- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- eI-1171-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03618-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- S. J. R., A. R.
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams S. J. R. ir A. R. dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų S. J. R. ir A. R. 40,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. imtinai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas 9,68 eurus. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, remiantis Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais. Pareiškėja siuntė atsakovams pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovai rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Pažymi, kad pagrindų, dėl kurių atsakovai galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, arba norminių teisės aktų, kurių pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo jie būtų atleisti – nėra. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovai rinkliavos neturėtų mokėti, nėra, kaip ir nėra jokių sprendimų, kurių pagrindu atsakovas (-ai) būtų atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atitinkamai atsakovai privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į pareiškėjos prašymą iš esmės prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovai yra silpnos sveikatos, yra pensininkai, prižiūri neįgalų anūką. Be to, pareiškėjai ginčo nekilnojamame turte nuolat negyvena, atvažiuoja tik kelioms dienoms, o išvažiuodami šiukšles pasiima su savimi. Pažymi, kad pareiškėja jokių paslaugų jiems neteikia, todėl mano, kad jie negali būti laikomi rinkliavos mokėtojais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas iš esmės tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. imtinai, priteisimo iš atsakovų S. J. R. ir A. R.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Druskininkų savivaldybės taryba 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-33 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T1-247 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ pakeitimo“ patvirtino naujos redakcijos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Numatyta, kad ši vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai (4.4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta piniginė prievolė mokėti rinkliavą (4.5 p.). Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – pareiškėja. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pastovieji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektui, kuriems galima nustatyti tikslų plotą,- eurais už 100 kv. m nekilnojamojo turto ploto pagal VĮ Registrų centro duomenyse nustatytą pagrindinę tikslinę pastato naudojimo paskirtį (16 p.). Kintamoji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektui, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, - eurais už 100 kv. m nekilnojamojo turto ploto pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio kiekio) normą objekto paskirčiai (17 p.). Pagal Registro duomenis rinkliavos administratorius (pareiškėjas) parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas, mokėjimo terminus bei pateikia rinkliavos mokėtojams (24 p.). Rinkliavos mokėtojai gali visą rinkliavą sumokėti iš karto arba dalimis, bet ne mažiau nei ¼ iki metų kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (26 p.). Prašymas dėl vietinės rinkliavos grąžinimo ar užskaitymo savivaldybės administracijai turi būti pateiktas per vienerius kalendorinius metus nuo grąžinti prašomos rinkliavos sumokėjimo dienos (32 p.). Mokėtojai gali susimažinti tik kintamąją rinkliavos dedamąją dalį, jei Nuostatų 39-41 punktų nustatyta tvarka pateikia administratoriui atitinkamus duomenis, deklaruoja, jog nesinaudos turtu ilgiau nei vieną ketvirtį. Pažymėtina, kad, nepateikus nurodytų duomenų, administratorius pagrįstai ir teisėtai už deklaruotą laikotarpį priskaičiuoja kintamosios rinkliavos dedamąją dalį (Nuostatų 42 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Kiekvienas atitinkamos savivaldybės teritorijoje turintis nekilnojamojo turto asmuo prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir jos finansavimo. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Į bylą pateiktas 2020 m. spalio 13 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 2003 m. gegužės 29 d. atsakovai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Taigi pagal Nuostatus atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais. Minėtu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu pareiškėja siuntė mokėjimo pranešimus. Byloje surinkti įrodymai (mokėjimo pranešimai, pareiškėjos pateikti paaiškinimai) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovai buvo tinkamai nuolat informuoti apie vietinės rinkliavos mokėjimus ir jų dydį, paliktas ir įspėjimas dėl įsiskolinimo. Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovams apskaičiavo vietinę rinkliavą ir reguliariai siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus su nurodytomis mokėjimo sumomis, tačiau atsakovai laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris 2020 m. spalio 19 d. pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą duomenimis sudaro 40,37 Eur.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kintamosios rinkliavos rinkliavos dalies sumažinimo ar atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pažymėtina, kad sprendimus vietinės rinkliavos sumažinimo, atleidimo nuo jos mokėjimo priima savivaldybės institucijos ir/ar pareiškėjas pagal kiekvienoje savibaldybėje nustatytą tvarką. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad jie yra pensininkai, prastos sveikatos būklės ir prižiūri neįgalų anūką, šiukšlių ginčo nekilnojamame turte nepalieka. Pažymėtina, kad atsiliepimo argumentams pagrįsti atsakovai įrodymų nepateikė. Be to, atsakovai prašymą patikslinti vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydį laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. turi teikti pareiškėjui, pateikdami atitinkamus įrodymus. Tokiems prašymams pateikti yra Nuostatuose nustatytas vienerių metų termino apribojimas. Sprendimo priėmimo metu nėra duomenų, kad tokį prašymą atsakovai apskritai būtų teikę, kad pareiškėjas jį nagrinėtų. Be to, prašymo pateikimas pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą neatleidžia nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už ankstesnį laikotarpį.
Atsakovų atsiliepime pateikti argumentai dėl nesuteiktų paslaugų yra atmestini, kadangi atsakovai apskritai nepateikė konkrečios informacijos dėl nesuteiktų paslaugų, o pateikė abstrakčius teiginius. Prašymų sumažinti kintamąją rinkliavos dedamąją dalį atsakovai nepateikė nustatyta tvarka, todėl administratorius pagrįstai priskaičiavimo tiek pastoviąją, tiek ir kintamąją vietinės rinkliavos dalį.
Bylos duomenys rodo, kad atsakovai nevykdo (tą pripažįsta atsakovai atsiliepime) savo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjai iš atsakovų priteisti solidariai 40,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nurodytu laikotarpiu, sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (faktinių ir teisinių aplinkybių analizė, informacijos apie skolininkus paieška, peržiūra, prašymo surašymas). Teismui pateikti dokumentai patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas Advokatų kontorai „Win&Law“ už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).
Pažymėtina, kad administraciniame procese teismo įsakymo teisena ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131-4 str. 4 d.). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovų atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų atsakovų priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Pareiškėjas nepagrindė būtinumo naudotis advokato teisine pagalba tokio pobūdžio ginčuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Iš esmės patenkinti pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą.
Priteisti pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ solidariai iš atsakovų S. J. R. ir A. R. 40,37 Eur (keturiasdešimt eurų ir trisdešimt septynis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.