Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-526-721/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-03
Bylos Nr.
e1-526-721/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28140-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-526-721/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28140-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 3 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

– 2019 m. vasario 21 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 64 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 30 MGL dydžio bauda,

– 2021 m. vasario 8 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti po 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėnesius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,50 promilių girtumas), paėmęs virtuvinį peilį ir nukreipdamas jo ašmenis į močiutę S. A. pradėjo reikalauti pinigų sakydamas ,,ieškok kur pinigai“, po ko suėmęs jai už rankos, peilio bukąja dalimi nemažiau dviejų kartų, per ją perbraukė bei paėmęs jai už abiejų rankų stipriai jas suspaudė.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad suprato įtarimo esmę, nuo psichikos ir priklausomybės ligų nesigydo. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas močiutę S. A., šiuo adresu deklaravęs gyvenamąją vietą, gyvena apie 3 savaites. 2021 m. rugpjūčio 16 d. grįžo į namus išgėręs, parsinešė alkoholio, bet namuose alkoholio nevartojo. Jie su močiute buvo dviese. Jis buvo išgėręs 5 litrus alaus. Ne viską prisimena dėl to, kad buvo neblaivus. Jei atsidūrė areštinėje, tai tikriausiai buvo pakankamai neblaivus. Jis sugrįžęs į namus parsinešė alaus ir kebabų. Jam močiutė pradėjo prikaišioti dėl alaus vartojimo. Jis konflikto metu buvo paėmęs peilį ir jo bukąja puse buvo pridėjęs prie močiutės rankų. Jis norėjo ją pagąsdinti, kad ji jam neprikaišiotų, jam nezystų. Prisipažįsta kaltu, kad galėjo būdamas neblaivus suimti močiutei už rankų ir jas suspausti. Prisimena, kad jie apsistumdė, ji ant jo, pamena, kad rėkė. Močiutė nuėjo pas save į kambarį, jis jos paprašė pinigų, bet ji jam sakė, kad neturi pinigų. Jis jai pasakė, kad ji meluoja. Galėjo močiutės prašyti pinigų. Tada močiutė išbėgo į laiptinę. Paskui atvyko policija kartu su mama ir močiutė tada parėjo namo. Dėl savo neblaivaus veiksmų nuoširdžiai gailisi. Norės močiutės atsiprašyti. Sutinka su baudžiamojo įsakymo taikymu. Nežino, kur šiuo metu gyvens (b. l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. A., kuri parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 13 val. grįžo iš sodo į autobusų stotelę šalia namų, jos atėjo pasitikti anūkas A. B., kuris padėjo parnešti jai krepšius namo adresu (duomenys neskelbtini). A. B. gyvena kartu su ja maždaug 2 savaites, kadangi prieš tai gyveno pas dukrą, savo mamą I. B., gyv. (duomenys neskelbtini), bet dukra jį išvarė iš namų, kadangi jis girtavo ir smurtavo prieš ją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, anūkas A. B. buvo nuteistas dėl smurto prieš jos dukrą I. B. ir tikrinamas probacijos, kiek jai žinoma šiuo metu dar yra probacijos įskaitoje. Ji pagailėjo anūko A. B. ir priėmė jį gyventi pas save, tikėjosi, kad jis pasitaisys, susiras darbą. Jiems kartu su anūku A. B. grįžus namo į jai priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), A. B. kažkur išėjo maždaug valandai laiko ir grįžęs pradėjo prašyti jos 5 eurų, neva jam reikia nusipirkti vinių į sodą. Ji neturėjo 5 eurų, tad davė jam 10 eurų ir jis vėl išėjo į miestą. Jai būnant namuose anūkas grįžo namo, kokiu metu tiksliai pasakyti negali, pamena tik, kad rodė žinias, tai maždaug tarp 18-19 val. Matė, kad A. B. buvo neblaivus ir kartu su savimi parsinešė 2 butelius alaus, bei maisto. A. B. grįžęs elgėsi normaliai, valgė, sėdėjo virtuvėje, o ji svetainėje žiūrėjo televizorių. Atėjus į virtuvę matė, kad alaus butelis yra nugertas, vėliau matė tuščią butelį, A. B. būdamas namuose toliau vartojo alkoholį. Jis atėjo pas ją į svetainę ir pradėjo reikalauti pinigų sakydamas ,,reikia pinigų“, ji jam sakė, kad neturi pinigų, o jis pasakė, kad ,,žino kur tu laikai“ ir pradėjo čiupinėti aplink jos liemenėlę ieškodamas pinigų ir sakydamas „pasakyk kur pinigai, atiduok pinigus“. Neradęs pinigų A. B. vėl išėjo į virtuvę ir grįžęs rankose laikė virtuvinį peilį, kokį tiksliai peilį negali nurodyti, neatsimena, laikydamas peilį rankoje prieš savo krutinę nukreipęs ašmenimis į ją vėl pradėjo reikalauti pinigų sakydamas „ieškok kur pinigai“ ir suėmęs jai už rankos, kurios rankos tiksliai negali pasakyti, peilio ašmenimis nemažiau dviejų kartų perbraukė jai per ranką. Ji manydama, kad anūkas jai perpjovė ranką, kita ranka užspaudė vietas kur jis braižė ir surėkė „ką tu padarei, supjaustei ranką“, o šis juokdamasis perbraukė peiliu sau per ranką peilio puse, kuri nepjauna ir pasakė „kaip tau taip galėjau perpjaut, žiūrėk“ ir vėl išėjo į virtuvę, o ji dar kartą pažiūrėjusi į savo ranką, pamatė, kad ranka nebuvo supjaustyta. Tuomet jai sėdint ant lovos vėl grįžo prie jos lovos, paėmė už abiejų rankų ir stipriai jas suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje įvertintų 5 balais, bandė stotis nuo lovos, tačiau jis ją laikė ir nepaleido, bandydama gintis bandė kąsti, bandė trenkti norėdama ištrūkti. Tuomet jis ją paleido ir išėjo į virtuvę, o ji užsirakino svetainėje, tuomet jis išlaužė duris ir vėl įėjo į svetainę, kur buvo ji. Ji išsigandusi išbėgo į laiptinę nepasiėmusi jokių daiktų, nes bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Bandė eiti pas kaimynę prašyti pagalbos, tačiau jos nerado namuose ir išėjo į kiemą pasėdėti ant suoliuko tikėdamasi, kad jis užmigs. Po kiek laiko nuėjusi į laiptinę prie savo buto durų ant žemės pamatė išmestą jos rankinę su pinigine, bei telefonu. Ir pasiėmusi daiktus vėl išėjo į lauką, tuomet jai paskambino kitas anūkas T. A., ji jam pasakė tik, kad A. B. išvarė iš namų. T. A. liepė skambinti policijai, tačiau ji to nepadarė. Po kiek laiko į kiemą atvyko dukra I. B., kuri pasakė, kad atvažiuoja policija, atvykus policijai įėjo į butą ir jai papasakojus pareigūnams kas atsitiko, šie sulaikė A. B.. Nurodė, jog yra labai išsigandusi, patyrė daug streso, bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos, mano, kad anūkas A. B. gali ir toliau kėsintis ją sužaloti, kadangi būdamas neblaivus elgiasi labai agresyviai (b. l. 13-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. A. parodė, kad jis yra S. A. anūkas, ji yra jo mamos mama. Močiutė šiuo metu gyvena su jo broliu A. B. 2007 m. gegužės 15 d. pasikeitė pavardę į A. Brolis gyveno pas močiutę paskutines dvi savaites. Prieš tai jis gyveno pas mamą I. B. 2021 m. rugpjūčio 16 d. 20.49 val. jam paskambino mama I. B., kuri pasakė, kad brolis, t. y. jos sūnus jai rašinėja SMS žinutes ir skambino jai, kaip suprato būdamas neblaivus, konfliktavo su ja ir kalbėjo agresyviai, grasino jai supjaustyti automobilio padangas. Mama jam sakė apie situaciją, kad brolis yra neblaivus ir agresyvus, jie su mama prakalbėjo apie brolį 10 min., jis susirūpinęs po pokalbio su mama, iš karto 21.00 val. skambino savo močiutei S. A. Iš pokalbio suprato, kad ji yra šiuo metu namo kieme, paklausus ką ji veikia tokiu laiku, ji jam pasakė, kad brolis išgėręs ir išlaužė kambario duris. Tiek ji ir tepasakė, jis suprato, kad ją išvarė iš namų ir brolis užsirakino duris jos namuose. Jam močiutė neminėjo, kad brolis su ja ką darė, tik pasakė, kad išlaužė duris ir išvarė iš buto. Pokalbis truko apie 1 min., jis suprato, kad močiutė yra išsigandusi, susijaudinusi. Jis tada perskambino mamai 21.02 val. ir pasakė, kad ji skubiai važiuotų pas močiutę, kad pažiūrėtų kas vyksta, nes ji yra lauke. Dar kartą perskambino savo močiutei 21.03 val., paklausė kokia situacija, kas įvyko, ji pakartojo, kad brolis yra neblaivus, ji yra ne namuose, ji nepasakojo smulkiau. Jis jai pasakė, kad kvies policiją, ji sakė, kad nereikia, bet jis supratęs, kad močiutė yra išvaryta iš namų ir negali patekti į buto vidų, todėl skambino 112 21.05 val. ir kvietė policijos pagalbą. Jis paskambinęs pranešė adresą ir pasakė, kad brolis yra išgėręs, kad močiutę išvarė iš namų. Paties smurto fakto jis neminėjo ir to nematė, tik girdėjo, kad yra išlaužtos kambario durys, kad brolis užsirakinęs močiutės namuose. Pats nevyko į močiutės namus, nes tuo metu buvo darbe, naktinėje pamainoje. Jis po įvykio bendravo tik su mama, 22.48 val. mama pasakė, kad močiutė norėjo sušvelninti situaciją. Mama jam pasakė, kad močiutė sakė, kad nieko tokio. Jam mama pasakė, kad brolis buvo suėmęs močiutei už rankų ir buvo suspaudęs. Jis daugiau nieko ir nesužinojo, nes po naktinės pamainos nebendravo su mama ir močiute. Jis tik tiek gali paminėti, kad brolis sudaro daug problemų jų šeimai. Nuo vaikystės yra patyręs jo fizinį smurtą, todėl gyveno atskirai su močiute, o brolis gyveno su mama. Jo močiutei yra 84 metai, jam jos gaila. Ji yra aiškaus proto, ji galėtų pati pakomentuoti dėl įvykio (b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. B. parodė, kad sūnus A. B. paskutiniu metu gyveno apie 2 savaites pas jos mamą S. A., adresu (duomenys neskelbtini). Jos sūnus buvo užkoduotas nuo alkoholio, ji pati vežė jį koduoti, tuo metu jis gyveno pas ją. Kadangi jis prieš dvi savaites pradėjo vartoti alkoholį, t. y. nulaužė kodą, todėl jis pats išėjo iš jos namų. Kiek žino, jis apsigyveno jos mamos sode. Jos mama S. A. nuvykusi į sodą pati pasikvietė jos sūnų A. B. gyventi pas ją. Sūnus prieš ją buvo smurtavęs, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, šiuo metu dar atlieka bausmę, yra probuojamas. 2021 m. rugpjūčio 16 d. jai paskambino sūnus A. B. 18.49 val., jis pasakė, kad jam reikia drabužių, kuriuos nori pasiimti iš jos. Ji buvo tuo metu darbe, todėl su juo kalbėti negalėjo. Jis dar jai skambino 18.55 val., ji negalėjo atsiliepti, nes buvo darbe, paskui dar skambino 20.41 val., tada jau buvo po darbo, bet neatsiliepė, nes kalbėjo su kitu sūnumi T. A.. Po pokalbio ji paskambino savo mamai 20.46 val., bet ji neatsiliepė, skambino net tris kartus. Ji nusprendusi, kad ji nenori su ja kabėti, todėl paprašė sūnaus T., kad jis paskambintų jai. Ką jie kalbėjo, ji nežino, tik vėliau jai perskambino sūnus T. ir pasakė, kad važiuotų pas mamą. Ji tada nedelsiant važiavo pas savo mamą. Galėjo būti apie 21 val., tiksliai negali pasakyti laiko. Mama tuo metu buvo prie namo laiptinės. Ji atrodė natūraliai. Paklausė, kas čia vyksta, mama jai nieko nepasakė. Pastebėjo, kad yra atvykusi policija, todėl nuėjo prie policijos pareigūnų, visi nuėjo į mamos butą, mama jau buvo įėjusi pirma, prieš ją su policijos pareigūnais. Pareigūnai iš karto nuėjo prie sūnaus Aa, jis buvo virtuvėje, o jos su mama liko kambaryje. Tada mama pradėjo pasakoti apie kočėlą, ji sakė, kad juo daužusi A., nesakė per kurią vietą. Kai pareigūnai išsivedė A., jos su mama nuėjo į virtuvę, kočėlas buvo kriauklėje. Atėjusi pareigūnė kompiuteriu apklausė mamą, viską girdėjo ką ji sakė, visus jos parodymus girdėjo. Jos nieko neklausė, tik užsirašė telefoną. Duodama parodymus mama visiškai neužsiminė apie kočėlą. Ji tik pamena, kad vaikystėje jai augant tėvų šeimoje, mama visada duodavo tėvui su kočėlu. Jai mama dar prieš jos apklausą sakė, kad ji buvo pati išėjusi į lauką. Apie kambario duris mama nieko nesakė. Jei ne policininkai, ji būtų net nemačiusi, tik pastebėjo, kad yra atšokęs durų apvadas (plintusas), durys tikrai nėra sugadintos. Mama dėl tų durų tikrai neturės jokių pretenzijų. Tik vėliau kalbėjo su sūnumi ir jis jai pasakė, kad jis ramino močiutę, todėl galėjo jai suspausti rankas. Ji su mama po įvykio daugiau nekalbėjo. Šiuo metu savo sūnų Arūną ji parsivežė pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu sūnus gulėjo lovoje virtuvėje, nei paties konflikto, nei kad sūnus būtų agresyvus, ji nematė. Įvykio metu nebuvo atvykę medikai, ji klausė mamos, ar jai skauda, ji atsakė, kad jai niekas neskauda. Į jos rankas pažiūrėjusi nematė jokių žymių (b. l. 49-50).

Informaciniu pranešimu ROIK0121000536600, kuriame nurodyta, kad pranešėjas T. A. 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešė, kad jo neblaivus brolis išvijo močiutę iš namų, brolis agresyvus, greitosios medicininės pagalbos atsisakė (b. l. 9-12);

Iš apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti gyvenamųjų patalpų vaizdas (b. l. 27-36);

2021 m. rugpjūčio 16 d. pateiktas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir surašytas proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotos faktinės įvykio aplinkybės (b. l. 13-20);

Iš asmens blaivumo testo rezultato Nr. 10286 matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. 21.24 val. A. B. nustatytas 2,50 promilės neblaivumas (b. l. 21);

Iš 2021 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl S. A. informavimo matyti, kad susisiekus su nukentėjusiąja S. A. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pastaroji nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, nes jai žala nepadaryta nei dėl fizinio skausmo sukėlimo, nei dėl durų išlaužimo. Kai jai anūkas buvo suspaudęs rankas, ji priešinosi, jam kando ir trenkė, nes norėjo ištrūkti. Pretenzijų neturi, anūkas jos atsiprašė (b. l. 51-52).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo, t. y. paėmęs virtuvinį peilį ir nukreipdamas jo ašmenis į blaivią močiutę S. A. pradėjo reikalauti pinigų, po to suėmęs jai už rankos, peilio bukąja dalimi nemažiau dviejų kartų, per ją perbraukė bei paėmęs jai už abiejų rankų stipriai jas suspaudė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas (b. l. 58-65), administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs (b. l. 67-69), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 71-72), esantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 75).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau nepasimokė iš savo padarytų klaidų, toliau daro nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad jam būtina skirti laisvę suvaržančią bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. 21 val. 25 min. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 14 val. 10 min. ir laikyti, kad A. B. yra atlikęs 3 (tris) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės Teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes visiškai sudedant, ir taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje numatytas bausmių keitimo taisykles, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą, be bausmės vykdymo atidėjimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios S. A.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. B. paskirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimties) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. 21.25 val. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 14.10 val. ir laikyti, kad A. B. yra atlikęs 3 (tris) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės Teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes visiškai sudedant, ir taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje numatytas bausmių keitimo taisykles, paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. A. – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Išaiškinti A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Nadežda Kiubienė