Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. N1-130-899/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-03
Bylos Nr.
N1-130-899/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00633-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
E. J.
Nukentėjusysis
G. F., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus
Advokatai
Aldevinas Ščigla
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-130-899/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00633-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.11.1; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 3 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant prokurorams Elonai Korostinai, Laurynui Butvidui ir Irenai Zgierskytei – Strumilaitei,

kaltinamajam E. J., jo įstatyminei atstovei G. I.,gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai,nukentėjusiajam G. F.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistėms S. T. ir E. L.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis septynių klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2011-04-29 apie 4.00 val. šalikelėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, išdaužė stovinčio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lango stiklą ir taip patekdamas į saugyklą - automobilį, pagrobė nukentėjusiajam G. F. priklausantį 500 Lt vertės grotuvo valdymo skydelį, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. F. 500 Lt turtinę žalą.

E. J. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-04-28 buvo su T. S., ėjo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, grįždamas sutiko savo motiną. Vėliau T. su jo motina gėrė alų ir susipyko. Su T. S. nuėjo pas jį į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Ten žaidė „Monopolį“, o vėliau nuėjo miegoti. Jis (E. J.) gyveno (duomenys neskelbtini). Pas T. S. buvo tik dviese. Ten prabuvo iki kitos dienos gal 9.30 val., kol atėjo D. Š.. Su T. S. miegoti nuėjo tuo pačiu laiku. Iš namų niekur nebuvo išėję. Motina tai gali paliudyti, ji žinojo, kad jis yra pas T. S.. Jai paskambino ir pasakė, kad nakvos pas T. S.. Miegodamas atsibudęs nebuvo. T. S. naktį iš bendrabučio išėjęs nebuvo. Ryte buvo užėjęs D. Š.. Jis norėjo pasiimti sąsiuvinį. Tuomet nuėjo pas jį (E. J.) paimti sąsiuvinio. Nukentėjusysis jam yra matytas aikštelėje prie jų namo. Automobilio nematė, nežino. Butas yra T. S. sesers. Bendrabutyje durys su kodu. Išeiti iš jo naktį nelabai galima. Jie atsikėlė apie 9.30 val. Kada tiksliai atėjo D. Š., nepamena. Atėjęs pas jį, D. Š. po to nuėjo pas T. S.. Tai buvo darbo diena, ne išeiginė. Naktimis bendrabutyje vaikščioti neleidžia kaimynai. T. S. gyvena vienas.

Nukentėjusysis G. F. teisme parodė, kad E. J. gyvena šalia, prieš šį įvykį nieko blogo jam nebuvo padaręs. Įvykio naktį jis (G. F.) namie nebuvo. Buvo išdaužtas šoninis jo automobilio stiklas, kurio vertė 200 Lt, pavogtas grotuvo valdymo skydelis. Nespėta paimti magnetolos „Kenwood“. Signalizacija automobilyje yra, ji suveikė, išdaužus langą. Taip pasakojo jo motina, kadangi matė bėgantį vaikiną. Buvo apie 4.00 val. ryto. Jam motina paskambino apie 4.30 val. Ji viską matė per langą, į lauką išbėgti nespėjo. Po įvykio su kaltinamuoju kontaktų nebuvo. Grįžo namo apie 5.00 – 6.00 val. Grotuvas be valdymo skydelio neveikia. Signalizacija buvo įjungta visą laiką. Su automobiliu važinėja. Tuo kartu automobilis buvo paliktas, juo nevažiavo. Automobilį pirko su automagnetola. Padėvėtos automagnetolos kaina yra 1 500,00 Lt.

Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad su E. J. yra draugai. Pas E. J. buvo atėjęs pasiimti sąsiuvinio, tačiau E. J. nerado. Ėjo pas T. S. į bendrabutį. Pasiėmė sąsiuvinį ir išėjo. Pas E. J. namie nieko nebuvo. E. J., būdamas pas jį, sakė, kad liks nakvynei pas T. S.. Jis (D. Š.) atėjo 8.00 val. ryte. Bendrabutyje buvo E. J. ir T. S.. Duris atidarė T. S.. Jis buvo atsikėlęs iš lovos. Jie apsirengė, paėmė butelį alaus ir išėjo pas E. J. motiną. Už 5 minučių atvyko policija. Bendrabutyje muzikos neklausė. Automagnetolos nematė. E. J. tokių daiktų nepardavinėjo. Pas E. J. ėjo į namus sąsiuvinio, nes jis galėjo miegoti ir namie. E. pažįsta 4 metus. Neteko girdėti, kad jis vogtų. E. J. yra geras draugas.

Liudytoja J. F. teisme parodė, kad tarp jos ir E. J. anksčiau jokių incidentų nebuvo. Tą naktį atsikėlė išgerti vaistų. Įsijungė automobilio signalizacija. Ji automobilio signalizaciją su pulteliu išjungė. Vėliau signalizacija vėl įsijungė. Ji pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad iš keleivio pusės yra įlindęs ir darbuojasi E.. Ji pradėjo jį šaukti vardu, klausti „ką darai?“. Automobilis buvo pastatytas po lempa ir gerai apšviestas. Tai buvo balandžio mėnesį, apie 3.00 – 4.00 val. nakties. Atvykus pareigūnams, jau buvo pradėję aušti. Automobilis nuo lango stovėjo 5 m atstumu. Ji gyvena pirmame namo aukšte. Ji matė kaltinamąjį E. J.. Jai jo gaila. Jį pažino, nes E. J. gyveno netoliese. Jis buvo persisvėręs, automobilyje. Jį matė visą. Jai pradėjus šaukti, E. J. išlindo pro išdaužtą stiklą iš automobilio ir greitai nubėgo į bendrabutį. Automobilio durelės buvo uždarytos. E. J. rankose nieko nematė. Smūgio negirdėjo, tik suveikė signalizacija. Kitų žmonių nebuvo, jis buvo vienas. Ryte jau švito. Matomumas buvo geras. J. pažino iš eisenos, nes dažnai praeidavo pro šalį, taip pat iš veido ir kūno sudėjimo. Jo supainioti su kitu ji negalėjo. Jokios kepurės ar gobtuvo pas jį nebuvo. Signalizacijos pultas ir raktai buvo palikti namie. Automobilis stovėjo du mėnesius. Niekas automobilio neužkabino. Mano, kad E. J. taip padaryti kažkas pamokė. Jį pašaukė vardu, kuomet buvo automobilyje įlindęs. Ankščiau langas išdaužtas nebuvo. Vakare automobilį apžiūrėjo, jis buvo sveikas. E. J. buvo apsirengęs su tamsiai mėlyna striuke, džinsinėmis kelnėmis. Veidą matė apie minutę. Automobilyje įlindęs neršė, o jai sušukus nubėgo. Tai truko apie 2 min. Pradžioje beldė į langą.

Liudytoja G. I. teisme parodė, kad grįždama iš svečių, sutiko E. ir T. S.. Vėliau jie abu išėjo iš namų miegoti pas T. S.. E. grįžo ryte apie 9.30 val., tuomet prisistatė policija ir juos išvežė, kodėl - nežino. Vakare jie buvo bendrabutyje, ėjo iki degalinės, grįžo namo, pavalgė ir vėliau su T. S. išėjo. Naktimis E. nevaikšto, kartais į tualetą lauke nueina. Jis tą kartą buvo apsirengęs su pilku megztuku ir šviesiomis kelnėmis. Megztukų su gobtuvais jis neturi. Pas T. darė kratą, pas juos - ne. Automagnetolos namie nematė. Kasdien E. duoda 5,00 Lt kišenpinigių, pati nuperka bandelę. Po 29 dienos sūnus pinigų jos neprašė, ji jam pati pirko. Savų pinigų E. J. neturėjo. Ryte grįžo trise: sūnus, T. S. ir D. Š.. Sūnus išeina pas T. S., nes namie nėra kompiuterio, jie ten žaidžia. T. S. yra ramus, jam yra 22 metai. Pas jį nakvoti leidžia du kartus per savaitę, ne daugiau. Ji nuėjusi patikrina, ką jie veikia. Tą vakarą patikrino tik telefonu. Po įvykio T. S. nematė. Svetimų drabužių ar kitų daiktų pas sūnų nėra mačiusi. Telefoną turėjo, bet išsiaiškino, kad jis D.. T. S. bendrabutyje nebegyvena, jis turi draugę, o pirma neturėjo.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo be nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, grindžiama ir kitais bylos duomenimis, o būtent:

- 2011-04-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvyko vieta, esanti (duomenys neskelbtini) aplinka, bei automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-10);

- Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių meteorologijos stoties 2011-06-07 pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma, kad 2011-04-29 nuo 3.00 val. iki 7.00 val. meteorologinis matomumas 20 km. Atmosferinių reiškinių neužfiksuota (b. l. 22);

2011-04-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytoja J. F. atpažino E. J., kaip asmenį, kuris apvogė jos sūnaus G. F. automobilį (b. l. 28-32);

2011-04-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis E. J. savo iniciatyva pateikė mėlynos spalvos megztinį su kapišonu, kuris prijungtas prie bylos medžiagos (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (pagal LR BK 178 str. 2 d.) tik tais atvejais, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (biuletenis „Teismų praktika“, Nr. 23, p. 321).

Tai, kad iki 2011-04-29 automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas stovėti šalikelėje, ties (duomenys neskelbtini), buvo tvarkingas, teisme patvirtino tiek liudytoja J. F., tiek nukentėjusysis G. F. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23-24). J. F., pateikus jai keturių asmenų fotonuotraukas, atpažino E. J., kaip asmenį, kuris apvogė jos sūnaus G. F. automobilį „Audi A4“. Tiek J. F., tiek G. F. patvirtino, kad automobilyje buvo įrengta signalizacija, kuri, anot liudytojos G. F., įvykio metu buvo suveikusi. Byloje nėra duomenų, kad J. F. dėl tam tikrų priežasčių siektų nepagrįstai apkaltinti E. J. nusikalstamos veikos padarymu. Jos duoti parodymai nuoseklūs, detalizuoti, teisme duoti parodymai atitinka tuos parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl teismas laiko, kad jie atitinka objektyvią tiesą. J. F. nurodė, kad ji gyvena pirmame namo aukšte, automobilis nuo lango stovėjo 5 m atstumu, apšvietimas buvo geras; kategoriškai pabrėžė, kad E. J. supainioti su kitu ji negalėjo, E. J. ji atpažino iš eisenos, nes jis dažnai anksčiau praeidavo pro šalį, taip pat iš veido ir kūno sudėjimo. Liudytoja patvirtino, kad E. J. nusikalstamos veikos padarymo vietoje dėvėjo mėlynos spalvos drabužį; atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. savo iniciatyva būtent ir pateikė mėlynos spalvos megztinį su gobtuvu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamos veikos padarymo momentu buvo geros oro sąlygos, o tuo pačiu ir matomumas (tai patvirtino liudytoja J. F.; be to, tai matosi iš Šiaulių meteorologijos stoties pateiktos pažymos (b. l. 22)), kas tik patvirtina, jog liudytoja G. F. turėjo visas galimybes atpažinti asmenį, kuris vykdo nusikalstamą veiką.

E. J. teisme tvirtino, kad naktį nakvojo pas T. S. bendrabutyje ir naktį iš bendrabučio niekur išėjęs nebuvo, tačiau tokia jo nurodoma aplinkybė prieštarauja liudytojos G. F. parodymams, kurie laikytini objektyviais. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad kaltinamasis tikrai tą naktį nebuvo išėjęs iš bendrabučio. Nors T. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad E. J. vienas pats nei naktį, nei anksti ryte 2011-04-29 niekur išeiti negalėjo, tačiau tuo pačiu pripažino, kad su E. J. palaiko draugiškus santykius ir, teismo nuomone, dėl šios aplinkybės gali siekti duoti parodymus, palankius E. J.. Iš kitos pusės, E. J. pripažino, kad T. S. nuėjo miegoti, vadinasi, tą naktį visą laiką jie kartu galėjo ir nebūti.

Analogiška išvada darytina ir dėl liudytojos G. I. parodymų. Liudytoja G. I. yra kaltinamojo motina, todėl davė iš esmė jam palankius parodymus. Be to, liudytoja G. I. tą naktį kartu su E. J. nebuvo, todėl ji iš esmės negali žinoti, kokius konkrečius veiksmus jis galėjo atlikti ar atliko. Vien tai, kad ji pas kaltinamąjį po 2011-04-29 nėra mačiusi jokių svetimų daiktų, daugiau pinigų ar pan., nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamos veikos nepadarė. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad liudytojas D. Š. susitiko su E. J. jau po nusikalstamos veikos įvykdymo momento, todėl jo duoti parodymai laikytini neesminiais.

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, teismas E. J. versiją, kad jis 2011-04-29 vagystės neįvykdė, laiko gynybine, siekiant išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Išdėstytų įrodymų visumos pagrindu nustatytos veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji E. J. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai bei to norėjo. Kaltinamojo E. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą, t. y. kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Išnagrinėjus bylą teisme, paaiškėjo, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne 6 val., o apie 4.00 val. Šią aplinkybę nurodė tiek liudytoja J. F. ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodama parodymus. Nukentėjusysis G. F. teisme taip pat parodė, kad nusikaltimas buvo padarytas apie 4.00 val. Kitų duomenų apie tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 6.00 val. byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. J. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad nusikaltimas buvo padarytas 2011-04-29 apie 4.00 val. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia E. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Skirdamas E. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgtina į 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LR BK 91 str. 2 d.).

Nepilnametis E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta. E. J. nusikalto būdamas neteistas (b. l. 88), administracine tvarka už jo padarytus teisės pažeidimus bausta jo motina G. I. (b. l. 97). (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė E. J. charakterizuoja patenkinamai, nes E. J. turi namų mokymą ir kartais neįsileidžia mokytojų į namus (b. l. 113), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK VPS centro policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistų charakterizuojamas neigiamai (b. l. 95); šeimos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodoma, jog gyvenimo sąlygos yra skurdžios, finansinė šeimos padėtis labai bloga (b. l. 103-111). Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas, kad E. J. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dar nedirba, teismas mano, kad E. J., siekiant LR BK 41 str. įtvirtintų tikslų, tikslinga skirti būtent laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. J. per bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val. ryto (LR BK 48 str. 6 d. 1 p.) bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamoje socialinio ugdymo – mastymo korekcijos programoje „Equip“ (LR BK 48 str. 7 d., teismo nuomone, šis įpareigojimas darytų teigiamą įtaką nepilnamečio elgesiui).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-04-29 08.50 val. iki 2011-04-30 10.05 val., t. y. 2 paros (b. l. 72-73).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82) – nekeistina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mėlynos spalvos megztinis su kapišonu, grąžintinas teisėtam savininkui E. J.; 2011-04-29 įvykio vietos apžiūros metu paimta plokštelė su mikroplaušeliais ir stiklo šukėmis sunaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant E. J. per bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6.00 val. ryto bei 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamoje socialinio ugdymo – mastymo korekcijos programoje „Equip“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką E. J. įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2011-04-29 08.50 val. iki 2011-04-30 10.05 val. išbūtą laiką, prilyginant jį keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

mėlynos spalvos megztinį su kapišonu grąžinti teisėtam savininkui E. J.; 2011-04-29 įvykio vietos apžiūros metu paimtą plokštelę su mikroplaušeliais ir stiklo šukėmis sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas