Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK arba BK) 140 straipsnio 1 dalį (BK 38 straipsnis), teistas 2015 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2015 m. lapkričio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo viešųjų darbų bausmės atlikimo dėl ligos, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. D. 2016 m. liepos 12 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą kaire ranka pastūmė kartu gyvenantį svainį A. L., kuris griūdamas ant lovos susitrenkė į lovos kraštą veidą, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą spyrė sutuoktinei R. D. į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariams – svainiui A. L. ir sutuoktinei R. D. - fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. D. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

įtariamojo S. D. parodymais, kad 2016 m. liepos 12 d. apie 18 val. sugrįžęs iš Šiaulių ligoninės, po procedūrų, pamatė, kad kambaryje jo sutuoktinė ir svainis A. L. vartojo alkoholį. Svainis kartu gyvena apie 8 metus, veda bendrą ūkį. Kai grįžo, svainis A. L., kuris turi protinę negalią, lindo pabučiuoti sveikinantis. Jį kaire ranka pastūmė nuo savęs ir A. L., būdamas neblaivus, nukrito ant lovos, ir susižeidė veidą. Kai pastūmė A., norėjo įspirti žmonai į užpakalį, tačiau ji atsisuko ir įspyrė į pilvą. Kiek pamena, spyrė vieną kartą. Prisipažįsta, jog pastūmė A. L., kuris nuo pastūmimo susitrenkė veidą. Po to matė mėlynę jo paakyje. Taip pat prisipažįsta, jog spyrė žmonai į pilvą, dėl ko jai atsirado ant pilvo mėlynė. Labai gailisi dėl savo poelgio. Kadangi serga nepagydoma liga, kas mėnesį reikia važiuoti darytis tyrimus ir jam yra taikoma chemoterapija, ligoninėje guli po savaitę laiko (68, 72-73 b. l.);

nukentėjusios R. D. parodymais, kad gyvena kartu su savo vyru S. D. ir neįgaliu broliu A. L. A. turi protinę negalią nuo pat gimimo, jis nemoka nei skaityti, nei rašyti. Lanko K. sutrikusio intelekto centrą. 2016 m. liepos 12 d. apie 18 val. namuose, svetainės kambaryje kilo žodinis konfliktas su vyru, nes ji buvo išgėrusi alkoholio. Konflikto metru vyras pastūmė jos brolį A. L., kuris griūdamas į lovos galą susitrenkė veidą. Jai papriekaištavus dėl tokio elgesio, vyras spyrė jai koja į pilvą vieną kartą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Ant pilvo atsirado mėlynė, bet į medikus nesikreipė. Broliui taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, nes veide atsirado mėlynė, jis į medikus taip pat nesikreipė. Papildomos apklausos metu R. D. patikslino, kad vyras spyrė jai vieną kartą į pilvą, o ne du kartus į tarpukojį, nes jai buvo mėlynas pilvas, o tarpukojo tikrai neskaudėjo (20, 26 b. l.);

nukentėjusiojo A. L. parodymais, kad jis nemoka nei skaityti, nei rašyti, nemoka dėti parašo. Pamena, kad gėrė alų namuose su sese R. D. Po to grįžo jos vyras S. D. Jis buvo pasiilgęs S. ir norėjo jį pabučiuoti, nes taip sveikinasi, tačiau S. jį pastūmė. Jis griuvo ant lovos, ir atsitrenkė į lovos medinį kampą ir užsigavo kairę akį. Jam šiek tiek skaudėjo. Matė, kad iškilo mėlynė toje vietoje. Kaip S. spyrė sesei, jis nematė. Sesė su S. barėsi, o jis išėjo į barą L. kaime, nes nenorėjo klausytis kaip jie barasi. B. V. G. pasakė, kad S. davė į akį ir po to atvažiavo pareigūnai. Kai jo mama J. mirė, į namus atsikraustė sesuo R. su vyru, ir jie nuo tada juo rūpinosi, darė valgyti, mokėjo už šiukšles. Pašalpą, kurią atneša paštininkė, jis dalinasi su sese ir sesers vyru (35 b. l.);

įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ir nuotraukose užfiksuoti A. L. ir R. D. padaryti sužalojimai (6-9 b. l.);

tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kad fizinis skausmas sukeltas spiriant koja ir suduodant kumščiu nukentėjusiems (9-10 b. l. );

2016 m. liepos 26 d. nutarimu, kuriuo neįgalaus nukentėjusiojo A. L. atstovu pagal įstatymą procese leista dalyvauti seseriai V. I. (32 b. l.). Kaltinamojo S. D. veika teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – kartu gyvenatiems svainiui A. L. ir sutuoktinei R. D.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriami laisvės paribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, S. D. siūlė skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su gydymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, S. D. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su gydymu.

Kaltinamasis S. D. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. D. teistas (50-52 b. l.), teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka nebaustas (50 b. l.), yra bedarbis (registruotas darbo biržoje) (46, 47 b. l.), neįgalus (jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis) (29 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija skundų dėl jo elgesio nėra gavusi (64 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (62 b. l.), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) S. D. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai išvykimas iš namų būtinas dėl gydymo.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. D. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į atliktą bausmės laiką S. D. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 15 d. 16.30 val. iki 2016 m. liepos 16 d. 12.47 val. (39, 40 b. l.), t. y. vieną parą, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis, 66 straipsnis).

S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (75-76 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai išvykimas iš namų būtinas dėl gydymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai išvykimas iš namų būtinas dėl gydymo.

Į atliktą bausmės laiką S. D. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 15 d. 16.30 val. iki 2016 m. liepos 16 d. 12.47 val., t. y. vieną parą, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.