Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privatiems kaltintojams A. V., A. V., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei R. V., R. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.;

R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.;

R. U., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.;

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos IIIb klasės moksleivis, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji P. M., R. Š. ir R. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:

2015 m. sausio 11 d. apie 1.30 val. Alytaus rajone, Kaniūkų kaime, Aliulio sodybos nuomojamose patalpose, P. M., R. Š. ir R. U., veikdami bendrai, dėl asmeninių paskatų tyčia suduodami smūgius rankomis ir kojomis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą ir kitas kūno vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, dešiniame skruoste, nugaros kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje, kraujosruvų kairės akies obuolio junginėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės pusės I dantų vainikų lūžimų, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo; be to, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje kaltinamieji R. U. ir P. M., veikdami bendrai, dėl asmeninių paskatų tyčia suduodami smūgius rankomis ir kojomis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą ir kitas kūno vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos abiejose pusėse ir dešiniame klube, odos nubrozdinimo kairėje blauzdoje.

Kaltinamasis (pagal priešpriešinį skundą – nukentėjusysis) R. U. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2015-01-10 apie 21 val. jam paskambino draugai ir pakvietė į R. D. gimtadienį. Jis pažinojo R. D., nes su juo lankė sporto klubą. Į sodybą, kurioje buvo švenčiamas gimtadienis, kaltinamąjį ir jo draugus R. Š. bei P. M. automobiliu atvežė draugas A., pastarasis sodyboje neliko. Kaltinamieji pasveikino R. D. ir pradėjo švęsti kartu su kitais. Kaltinamasis pastebėjo, kad vakarėlyje dalyvavę broliai A. ir A. V. buvo nepatenkinti jų atvykimu. Kas V. kėlė nepasitenkinimą, kaltinamasis nesuprato, anksčiau su jais nebuvo susidūręs. Kaltinamojo manymu V. galvojo, kad kaltinamasis ir jo draugai atvažiavo nekviesti ir gali sukelti kokį konfliktą. Apie 1 val. nakties kaltinamasis pasigedo R. D., tada nuėjo jo ieškoti į kitą pastatą, kur buvo įrengtos miegamosios patalpos. Ten nuėjęs rado R. D. ir abu brolius V., jie sėdėjo ir šnekučiavosi. Daugiau asmenų nebuvo. R. D. nebuvo visiškai girtas, jis orientavosi aplinkoje, kalbėjo. Kaltinamasis taip pat nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, tą vakarą buvo išgėręs vieną ar du stikliukus. Jis pakvietė R. D. grįžti į salę švęsti toliau. R. D. sutiko eiti, bet A. V. sugriebė kaltinamajam už peties, sakydamas „niekur tu jo nesivesk“. Kaltinamasis atstūmė nuo savęs A., sakydamas „tu neturi čia žodžio“, tada A. atsakė tuo pačiu ir jie abu susistumdė. Į jų konfliktą įsiterpė ir A. V., kuris ranka kirto kaltinamajam ir pataikė į lūpą. A. V. irgi sudavė ranka smūgius kaltinamajam - vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į galvą. Kaltinamasis gindamasis sudavė A. V. du ar tris smūgius į galvos sritį ir į krūtinę. Kodėl broliai sudavė jam smūgius, nežino, bet mano, kad gal jis jiems pasirodė agresyvus, nors pagrindo tam nebuvo, jiems jis negrasino. Besimušant, kaltinamasis pajuto, kad jo lūpa kraujuoja, todėl atsitraukė nuo brolių prie durų. Tuo metu į patalpą įbėgo kaltinamojo draugai P. M. ir R. Š., kurie jo paklausė kas buvo. Kaltinamasis parodė į brolius V. ir P. M. bei R. Š. puolė link jų, o šie link kaltinamųjų, prasidėjo muštynės. Kaltinamasis matė, kad vienas iš jo draugų mušė vieną brolį, o kitas – antrą brolį. Pats kaltinamasis į muštynes nesikišo ir A. bei A. V. daugiau smūgių nesudavė, jis tik stovėjo ir stebėjo, kas vyksta. Prie jo buvo priėjęs R. D., kuris davė servetėlę kraujui nusivalyti. Joks kitas jaunuolis į patalpas nebuvo atėjęs. Muštynių metu A. ir A. V. nebuvo pargriauti ant grindų ir kojomis jų niekas nespardė. Nei vienas iš kaltinamųjų nebuvo kurio nors iš brolių užgulęs, nebuvo prispaudęs kojomis rankų ir nedaužė per veidą. P. M. ir R. Š. sudavė rankomis po kelis smūgius ir tuo viskas baigėsi. Kaltinamajam pradėjo svaigti galva, jis atsisėdo ant lovos. P. M. jam davė atsigerti vandens, paskui jie išėjo į lauką. Matė, kad po 10 minučių iš pastato išėjo abu V. su daiktais ir išvažiavo. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusieji dėl jų sumušimo kreipėsi į policiją. Kaltinamasis nurodė nejaučiantis savo kaltės dėl konflikto ir prašė jį išteisinti, nes smūgius nukentėjusiesiems V. sudavė gindamasis, o ne puldamas. Nesutiko su byloje pareikštu nukentėjusiųjų civiliniu ieškiniu.

Kaltinamasis P. M. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2015-01-10 vakare susitiko su R. Š. ir R. U. ir nuvažiavo į R. D. gimtadienį. Prieš tai jo atsiklausė, ar tam neprieštarauja, ir R. D. sutikus, draugas nuvežė juos į sodybą, kur vyko pobūvis. Ten jie buvo sutikti draugiškai, tik broliai V., kurių iki tol jis nepažinojo, reiškė nepasitenkinimą žvilgsniais, badė į juos pirštais, matėsi, kad broliai nenori, jog kaltinamasis su draugais būtų gimtadienyje, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Vakaro metu buvo vartojamas alkoholis, kaltinamasis išgėrė tris stikliukus brendžio, tačiau apsvaigęs nesijautė. Broliai V. buvo pakankamai neblaivūs, tai matėsi iš jų elgsenos, svyravimo šalis, nerišlios kalbos. Bešvenčiant atbėgo R. D. ir pasakė „jūsų draugą muša, bėkite kažką daryti“. R. D. buvo išgėręs, tačiau orientavosi aplinkoje, aiškiai kalbėjo. Kaltinamasis su R. Š. nubėgo į miegamąsias patalpas. Tai dvi patalpos, perskirtos arka, durų nėra, vienoje iš jų kažkas miegojo, ten šviesa nedegė, kitoje degė šviesa, ten pamatė stovintį R. U., jo smakras, lūpos ir dantys buvo kruvini. Toje patalpoje buvo ir abu broliai V., kitų asmenų nebuvo. Kaltinamasis paklausė R. U. kas įvyko, šis parodė į V., kurie ėjo link kaltinamųjų. Nieko nelaukęs, kaltinamasis su R. Š. prišoko prie A. ir A. V. ir pradėjo su jais muštis. Tai buvo muštynės vienas prieš vieną. Kaltinamasis nurodė sudavęs smūgius tik vienam iš brolių, bet negali pasakyti kuriam, nes jie panašūs, jų neatskyrė. R. Š. tuo metu sudavė smūgius kitam broliui. Kaltinamasis vienam iš brolių rankomis sudavė du smūgius į galvą ir vieną smūgį į krūtinę, kojomis nespardė, nuo jo smūgių nukentėjusysis nebuvo nukritęs ant grindų. Muštynių metu pats kaltinamasis smūgių negavo, jų išvengė. Kai R. D. ir R. U. pasakė „baikite“, muštynės pasibaigė. R. U. brolių V. nemušė, jis stovėjo su R. D.. Pasibaigus konfliktui, broliai atsisėdo ant lovos ir sėdėjo. Kaltinamasis su R. Š. priėjo prie R. U., klausė, kaip jis jaučiasi, padavė atsigerti, šis nusivalė kraują. Po muštynių dar kiek pabuvęs toje patalpoje, kaltinamasis su savo draugais išėjo į lauką. R. U. skundėsi, kad jam svaigsta galva, jaučia blogumą, nori važiuoti namo, jie išvažiavo. Kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiųjų reikalavimais atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nes nėra pagrindo mokėti už A. V. būsimą gydymą, o neturtinei žalai atlyginti kaltinamasis sutiko sumokėti nukentėjusiesiems po 100 Eur.

Kaltinamasis R. Š. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2015-01-10 vėlai vakare su P. M. ir R. U. nuvažiavo į vilą švęsti R. D. 18 metų sukaktį. Ten nuvykę pasveikino R. D. ir nuėjo prie stalo, išgėrė po du ar tris stikliukus brendžio. Gimtadienyje dalyvavo daug žmonių, visi buvo išgėrę, linksminosi. Po kiek laiko jis pastebėjo, kad pagrindinėje salėje nėra R. D., tada R. U. nuėjo jo ieškoti. Neužilgo atbėgo R. D., jis pasakė „ten kažkas vyksta, mušasi, eikit, žiūrėkit, kas ten yra“. Kaltinamasis su P. M. nubėgo į kitą pastatą, kur buvo miegamosios patalpos. Ten pamatė kruviną R. U., kuris ranka parodė į tose patalpose buvusius brolius A. ir A. V.. Iš viso to kaltinamasis suprato, kad tarp R. U. ir brolių buvo konfliktas, nes kitų asmenų ten nebuvo. Tada kaltinamasis su P. M. puolė link brolių, kurie irgi ėjo link jų agresyviai nusiteikę. Kaltinamasis vienam iš brolių – A. sudavė rankomis tris smūgius, pataikė į veido sritį, pats kaltinamasis smūgių negavo. Jis nebuvo užlipęs A. ant krūtinės, nebuvo prispaudęs jo rankų ir į galvą kumščiais nedaužė. Po kiek laiko kažkas pasakė „baikite muštis, užteks daryti nesąmones“ ir konfliktas baigėsi. Tuo metu, kai kaltinamasis mušėsi su A., P. M. konfliktavo su A., o R. U. buvo nuo jų visų atsitraukęs, jis nesimušė. Po konflikto kaltinamasis priėjo prie R. U., kuris blogai jautėsi, jam iš lūpos bėgo kraujas. Tuo metu broliai sėdėjo ant lovos, nesimatė, kad jie būtų labai sužaloti. Kaltinamasis su draugais išėjo į lauką, matė, kaip broliai išvažiavo, po kiek laiko išvažiavo ir jie. Kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiųjų civiliniu ieškiniu, nes jis per didelis, sutiko sumokėti nukentėjusiesiems po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis (pagal priešpriešinį skundą – kaltinamasis) A. V. paaiškino, kad 2015-01-10 apie 18 val. su broliu A. nuvyko į buvusio klasioko R. D. gimtadienį Alytaus rajone, Kaniūkų kaime, Aliulio sodyboje. Po vidurnakčio į sodybą atvažiavo daug nepažįstamų žmonių, tame tarpe ir visi trys kaltinamieji. Nukentėjusysis, jo brolis A., M. T. ir dar keli draugai nuėjo į kitą pastatą, kur buvo miegamosios patalpos, nes nenorėjo švęsti su nepažįstamais amenimis, norėjo ramiai pabūti. Po pusvalandžio M. Š. atvedė R. D., nes šis buvo labai girtas, nesiorientavo aplinkoje. M. sakė, kad R. norima išprovokuoti muštynėms, todėl paprašė jį pasaugoti. Apie 1 val. į miegamąsias patalpas atėjo R. U., jis norėjo išsivesti R. D. švęsti toliau. A. V. tam paprieštaravo, sakydamas, kad R. D. girtas ir kurį laiką jam nereikėtų vėl gerti. R. U., pasakęs „ką tu čia aiškini, kodėl tu kalbi už R., kas jis tau“, priėjo prie nukentėjusiojo ir savo kūnu pradėjo jį stumti į kitą kambarį. A. V. išsigando, o R. U., matydamas, kad jis yra pranašesnis, pradėjo gąsdinti nukentėjusįjį, sakydamas, kad gali trenkti jam į galvą ir jis nieko jam nepadarys. A. V. traukiantis, R. U. pristūmė jį iki gultų. Nukentėjusysis neturėjo kur trauktis ir, norėdamas išvengti konflikto, atsisėdo. Tuomet R. U. sudavė jam sėdinčiam du smūgius kumščiu į galvą kaktos srityje, tai matė brolis A. ir M. T.. Po šių smūgių nukentėjusysis atsistojo ir stūmė R. U. nuo savęs, kad šis daugiau jo nemuštų, bet R. U. įsikibo į nukentėjusįjį. Juos išskyrė A., jis paėmė R. U. už juosmens ir jį atitraukė. R. U. jau išeidinėjo iš patalpos, kai įbėgo R. Š. ir P. M., tada visi trys kaltinamieji, nieko nesakę, pradėjo mušti nukentėjusįjį ir jo brolį A., suduodami smūgius rankomis, o jiems pargriuvus ant gultų, spardė juos gulinčius. Nukentėjusysis matė, kaip ant pargriauto brolio A. krūtinės atsisėdęs R. Š. keliais prispaudė jam rankas, kad šis negalėtų priešintis, ir kumščiais talžė broliui į veidą. A. negalėjo rankomis užsidengti nuo smūgių, todėl jam buvo nuskelti dantys. Nukentėjusįjį A. V. mušė P. M. ir R. U. kartu, jie spardė kojomis į įvairias kūno kūnas vietas gal penkias minutes, nukentėjusysis nesipriešino, tik dengėsi nuo smūgių, susigūžęs į „kamuolį“. R. Š. jo nemušė, nes buvo prie A.. Kai kaltinamieji liovėsi juos mušti, nukentėjusysis parašė žinutę tėvui, kad atvažiuotų jų paimti. Grįžus namo, tėvai pamatė, kad jis ir brolis sumušti, išsigandę. Ryte nuvyko į policijos komisariatą, parašė pareiškimą dėl jų sumušimo, po to nuvažiavo į ligoninę, kur buvo konstatuoti jiems padaryti sužalojimai. Po sumušimo nukentėjusysis kelias dienas nelankė mokyklos, bet pas gydytojus nesikreipė, gydėsi namuose. Dėl padarytų sužalojimų ir patirto emocinio streso visą savaitę sunkiai užmigdavo, naktimis prisikeldavo, išgyveno dėl to, kad mokykloje draugai jį matė sumuštą, jam dėl to buvo gėda. Per muštynes jis pametė laikrodį „Casio“. Kai R. U. ir P. M. spardė jį kojomis, galėjo pataikyti į laikrodį ir atsisegus apyrankei laikrodis galėjo nukristi nuo rankos. Kad laikrodžio neturi, patebėjo kitą rytą, buvo nuvažiavęs į sodybą jo ieškoti, bet nerado. Laikrodį vertina 30 Eur. A. V. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų 2747 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iš kiekvieno kaltinamojo po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis nepilnametis A. V. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Jį ir brolį A. R. D. pakvietė į gimtadienį, kurį šventė viloje, ten juos nuvežė tėvas. Šventė iki vakaro, vėliau atvažiavo nepažįstami jaunuoliai. Su jais prie stalo nesėdėjo, o su broliu A. ir M. T. nuėjo į miegamąsias patalpas, ten ramiai šnekučiavosi. Jis nebuvo girtas, nes išgėrė tik vieną stikliuką. Po kurio laiko į miegamąsias patalpas atėjo M. Š. ir atvedė R. D., prašė jį pasaugoti, sakė, kad kažkokie atvykę svečiai nori išprovokuoti R. muštynėms. R. D. buvo girtas. Praėjus kuriam laikui, į miegamąsias patalpas atėjo R. U. ir kvietė R. D. eiti toliau švęsti, vedėsi jį prie durų. Tam paprieštaravo A. V., sakydamas, kad R. U. paliktų R. ramybėje, kad šis išsimiegotų, nes buvo girtas. R. U. į tai atsakė „ką tu čia šneki, nelįsk prie jo“ ir pradėjo stumdyti A.. Šis atbulas traukėsi, kol atsisėdo ant lovos. Tuomet R. U. broliui pasakė „galiu daryti ką noriu, tu vis tiek man netrenksi“ ir sudavė ranka A. kelis smūgius į galvą. Po šių smūgių A. atsistojo ir atstūmė R. U. nuo savęs, po ko R. U. apkabino A. ir ranka suėmęs už galvos jį prispaudė. Brolis šaukėsi pagalbos, todėl nukentėjusysis, suėmęs už drabužių, pradėjo R. U. traukti nuo brolio, smūgių R. U. jis nesudavė. Kai R. U. atsitraukė, į kambarį atbėgo kaltinamieji R. Š. ir P. M., kurie, grėsmingai nusiteikę, nieko nesakę ėjo prie nukentėjusiojo ir jo brolio. Išsigandęs A. V. traukėsi atgal, kol užkliuvo už lovos ir pargriuvo. Tada R. Š. iškart užšoko jam ant krūtinės, keliais prispaudė rankas, kad jis negalėtų priešintis, ir kumščiais sudavė jam smūgius į veidą, prakirto lūpą, ji kraujavo, nukentėjusysis išspjovė kraują ant R. Š. džinsų, tuomet šis, pasakęs „ko čia spjaudai“, dar labiau pradėjo daužyti kumščiais į veidą. Nukentėjusysis matė, kaip tuo pat metu P. M. ir R. U. spardė kojomis ant gultų pragriautą jo brolį A.. Paskui R. U. atsitraukė nuo A. ir praeidamas spjovė į nukentėjusįjį bei tris ar keturis kartus rankomis sudavė jam į galvą. Kai R. Š. liovėsi jį mušti ir nulipo nuo krūtinės, tada P. M. su alkūne trenkė nukentėjusiajam į galvą ir spjaudė ant jo, po to prasidėjo patyčios. Nukentėjusysis dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo kreipėsi pas gydytojus, nes jam stipriai skaudėjo galvą, jį pykino, veide buvo daug kraujosruvų, užtinusi akis, buvo nuskelti du dantys. Jam buvo paskirtas gydymas, reikėjo gerti vaistus, negalėjo lankyti mokyklos savaitę ar dvi. Galvos skausmus jautė apie keturis mėnesius, visą tą laiką gėrė vaistus. Sveikatos pablogėjimas turėjo įtakos mokslams, jis gaudavo blogesnius pažymius, mokykloje negalėjo susikaupti, skaityti, sportuoti, dėl jam padarytų sužalojimų jautė kitų pašaipas. Nukentėjusysis palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 2747 Eur turtinei žalai atlyginti ir iš kiekvieno kaltinamojo po 1000 Eur neturtinės žalos.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad jis nukentėjusiuosius brolius A. ir A. V. pažįsta gerai, o kaltinamųjų nepažįsta, juos iš matymo žino, nes jie buvo R. D. gimtadienyje. Kaltinamieji į gimtadienį atvyko apie 19-20 val., tuo metu liudytojas buvo pagrindinėje salėje, kur buvo ir dauguma svečių. Kadangi privažiavo daug svetimų žmonių, apie 23 val. liudytojas, A. ir A. V. ir R. D. nuėjo į miegamąsias patalpas, kur buvo daug ramiau. Liudytojas ir A. buvo nedaug išgėrę, o A. buvo išgėręs daugiau ir gulėjo su R. D., kuris buvo girtas ir miegojo. Apie 01 val. liudytojas išėjo į tualetą. Grįžo atgal kartu su R. U.. Tuo metu R. D. buvo jau prabudęs, jis sėdėjo ir bendravo su A. ir A.. Liudytojas prisėdo prie jų. R. U. kvietė R. D. eiti į salę toliau švęsti. R. D. sutiko eiti ir atsistojo, bet A. V. liepė R. U. palikti R. D. ramybėje, sakydamas „matai, kad jis jau girtas, jam užtenka“. R. U. A. pasakė „gal nori išsiaiškinti“, A. atsakė „ne, ramiai“ ir po šių žodžių jie susistumdė. R. U. pirmas pastūmė A., tada A. atstūmė R. U. nuo savęs, taip stumdydamiesi jie traukėsi į tą pusę, kur buvo gultai. Tuo metu liudytojas nematė suduodamų smūgių. Paskui A. pasikvietė į pagalbą A., bet ką jie darė trise liudytojas negalėjo pasakyti, nes jis nežiūrėjo, mat nenorėjo veltis į konfliktą. R. D. pakvietė kitus du kaltinamuosius ir tada prasidėjo muštynės. Liudytojas matė, kad konflikto metu A. ir A. V. gulėjo ant žemės ir buvo spardomi kojomis, bet dėl sumaišties liudytojas neišskyrė kas ką spardė. Apskritai jis įdėmiai nesekė muštynių eigos, nes nenorėjo kištis, be to, viskas vyko labai greitai ir atskirti kiekvieno veiksmus buvo sunku. Kai baigėsi konfliktas, liudytojas matė, kad A. praskeltas veidas prie akies, bėgo kraujas, tuo tarpu A. neatrodė stipriai sumuštas. Kad R. U. bėgtų kraujas iš lūpos nematė. Konfliktui pasibaigus, liudytojas išėjo į kitą patalpą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad pažįsta ir kaltinamuosius, ir nukentėjusiuosius, A. V. buvęs jo klasiokas. 2015-01-10 jis šventė savo 18-ąjį gimtadienį viloje, ten jo kvietimu dalyvavo nukentėjusieji A. ir A. V.. Šventės metu viena mergina pasakė, kad į jo gimtadienį nori atvažiuoti pažįstami R. Š., R. U. ir P. M., liudytojas su tuo sutiko. Atvykus kaltinamiesiems, vakarėlis tęsėsi. Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis. Liudytojas ir broliai V. buvo apgirtę. Jis su V.s ir M. T. nuėjo į miegamąsias patalpas, ten sėdėjo ir kalbėjosi. Po kurio laiko atėjo R. U., kuris kvietė jį eiti švęsti toliau. R. D. pakilus eiti, A. V. sugriebė R. U. už peties, sakydamas, kad paliktų jį (R. D.) ramybėje. R. U. atsakė, kad tai R. D. gimtadienis ir kad A. V. netrukdytų. Taip sakydamas R. U. nusivilko striukę ir ją pasidėjo. Liudytojas nurodė nesupratęs, kodėl R. U. nusirengė striukę, nes ką tik prieš tai jis ruošėsi eiti į lauką, o buvo žiema, šalta. Tarp R. U. ir A. V. kilo žodinis konfliktas, po to jie nuėjo į kitą patalpą ir pradėjo stumdyti vienas kitą rankomis. Smūgių liudytojas nematė, bet pamatęs susistumdymą ir supratęs, kad viskas gali blogai baigtis, išėjo pakviesti R. U. draugų P. M. ir R. Š.. Prieš jam išeinant A. V. konflikte nedalyvavo. Kai liudytojas pasakė P. M. ir R. Š., kad šie eitų žiūrėti kas vyksta su jų draugu, abu kaltinamieji nubėgo į miegamąsias patalpas, o liudytojas atėjo jiems iš paskos. Atėjęs pamatė, kad vyksta muštynės, mušėsi visi trys kaltinamieji ir abu nukentėjusieji V.. Dar liudytojas pastebėjo, kad R. U. buvo prakirsta lūpa. Jis negalėjo pasakyti kas, kam ir kiek smūgių sudavė, nes buvo sumaištis, tačiau tikrai matė, kad R. U. dalyvavo muštynėse. Liudytojo teigimu muštynių dalyviai sudavinėjo vieni kitiems smūgius rankomis, bet jis negali teigti, kad nebuvo kojomis suduodamų smūgių. Tvirtino, kad muštynių metu niekas nebuvo nukritęs ant gultų, broliai V. ant jų atsigulė jau po muštynių. Kai vyko muštynės, patalpoje buvo M. T., jis bandė išskirti besimušančius. Kai konfliktas baigėsi, A. ir A. V. paskambino ar tai parašė SMS žinutę tėvams, susirinko daiktus ir išvažiavo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 49/15 (06) patvirtina, kad 2015-01-15 atliktos apžiūros metu A. V. nurodė, kad 2015-01-11 apie 02.00 val. jį sumušė nepažįstami asmenys, rankomis ir kojomis smūgiuodami į įvairias kūno vietas; apžiūros metu A. V. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, dešiniame skruoste, nugaros kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės pusės I dantų vainikų lūžimai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas; šie sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ar kojomis nukentėjusiojo nurodytu laiku; sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasekoje ir jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 9-11).

Specialisto išvadoje aprašytus kūno sužalojimus patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktos A. V. nuotraukos, iš kurių matyti akivaizdūs nukentėjusiojo veide padaryti sužalojimai - kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje ir kairės akies srityje, kairio skruosto nubrozdinimas, sukrešėjęs kraujas ant lūpų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 50/15 (06) patvirtina, kad 2015-01-15 atliktos apžiūros metu A. V. nurodė, kad 2015-01-11 apie 02.00 val. jį sumušė nepažįstami asmenys, rankomis ir kojomis smūgiuodami į įvairias kūno vietas; apžiūros metu A. V. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos abiejose pusėse ir dešiniame klube, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje; šie sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ar kojomis nukentėjusiojo nurodytu laiku, jie padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 12-13).

Iš prijungtos prie bylos medžiagos Nr. 52-At-00133-15, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad R. V. 2015-01-11 kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities VPK dėl sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos sužalojimo, nurodydama, kad vaikai buvo sumušti 2015-01-11 apie 2 val. nuomojamoje Aliulio sodyboje Alytaus rajone, Kaniūkų kaime; 2015-01-19 įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad nusikalstama veika padaryta A. A. sodyboje, esančioje Alytaus rajone, Kaniūkų kaime, protokole pažymėta, kad sodyboje šalia gyvenamojo namo yra pastatas, kuriame įrengti miegamieji kambariai, šio pastato antrame aukšte yra didelė patalpa, jos viduryje padaryta pertvara su praėjimu, abiejose patalpos pusėse yra lovos (gultai su čiužiniais), apžiūrėjus patalpą, muštynių pėdsakų nerasta; 2015-01-21 Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto V. S. nutarimu pagal R. V. pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str., dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų P. M., R. Š. ir R. U. kaltė dėl nukentėjusiųjų A. ir A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamieji neneigia, kad jie dalyvavo konflikte su nukentėjusiaisiais ir sudavė jiems po kelis smūgius rankomis. Tai, kad konflikto metu kaltinamieji tyčia smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų A. ir A. V. parodymai bei jų atstovės pagal įstatymą R. V. paaiškinimai, bet ir kiti bylos duomenys – teismo medicinos specialisto išvados, liudytojų M. T., R. D. parodymai. Kaltinamieji P. M. ir R. Š. tvirtino, kad mušėsi vienas prieš vieną, t. y. kiekvienas jų sudavė smūgius tik vienam iš brolių ir mušė rankomis, kojomis nespardė, taip pat kad tuo momentu, kai jie abu smurtavo, R. U. stovėjo atokiau ir muštynėse nedalyvavo. Pats R. U. teigė sudavęs rankomis smūgius A. V. tik gindamasis nuo jo užpuolimo. Tokius kaltinamųjų paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinius, kaltinamieji taip stengiasi sušvelninti savo padėtį. Nukentėjusieji A. ir A. V. nuosekliai ir iš esmės vienodai aiškino, kad konfliktą pradėjo R. U., tyčia pradėjęs stumdyti A. V., po to suduodamas jam kelis smūgius rankomis į galvą, o kai į pagalbą R. U. atėjo P. M. ir R. Š., nukentėjusiuosius mušė jau visi trys ir ne tik rankomis, bet, jiems pargriuvus ant gultų, jie buvo spardomi ir kojomis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jie nuoseklūs ir juos patvirtina kiti įrodymai. Liudytojas M. T. patvirtino matęs, jog konflikto metu abu nukentėjusieji buvo pargriauti ir spardomi kojomis. Liudytojas R. D. nurodė, kad R. U. dalyvavo muštynėse kartu su P. M. ir R. Š., taip pat jis nepaneigė, kad nukentėjusieji buvo spardomi kojomis. Nukentėjusiesiems nustatytų kūno sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija ir padarymo būdas (sužalojimai padaryti daugybinių poveikių pasekoje) patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad kaltinamieji mušė juos intensyviai, suduodami smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, ir tai darė ne tik kumščiais, bet ir kojų spyriais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusįjį A. V. pirmas pradėjo mušti kaltinamasis R. Š., kuris užšoko jam ant krūtinės ir kumščiais sudavė smūgius į veidą, tuo pat metu R. U. spjovė ant nukentėjusiojo ir kelis kartus trenkė ranka į galvą, o kai R. Š. atsitraukė, tada P. M. alkūne trenkė A. V. į galvą ir dar spjaudė ant jo. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek ir jų visuma kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad dėl nukentėjusiajam A. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo kalti visi trys fizinį smurtą vartoję kaltinamieji, tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taigi, kaltinamųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtis. Tuo tarpu dėl A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d. atsakingi tik kaltinamieji P. M. ir R. U., nes bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. nesudavė smūgių A. V., kadangi tuo metu, kai P. M. ir R. U. smurtavo prieš A. V., R. Š. mušė A. V.. Dėl išdėstytų motyvų R. Š. pagal BK 140 str. 1 d. dėl A. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis P. M. dar buvo kaltinamas pagal BK 155 str. 1 d., kad jis 2015 m. sausio 11 d. apie 1.30 val. Alytaus rajone, Kaniūkų kaime, Aliulio sodybos nuomojamose patalpose viešai žodžiu ir veiksmais užgauliai pažemino A. V. ir A. V., t. y. uždėjęs koją ant A. V. galvos ir batu prispaudęs galvą prie lovos, garsiai, patalpoje buvusių asmenų akivaizdoje, paklausė „ar kas nors žino, kuo šuo skiriasi nuo žmogaus?“ ir pats atsakė „šuo mušamas nesipriešina“, po to kelis kartus apspjovė sumuštus A. V. ir A. V., prašė jį nufotografuoti su sumuštais asmenimis, tyčia mėtė bulvių traškučius ant A. V., svarstė, kam galėtų paskambinti, gal kas nors taip pat norėtų padaužyti nesipriešinančius žmones, tokiais savo veiksmais P. M. buvo kaltinamas tyčia pažeminęs A. V. ir A. V. garbę bei orumą. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 str.1 d.). Tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015-07-10, veikos, numatytos BK 155 str. 1 ir 2 dalyse, dekriminalizuotos, todėl kaltinamasis P. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teismas neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl reiškiamo kaltinimo pagal BK 155 straipsnį, nes veika, kuria kaltinamas asmuo, prarado pavojingumą.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis R. U. pateikė priešpriešinį skundą, kuriuo kaltino A. V., kad jis 2015 m. sausio 11 d. apie 1.30 val. Alytaus rajone, Kaniūkų kaime, Aliulio sodybos nuomojamose patalpose, būdamas neblaivus, tyčia, iš asmeninių paskatų sudavė R. U. rankos kumščiu vieną smūgį į galvos sritį ir vieną smūgį į krūtinės sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. Teismo posėdžio metu R. U. savo skundą palaikė, teigė, kad konfliktą pradėjo A. V., suėmęs už peties, kai neleido jam išsivesti R. D.. Po to jie abu pradėjo stumdyti vienas kitą, o A. V. trenkė jam į veidą ir prakirto lūpą, ėmė bėgti kraujas, tuo metu A. V. sudavė ranka du smūgius į galvą ir krūtinę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl A. V. suduotų smūgių jis kelias dienas blogai jautėsi, jam skaudėjo galvą, buvo sunku kvėpuoti ir miegoti, todėl kreipėsi į gydytoją, buvo nustatyta, kad jam sumušta krūtinė, paskirti vaistai nuo skausmo. Į medicinos ekspertus dėl sužalojimų nustatymo nesikreipė. Kaltinamasis prašė nuteisti A. V. už jam sukeltą fizinį skausmą, taip pat palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš A. V. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

A. V. kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis tyčia R. U. nemušė, smūgių nesudavė, tik atsistūmė R. U., kai šis jam sėdinčiam kelis kartus smūgiavo į galvą. R. U. pirmas pradėjo konfliktą, jį stumdydamas, o jis nesipriešino, stengėsi išvengti konflikto, atbulas traukėsi nuo R. U., ir tik tuomet, kai gavo smūgius į galvą, jis rankomis stūmė R. U. nuo savęs.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis visumoje, daro išvadą, kad A. V. veiksmuose nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Jau minėta, kad kaltinamojo R. U. paaiškinimus, neva jis smurtavo prieš A. V. gindamasis, teismas vertina kaip gynybinius. Papildomai teismas pažymi, kad R. U. priešpriešinis skundas pateiktas palyginti vėlai, t. y. po to, kai taikinamajame posėdyje kaltinamiesiems nepavyko susitaikyti su nukentėjusiaisiais; be to, R. U. paaiškinimai, kad A. V. pirmas puolė jį mušti, prieštarauja kitiems bylos duomenims – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. A. ir A. V. nuo tyrimo pradžios vienodai aiškino konflikto priežastį ir jo pradžią, t. y. kad A. V. paprieštaravus R. U., kai šis norėjo išsivesti R. D., R. U. liepė A. V. nesikišti, nes tai neva ne jo reikalas; po to sekė kaltinamojo veiksmai – R. U. pradėjo stumdyti A. V., o šiam atsisėdus, sudavė smūgius į galvos sritį. Tai, kad R. U. turėjo tyčią smurtauti prieš A. V., patvirtina liudytojo M. T. ir R. D. parodymai. R. U. neigė, jog konfliktą matė M. T., aiškino, kad tuo metu patalpoje buvo tik R. D.. Tačiau tokie jo paaiškinimai atmestini, nes prieštarauja R. D. ir nukentėjusiųjų parodymams. M. T. nurodė, kad R. U. liepė A. V. jam „neaiškinti“, jį stumdydamas klausė „gal nori išsiaiškinti“, o A. V. į tai atsakė „ne, ramiai“. R. D. parodė, kad vykstant žodiniam konfliktui tarp A. V. ir R. U., pastarasis nusirengė striukę ir ją pasidėjo į šalį, po ko prasidėjo stumdymasis, taigi, R. U. veiksmais demonstravo, kad jis rengiasi nuo žodžių pereiti prie fizinio smurto naudojimo. A. V., gavęs du smūgius į galvos sritį, rankomis pastūmė R. U. nuo savęs, dėl ko R. U. galėjo jausti fizinį skausmą, tačiau įvertinus tai, kad A. V. gynė save nuo R. U. pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, laikytina, kad jo veiksmuose nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, nes jis neturėjo tiesioginės tyčios sužaloti R. U. ar tyčia sukelti jam fizinį skausmą. Tuo pagrindu A. V. pagal BK 140 str. 1 d. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamojo R. U. civilinis ieškinys 500 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Kaltinamųjų P. M., R. Š., R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Nors bylos duomenys rodo, kad kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs, tačiau nėra duomenų, kad jų apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė nepripažintina atsakomybę sunkinančia.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji P. M., R. Š. ir R. U. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamieji naudojo fizinį smurtą be svarios priežasties, savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiųjų sveikatai. Pažymėtina, kad A. V. veikos padarymo metu buvo tik 15 metų paauglys, o kaltinamieji jo atžvilgiu smurtavo ypač intensyviai ir brutaliai. Visi trys kaltinamieji pilnamečiai, teisiami pirmą kartą. R. U. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, P. M. ir R. Š. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamieji nedirba, nesimoko. Skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiųjų A. ir A. V. atstovė pagal įstatymą R. V. buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų R. Š., P. M. ir R. U. solidariai 186 Eur jos naudai turtinės žalos atlyginimo ir 9000 Eur A. V. ir A. V. naudai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 7-8). 2015-09-14 teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas R. V. ir nukentėjusieji A. ir A. V. patikslino reikalavimus ir prašė priteisti iš kaltinamųjų P. M., R. Š. ir R. U. solidariai R. V. naudai 2747 Eur turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiesiems iš kiekvieno kaltinamojo po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti nukentėjusiesiems A. ir A. V. po 100 Eur kiekvienam neturtinės žalos.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 109 str. 1 d. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismui nustačius, kad asmeniui žala padaryta bendrais kelių kaltininkų veiksmais, taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė, pagal kurią žalą privalo atlyginti visi ją padarę asmenys kartu (solidariai).

Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau privalo įrodyti padarytos žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje R. V. prašo priteisti jos naudai iš kaltinamųjų P. M., R. Š. ir R. U. solidariai 2747 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad šią žalą sudaro 186 Eur už sudaužytą A. V. rankinį laikrodį „Casio“, kurio vertė 30 Eur, ir nukentėjusiųjų gydymo išlaidos, o taip pat 2556 Eur išlaidos už būsimą A. V. dantų gydymą (dantų implantaciją). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji A. V. ir A. V. 2015-01-15 kreipėsi dėl sveikatos sužalojimo masto nustatymo, už suteiktas paslaugas R. V. sumokėjo 26,64 Eur (b. l. 14), už odontologijos paslaugas sumokėjo 46,00 Eur (b. l. 15), išlaidos vaistams pirkti – 73,02 Eur (b. l. 16-19), kuro išlaidos nuvykimui iš Alytaus į Kauno klinikas – 11,90 Eur (b. l. 19, 20). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų sveikata neginčijamai buvo sutrikdyta, taigi, buvo reikalingas gydymas, pripažintina, kad R. V. nurodytos gydymo ir kuro išlaidos yra pagrįstos, jos nėra pernelyg didelės, atitinka protingumo kriterijų, todėl atlygintinos. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamiesiems tenka pareiga atlyginti civiliniam ieškovui padarytą 157,56 Eur turtinę žalą.

R. V. prašė priteisti iš kaltinamųjų 30 Eur už A. V. rankinį laikrodį „Casio“. Teigė, kad laikrodis buvo sudaužytas muštynių metu. Nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog laikrodžio pasigedo tik kitą dieną po įvykio, buvo nuvažiavęs į sodybą jo ieškoti, bet nerado. Laikrodžio neteko per muštynes, kuomet kaltinamieji R. U. ir P. M. spardė jį kojomis, jie galėjo pataikyti į laikrodį ir, atsisegus apyrankei, laikrodis galėjo nukristi nuo rankos. Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad laikrodžio apyrankė atsisegdavo ir jis galėjo nukristi nuo rankos. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl kaltinamųjų R. U. ir P. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. V. prarado laikrodį. Iš nukentėjusiųjų parodymų seka, kad laikrodžio apyrankė atsisegdavo, taigi, laikrodis galėjo nukristi nuo rankos, ir bylos duomenimis nepaneigta, kad A. V. galėjo pamesti laikrodį bet kuriuo metu ir nebūtinai dėl kaltinamųjų veiksmų. Privataus kaltinimo skunde nurodyta, kad laikrodis buvo sudaužytas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais įrodymais. Pastebėtina ir tai, kad A. V. kitą rytą nuvyko į sodybą ieškoti laikrodžio, ir jeigu laikrodis būtų buvęs sudaužytas ir nukritęs nukentėjusiajam nuo rankos būtent nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje, tikėtina, kad sudaužytas laikrodis būtų ten rastas. Be kita ko, laikrodį civilinis ieškovas vertina 30 Eur, tačiau jokių duomenų apie laikrodžio vertę į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad reikalavimas priteisti 30 Eur už laikrodį „Casio“ yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Patikslintu ieškiniu (b. l. 116) R. V. prašė priteisti iš kaltinamųjų 2556 Eur už būsimą A. V. dantų gydymą. Nurodė, kad dėl A. padaryto sužalojimo – viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės pusės I dantų vainikų lūžimo jam ateityje reikės dėti dantų implantus, tai patvirtina 2015-07-02 UAB „SB dantų klinika“ sudarytas gydymo planas; šiuo metu dantų implantacija negalima, nes A. yra dar nepilnametis, o toks gydymas galimas tik sulaukus pilnametystės. Teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo, daro išvadą, kad teismui pateiktas A. V. dantų gydymo planas nepatvirtina 2556 Eur gydymo išlaidų pagrįstumo, šios išlaidos nėra realiai patirtos ir jų dydis yra tik preliminarus, daugiau rekomendacinio pobūdžio. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turi būti priteisiamos iš žalą padariusio asmens, asmuo, kuris patyrė žalą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005), kad išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu ir jos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajam A. V. buvo suteiktos odontologo paslaugos, kurios yra pagrįstos 2015-01-22 kasos pajamų orderio kvitu (b. l. 15) ir R. V. įtrauktos į gydymo išlaidas. Tuo tarpu spręsti apie būsimas išlaidas, kai nežinoma, ar nukentėjusysis, sulaukęs pilnametystės, tikrai kreipsis į gydymo planą sudariusią kliniką dėl dantų implantavimo ir tokios paslaugos ateityje kainuos būtent 2556 Eur, pagrindo nėra. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 2556 Eur priteisimo netenkintinas.

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusieji A. ir A. V. prašė priteisti po 1000 Eur iš kiekvieno kaltinamojo. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. U. ir P. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo A. V. sveikatai, o nukentėjusiojo A. V. sveikatai žala padaryta kaltinamųjų R. U., P. M. ir R. Š. tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Nekyla abejonių, kad nukentėjusieji kentė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, dėl padaryto sveikatos sužalojimo nukentėjusysieji patyrė nepatogumus ir sumažėjo jų bendravimo galimybės. Nukentėjusieji yra moksleiviai, dėl sužalojimų kurį laiką nelankė mokyklos, taip pat dėl padarytų sužalojimų veide jie jautėsi nejaukiai bendraujant su klasiokais ir draugais, be to, jiems teko kreiptis į policiją, medikus, visa tai kėlė neigiamus išgyvenimus. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nukentėjusiųjų reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 str., CK 6.263 str.). Šiuo atveju negalima objektyviai nustatyti, kokią tiksliai nukentėjusiesiems neturtinę žalą padarė kiekvienas iš kaltinamųjų, todėl taikytina solidari atsakomybė. Kartu teismas įvertina ir nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, kuri šiuo atveju nėra didelė, taip pat nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo mastą – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, sužalojimai nesukėlė itin sunkių pasekmių, nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, nukentėjusieji gydėsi tik ambulatoriškai. Nukentėjusysis A. V. nurodė, kad jam galvą skaudėjo keturis mėnesius, visą tą laiką gėrė vaistus, po sužalojimo pablogėjusi sveikata turėjo neigiamos įtakos jo mokslams, jis negalėjo susikaupti, skaityti, sportuoti. Tačiau iš specialisto išvados Nr. G 49/15 (06) matyti, kad A. V. neurologo buvo stebėtas ir gydytas laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-01-26, skirti vaistai dviejų dienų gydymui, vėliau tik rekomenduota gerti „Neurosan“, jis vienam mėnesiui buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų (b. l. 9-11). Apie vėlesnį nukentėjusiojo gydymąsi duomenų nėra, taip pat nepateikti jokie duomenys iš mokymosi įstaigos, patvirtinantys, kad po sužalojimo nukentėjusiojo pažangumas pablogėjo ir jis negalėjo mokytis taip kaip anksčiau. Kita vertus pažymėtina, kad prie neturtinės žalos gali būti priskiriami ir išgyvenimai bei susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, o fizinių sužalojimų atveju – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant kitas operacijas ir panašiai. Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Todėl įvertinamas ir suprantamas A. V. susirūpinimas, jog ateityje dėl jam padaryto sužalojimo gali prireikti implantuoti dantis, kas gali sukelti nukentėjusiajam naujus išgyvenimus ir nepatogumus. Kaltinamieji šiuo metu niekur nedirba, išlaikomi tėvų, bet jie yra jauno amžiaus, darbingi, neturi išlaikytinių, taigi, turi visas galimybes įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas, siekdamas nukentėjusiųjų bei žalą padariusių kaltinamųjų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad nukentėjusiajam A. V. priteistina 300 Eur dydžio kompensacija, o nukentėjusiajam A. V. - 700 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

R. V. prašė priteisti iš kaltinamųjų 650 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Šios proceso išlaidos (tai nėra turtinė žala) yra pagrįstos. Nepilnamečių atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. V. procese turėjo atstovus – advokatę V. P. ir advokato padėjėją V. A. (b. l. 25, 95, 96), kuriems apmokėjo už jų darbą, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai (b. l. 72, 73, 119, 120). Prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui, todėl priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno kaltinamojo po 216,67 Eur (BPK 106 str. 2 d.). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali nurodytų išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti už advokato pagalbą suma atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus, civilinio ieškovo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą bei turtinę padėtį ir nepriteisti šių išlaidų ar mažinti jų dydį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendė:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti:

pagal BK 140 str. 1 d. už A. V. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą skirti viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 140 str. 1 d. už A. V. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą skirti viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. Š. pagal BK 140 str. 1 d. dėl A. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti:

pagal BK 140 str. 1 d. už A. V. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą skirti viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 140 str. 1 d. už A. V. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą skirti viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. V. pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo R. U. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. V. iš R. Š., P. M. ir R. U. solidariai 157,56 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 56 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti A. V. iš P. M. ir R. U. solidariai 300 Eur (tris šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti A. V. iš R. Š., P. M. ir R. U. solidariai 700 Eur (septynis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti R. V. iš R. Š., P. M. ir R. U. po 216,67 Eur (du šimtus šešiolika eurų 67 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Palikti nenagrinėtą R. U. civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.