- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-420-350-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Eligijus Gladutis, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- P. P.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. savo namuose bei uždrausta lankytis naktiniame klube „Activity zone“.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2008 m. vasario mėn. 05 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir P. P. nubaustas laisvės apribojimu 1 metams ir 20 MGL (2600 Lt) bauda, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. savo namuose bei uždrausta lankytis naktiniame klube „Activity zone“.
Pripažinta, kad P. P., bausmės dalį dėl baudos atliko, todėl paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose bei uždrausta lankytis naktiniame klube „Activity zone“.
Priteista iš P. P. Valstybinei ligonių kasai 1686,90 Lt.
A. B. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio mėn. 04 d., apie 05.00 val., veikdamas kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato numeris 2, Tilto gatvėje, Kėdainių mieste, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, dėl chuliganiškų paskatų išplūdo necenzūriniais žodžiais A. B., papurškė jam į akis ašarinių dujų bei vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, po to, pasivijęs nubėgantį A. B., jis kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, parvertė A. B. ant žolės ir du kartus įspyrė jam į galvą, tuo metu kai kiti jo bendrai A. B. įspyrė ne daugiau kaip 13 kartų į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Skunde P. P. teigia, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, todėl teismas padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį pripažino kaltu. Apeliantas nurodo, kad A. B. veiksmais buvo gadinamas jam priklausantis turtas, todėl jis pagrįstai gynė savo nuosavybę, ėmėsi tam visų būtinų veiksmų, iškvietė pareigūnus, dėl to A. B. yra nubaustas administracine tvarka. Nuosprendyje visiškai neanalizuojama kas ir kokius veiksmus atliko A. B. atžvilgiu, nes pačiame nuosprendyje konstatuojama, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo dar trys asmenys. Be to, atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, A. B. prisipažino įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, nesiskundė, kad jį kas nors mušė, todėl kiti įvykio vietoje buvę asmenys, kurių jis nepažįsta, nebuvo sulaikyti. Jis pats į policijos komisariatą vyko savanoriškai kaip nukentėjęs asmuo. Todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis A. B. bei jo atstovas prašo nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendis naikintinas, nuteistasis išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, t.y. įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.
Nuteistasis P. P. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu teigė, kad jis tik papurškė ašarinių dujų į A. B. po to, kai spyrė į jo stovinčio automobilio vairuotojo durelių stiklą, daugiau jokio smurto A. B. atžvilgiu nevartojo, į A. B. konfliktą su į įvykio vietą atbėgusiais jam nepažįstamais vaikinais neįsitraukė, jame nedalyvavo, o iškvietė policiją dėl to, kad A. B. buvo apgadinęs jo automobilį. Nuvykus į policiją A. B. prašė nerašyti pareiškimo, žadėjo atlyginti žalą dėl apspardyto automobilio, davė savo telefono numerį, tačiau kai susitiko, A. B. nurodė, kad žalos neatlygins.
Apylinkės teismas, pripažindamas P. P. kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo A. B., liudytojų P. A., A. R., R. G., A. V. parodymais ir juos vertino kaip patikimus P. P. kaltinančius įrodymus.
A. B. parodė, kad į P. P. automobilį, kuriame sėdėjo keturi asmenys, spyrė todėl, kad šiam pravažiuojant pro jį ir kartu iš klubo ėjusį P. A., automobilio veidrodėlis kliudė jo ranką. Po spyrio į automobilį P. P. išlipęs papurškė dujomis ir smogė jam į veidą. Jis nuo smūgio suklupo ir ėmė bėgti, girdėjo, kad jį vejasi, pajuto spyrį per kojas, nukrito veidu ant žolės, pajuto smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek jaunuolių spardė nežino, nes gulėjo veidu į žolę, buvo užsimerkęs, dujos graužė akis. Kad jį gulintį spardė ir P. P., žino tik iš P. A. pasakojimų. Apeliacinė instancijos teisme A. B. parodė, kad po to, kai jis įspyrė į P. P. automobilį, šiam pavažiavus atgal, jis su P. A. atsirado skirtingose automobilio pusėse. Po to, kai P. P. jam smogė, jis išgirdo, kad kažkas išlipo iš P. P. automobilio. Kadangi nuo dujų jam graužė akis, jei jam P. A. nebūtų pasakęs, jog jį mušė A. P., jis tai galėtų tik numanyti. Dėl sumušimo kreipėsi į policiją todėl, kad konflikto dienos vakare susitikimo su P. P. metu pastarasis pagrasino, kad negavęs neįvardintos pinigų sumos už neva jo padarytą žalą kreipsis į policiją.
Liudytojas P. A. parodė, kad A. B. spyrė į P. P. automobilio durelių stiklą, nes pravažiuodamas automobilis kliudė jo ranką. P. P. išlipęs iš automobilio papurškė dujų. Tuo metu iš keleivio pusės išlipo kitas jaunuolis, iš kažkur atsirado dar keli jaunuoliai, vienas iš jaunuolių trenkė jam į veidą, po ko jis sukniubo, trumpam prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė, kad prie įvažiavimo į aikštelę, kurioje kilo konfliktas, 4-5 jaunuoliai, tarp kurių buvo ir P. P., spardo gulintį A. B.. P. P. A. B. tikrai įspyrė 2-3 kartus. Jis ėjo link besimušančių, kai P. P. išsitraukė į pistoletą panašų daiktą ir jis išgirdo kelis duslius šūvius bei pradėjo bėgti iš įvykio vietos. P. P. kurį laiką bėgo paskui jį. Apeliacinės instancijos teisme P. A. nurodė manąs, kad automobilyje P. P. buvo lyg ir su draugu, P. P. papurškus dujų jam graužė akis, tačiau matė, kad P. P., priėjęs prie A. B., lygtai trenkė jam į veidą. Jis su A. B. prieš konfliktą buvo vienoje P. P. automobilio pusėje.
Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio metu matė, kad aikštelėje prie klubo vyksta muštynės, kad grupė jaunuolių, tarp kurių buvo ir P. P., kažką gulintį spardo. Tai jis suprato iš tų asmenų viršutinių kūno dalių judesių, nes visą vaizdą jam užstojo P. P. automobilis. Jis nesustodamas iš įvykio vietos nuvažiavo. Po dešimties minučių vėl važiavo pro tą pačią vietą. Ten nei automobilio, nei žmonių nebebuvo, tačiau sutiko A. B., kuris sakėsi buvęs sumuštas ir tuo metu atvykusi policija A. B. išsivežė. Tokius pat parodymus A. R. davė ir apeliacinės instancijos teisme, nors pirmos instancijos teisme pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog kai grįžo į įvykio vietą, jokių žmonių, t.y. ir A. B. nebebuvo, A. R. patvirtino, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Liudytoja R. G. parodė, kad P. P. prie klubo buvo atvykęs vienas, atvežė jos ir draugių rankines, po ko ji išvažiavo. Kitą dieną P. P. telefonu jai gyrėsi, kad sumušė A. B..
Liudytojas A. V. parodė kad matė kaip vienas jaunuolis pribėgęs prie P. P. automobilio spyrė į automobilio dureles, po ko P. P. išlipęs darė judesį lyg purkštų dujas. Tuomet prie jų atbėgo daugiau jaunuolių ir prasidėjo muštynės. Ar P. P. dalyvavo muštynėse nematė, tačiau matė, kaip jis skambino telefonu po ko atvyko policijos pareigūnai.
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik kai kaltinamojo kaltė yra neabejotinai įrodyta byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais, nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis.
Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad P. P. pažeidė viešąją tvarką veikdamas kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tokiais veiksmais: P. P. išplūdo necenzūriniais žodžiais A. B., P. P. papurškė jam į akis ašarinių dujų bei vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, po to P. P. su kitais asmenimis pasivijo nubėgantį A. B., jį pargriovė ir P. P. du kartus įspyrė į galvą. Tuo pačiu metu kiti P. P. bendrai dar įspyrė A. B. iki 13 kartų.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad konfliktas tarp P. P. ir A. B. kilo dėl to, kad A. B. spyrė į P. P. automobilio langą, t.y. konfliktą išprovokavo A. B., tokiu savo veiksmu pats pažeisdamas viešąją tvarką ir dėl to P. P. atsirado teisė ginti savo nuosavybę nuo pavojingo kėsinimosi, todėl iš karto po A. B. veiksmų sekę P. P. veiksmai- dujų į A. B. papurškimas - buvo visiškai teisėti..
Aplinkybė, kad A. P. vieną kartą kumščiu smogė A. B. į veidą iš karto po to, kai papurškė dujų, nuosprendyje grindžiama paties A. B. parodymais, kurių jokie kiti duomenys nepatvirtino. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme A. B. pripažino, jog dėl prieš jį panaudotų dujų jis tik numanė, kad būtent P. P. jam smogė į veidą, tačiau to nematė. Tuo tarpu kartu su A. B. buvęs P. A. parodė, kad po to, kai P. P. papurškė dujų, jam smūgį sudavė vienas iš prie jų pribėgusių vaikinų. P. A. nenurodė matęs, jog būtent P. P. smogė A. B., o A. V. parodė, kad muštynės kilo į įvykio vietą atbėgus pašaliniams asmenims ir pastarasis liudytojas nematė, kad P. P. būtų kam nors sudavęs.
Teismo išvada, kad P. P. su kitais asmenimis pasivijo nubėgantį A. B. ir jį pargriovė, nepagrįsta išvis jokiais įrodymais- tokios aplinkybės nepatvirtino nei vienas iš įvykio liudytojų.
Išvadą jog P. P. du kartus įspyrė gulinčiam A. B. į galvą yra grindžiama liudytojų P. A., parodžiusio, kad jis betarpiškai tokius P. P. veiksmus matė bei A. R., kuris parodė, jog matė, kad tarp asmenų, iš kurių judesių jis suprato, jog jie kažką spardo, buvo ir P. P. parodymais. Tačiau šių asmenų parodymų laikyti patikimais ir vien jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Antai P. A. be to, kad P. P. tikrai įspyrė gulinčiam A. B., parodė, kad po to P. P. rankose turėjo į pistoletą panašų daiktą, jį vijosi ir šaudė. Daugiau niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų tokių šio liudytojo nurodytų aplinkybių, kurios turėtų parodyti P. P. pavojingumą ir agresyvius veiksmus, nepatvirtino. A. R. parodymai aplamai yra prieštaringi net tarpusavyje ir tai, kad jis skirtingose apklausose davė skirtingus parodymus, o jo parodymai, kad įvykio vietoje buvo susitikęs sumuštą A. B., kai daugiau ten jokių asmenų nebebuvo, prieštarauja neabejotinai nustatytai aplinkybei, kad A. B. iš karto po konflikto buvo perduotas atvykusiems policijos pareigūnams ir kad iki jiems išvežant iš įvykio vietos A. B., konflikte dalyvavę asmenys išsiskirstę nebuvo, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog A. R. įvykio vietoje nebuvo ir nieko nematė. Be to, šiuo atveju vertinant nurodytų asmenų parodymus, labai svarbus yra faktas, kad A. B. į policiją dėl sumušimo kreipėsi po to, kai tarp jo ir P. P. kilo konfliktas tariantis dėl įspiriant į automobilį padarytos žalos atlyginimo, o P. A. ir A. R. yra A. B. draugai ir dėl to turi motyvą P. P. apkalbėti.
Liudytoja R. G. teigia paties įvykio nemačiusi, o apie jį sužinojusi iš P. P.. Ši liudytoja nenurodė nė vieno reikšmingo teisingam bylos išsprendimui konkretaus P. P. veiksmo, apie kurį pastarasis būtų jai pasakojęs, be to, ji nurodė aplinkybę- kad P. P. automobiliu važiavo ratu įjungęs rankinį stabdį ir taip prieš konfliktą kliudė A. B.- kokios nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje aplamai nebuvo.
Byloje taip pat nepaneigta P. P. nurodyta aplinkybė, kad A. B. sumušę ir iki atvykstant policijos pareigūnams laikę asmenys jam buvo nepažįstami ir jokio susitarimo tarp šių asmenų ir P. P. nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad A. B. sumušę asmenys veikė bendrininkų grupėje su P. P. ir, juo labiau, kad P. P. bei minimi asmenys turėjo vieningą tyčią vartoti smurtą prieš A. B.. A. B. parodė, kad buvo sumuštas P. P. ir iš pastarojo vairuoto automobilio išlipusių asmenų. Kartu su A. B. buvęs P. A. nurodė, kad iš automobilio be P. P. išlipo tik dar vienas asmuo, o kiti dalyvavę konflikte iš kažkur atbėgo. Kad betarpiškai prieš įvykį P. P. savo automobilyje buvo vienas, kategoriškai nurodė ir liudytoja R. G., liudytojas A. V. taip pat parodė, kad kiti asmenys, dalyvavę konflikte, į įvykio vietą atbėgo, o ne išlipo iš P. P. automobilio. Tokiu būdu, iš šių asmenų parodymų viseto akivaizdu, jog A. B. ir P. A. parodymai yra neobjektyvūs.
Be to tai, kad P. P. į įvykio vietą iškvietė policiją, A. B. pareigūnams išvežus į policijos komisariatą pats ten nuvažiavo rodo, jog P. P. susitikti su policijos pareigūnais nevengė, siekė, kad būtų įvykio aplinkybės būtų išaiškintos iš karto po įvykio. Tai matyti ir iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų J. V., K. J., R. T. parodymų, fakto, kad A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas už smulkų chuliganizmą.
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų, o ne P. P. pavartotų dujų poveikyje, A. B. buvo sužalotas po to, kai jis pats pažeidė viešąją tvarką, todėl nesant neginčijamų duomenų, jog objektyviai užfiksuotus sužalojimus padarė P. P. ar su juo vieningą nusikalstamą tyčią turėję asmenys, P. P. išteisintinas.
Išteisinant P. P. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo bei Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros civiliniai ieškiniai atmetami (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Priimant išteisinamąjį nuosprendį proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (BPK 105 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
P. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. B. bei Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros civilinius ieškinius atmesti.
Proceso išlaidas apmokėti iš valstybės lėšų (BPK 105 str. 5 d.).
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. P. panaikinti.