- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2K-15/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nuteistasis
- A. A., M. D., ir M
- Civilinis atsakovas
- M. D.
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.2.2Draudimas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį labiau nei to prašoma prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skunduose (BPK 320 str. 4 d.)
- 2.1.2.4Teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas (BPK 44 str. 5 d. ir kt. str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendis dėl A. A. ir M. D. ir byla perduota iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Taip pat skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendis, kuriuo A. A. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (su pakeitimais, padarytais Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu) pridėta dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams.
Priteista solidariai iš nuteistųjų A. A. ir M. D. (o šiam neturint lėšų – iš jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės M. D.) nukentėjusiajam T. S. 700 Lt Lt turtinei žalai atlyginti.
Minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas ir M. D. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl T. S. turto plėšimo ir jo turto sugadinimo), taip pat pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl P. J. (P. J.) turto vagystės ir jo turto sugadinimo), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A., kaltintas pagal BK 159 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 159 straipsnį ir 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, taip pat už tai, kad, veikdamas kartu su M. D., atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2009 m. vasario 2 d., apie 11.30 val., žinodamas, kad M. D. yra nepilnametis (gimęs 1992 m. spalio 30 d.), nurodė jam užremti iš lauko pusės garažo Nr. 8, esančio Šiauliuose, Tilžės g. 58A, kuriame buvo nukentėjusysis T. S., duris ir pagrobti iš jo automobilio CD grotuvą; M. D. įvykdė šiuos nurodymus ir, išdaužęs T. S. automobilio „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durų stiklą, pagrobė jame buvusį 500 Lt vertės CD grotuvą „Pioneer“.
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. A. (taip pat ir M. D.) buvo nuteistas, panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti teismui, padaręs išvadą, kad ją išnagrinėjo šališkas teismas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutartį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pablogino jo teisinę padėtį, nes motyvuodamas išvadą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nurodė, jog tai pasireiškė organizatoriaus sampratos susiaurinimu, kadangi iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad nuteistasis A. A. parengė ir organizavo plėšimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas bylą pagal nuteistųjų skundus, šių pažeidimų ištaisyti negali, nes pasunkintų A. A. teisinę padėtį. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo teisinę padėtį galima tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai, tačiau tokių nebuvo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Taip pat, kasatoriaus manymu, naikintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šis nuosprendis priimtas šališko teismo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokuroro manymu, nuteistasis A. A. pagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, nors dėl to nebuvo prokuroro ar kitų proceso dalyvių apeliacinių skundų. Šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą, o dėl to nutartis yra neteisėta.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka skundė nuteistieji A. A. ir M. D., kurie prašė juos išteisinti, nes esą nesurinkta pakankamai jų kaltę patvirtinančių įrodymų. Nė vienas iš nuteistųjų neginčijo jiems inkriminuoto plėšimo kvalifikacijos, juo labiau neprašė pripažinti veiką padarius organizuota grupe arba esant sudėtiniam bendrininkavimui. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas nebuvo patikrintas. Apeliacinės instancijos teismas, tik formaliai įvertinęs nuosprendžio turinį dėl BK 180 straipsnio 1 dalies taikymo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK normų pažeidimą, nes nepagrįstai susiaurino kaltinimą A. A., pašalindamas aplinkybę, jog šis parengė nusikaltimo planą ir organizavo nusikaltimą. Šiuo pagrindu byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą kitaip kvalifikuoti A. A. nusikalstamą veiką, pasunkinant šio teisinę padėtį. Teismas analogiškai įpareigojo peržiūrėti ir M. D. veikos kvalifikavimą. Tokie nurodymai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Pakartotinai nagrinėjant bylą tiek apeliacine tvarka, tiek ir pirmojoje instancijoje, pasunkinti nuteistojo ar išteisintojo padėtį galima tik esant skundui sunkinančiais pagrindais, o nesant tokio skundo, apeliaciniame procese priimtas sprendimas negali būti griežtesnis (sunkesnis) už panaikintą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, duodamas neteisingus nurodymus žemesnės instancijos teismui, pats pažeidė apeliacinio nagrinėjimo taisykles, nes pasunkino nuteistojo A. A. padėtį, išsakė išankstinę nuomonę ir šio nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo peržengdamas jo ribas. Be to, teismas visiškai nenagrinėjo M. D. apeliacinio skundo.
Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistojo A. A. kasacinio skundo dalies, kuria prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodo, kad ji neatitinka BPK 368 straipsnio reikalavimų, nes nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. A. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų esminių pažeidimų
Apeliacinės instancijos teismas padarė bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų pažeidimus, dėl kurių šio teismo nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šias nuostatas pažeidė.
Pirmosios instancijos teismas A. A. pripažino kaltu pagal BK 159 straipsnį ir 180 straipsnio 1 dalį už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką ir plėšimą, įvykdytą kartu su M. D. Be to, teismas pašalino iš kaltinimo A. A. BK 24 straipsnio 4 dalį – kad jis parengė ir organizavo plėšimą bei vadovavo jam (buvo organizatorius). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė nuteistieji A. A. (kasatorius) ir M. D., prašydami juos išteisinti, nes, pasak apeliantų, neįrodyta jų kaltė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal A. A. apeliacinį skundą, tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą traktavo kaip priimtą šališko teismo, argumentuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai susiaurino BK 24 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą nusikalstamos veikos organizatoriaus sampratą ir, pašalindamas iš kaltinimo šį požymį, padarė byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančią išvadą, o dėl to ir netinkamai kvalifikavo A. A. veiką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje akivaizdžiai neteisingai interpretavo teismo nešališkumo sampratą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Iš teismo nutarties aprašomosios dalies aišku, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisingumas argumentuojamas bylos aplinkybių teisiniu vertinimu, netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu kvalifikuojant A. A. veiką ir tai nėra susiję su teismo nešališkumo principo pažeidimu, taigi ir neatitinka BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindo, kuriuo panaikinamas nuosprendis ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui. Padaręs minėtas išvadas, apeliacinės instancijos teismas, nors ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš anksto pasisakė dėl A. A., kaip nusikaltimo organizatoriaus, veikos vertinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį (ir BK 180 straipsnio 1 dalį). Priimdamas tokį sprendimą, nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pasunkino nuteistojo A. A. padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis), taip pat peržengė bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir kartu nepatikrino jos tiek, kiek to prašė apeliacinį skundą padavęs nuteistasis (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nuteistojo M. D. apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teismas iš esmės visiškai nenagrinėjo.
Remiantis tuo, kad išdėstyta, daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų (nuteistųjų) teisės, taip pat jie sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Esant šioje nutartyje nurodytiems BPK pažeidimams, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir iš naujo nagrinėti perduotina visa byla, t. y. ne tik dėl A. A., bet ir dėl kasacinio skundo nepadavusio M. D.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.