Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-08-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-3320-666/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
e2YT-3320-666/2018
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00822-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
L. R., V. S.
Advokatai
Domicelė Baltrušaitienė
Civilinė byla Nr. e2YT-3320-666/2018Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00822-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S., atstovaujamos advokatės Domicėlės Baltrušaitienės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. R., V. S., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. S., atstovaujama advokatės Domicėlės Baltrušaitienės, kreipėsi į teismą su prareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. G. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodo, kad su J. G. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie įgijo tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto. Mirus sutuoktiniui dėl emocinio streso ir nežinojimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir mirusiojo vaikai L. R. ir V. S.. Tik pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis jo turtu, rūpintis juo kaip savo, mokėjo jo išlaikymui reikalingus mokesčius, atliko būsto pagerinimo darbus, t.y. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti L. R. ir V. S. atsiliepimais su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Pareiškėja R. S. ir J. G. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė du vaikai L. R. ir V. S.. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). J. G. S. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Pareiškėja R. S. nuo 2004-01-26 yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po J. G. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau gyvena sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, naudojasi turtu, moka komunalinius mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinosi likusiu turtu, kuris jiems priklausė nuosavybės teise, jį valdė ir prižiūrėjo, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir palikimu suinteresuoti asmenys, teismas neturi pagrindo.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja R. S. po sutuoktinio J. G. S. mirties naudojasi ir rūpinasi likusiu turtu. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S. po sutuoktinio J. G. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio J. G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis