Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirbantis – vykdo individualią veiklą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 6 kartus, iš jų paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G. 2025 m. balandžio 22 d. apie 19.30 val., būdamas parduotuvėje UAB „IKI Lietuva“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 1 l viskio „William Peel“ (40 ‰) butelį, 27,95 Eur vertės, ir, nesumokėjęs už prekę, praėjo pro savitarnos kasas, jam einant link parduotuvės išėjimo durų, jis buvo pastebėtas apsaugos darbuotojos, kuri bandė V. G. sustabdyti, tačiau jis, išgirdęs ir pamatęs apsaugos darbuotoją, pradėjo bėgti ir pasišalino iš parduotuvės, taip jis atvirai, matant kitiems asmenims, pagrobė 27,95 Eur vertės turtą.

V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2025 m. balandžio 22 d. jis atėjo į parduotuvę „IKI“, esančią (duomenys neskelbtini), su savo pažįstamu A. Iš prekybos salės jis paėmė viskį „William Peel“, 1 l, kurio vertė 27,95 Eur. Paėmęs butelį, atėjo į savitarnos kasas, nuskenavo butelį ir kol laukė, kada pardavėja patvirtins jo amžių, prie jo atėjo A. Pagalvojo, kad A jį užstoja ir niekas nematys, kaip jis pasiima butelį, todėl jį pasiėmė nuo kasos ir nesumokėjęs išėjo pro kasos vartelius ir pradėjo eiti link išėjimo durų. Išėjęs į lauką, jis pradėjo bėgti, iškart išgirdo, kaip jį šaukia apsaugos darbuotoja, kad jis sustotų, tačiau jis toliau bėgo. Pribėgus laiptus prie daugiabučių kiemo, jis sustojo ir eidamas pradėjo gerti viskį. Tuo metu jis pastebėjo, kad jį stebi berniukas. Apsaugos darbuotoja prašė jo, kad atiduotų butelį jai, tačiau jis toliau gėrė viskį ir jo neatidavė. Apsaugos darbuotoja sakė, kad tikisi, jog jis jai netrenks. Jis atsakė, kad, aišku, netrenks, nes nemuša moterų. Jis jai tikrai nesudavė jokio smūgio, o ji jo nebuvo paėmusi už rankos V. G. pamatė, kad berniukas kviečia policiją, tačiau jis toliau gerdamas viskį pasišalino, o apsaugos darbuotoja jo nebesivijo. Supranta, kad prekę pavogė atvirai, nes buvo pastebėtas apsaugos darbuotojos (el. b. 1 t., b. 1. 161–164).

Be V. G. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: liudytojos G. T.-T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 11–14); 2025 m. balandžio 22 d. d. UAB „IKI Lietuva“ pareiškimu (el. b. 1 t., b. l. 15–16); 2025 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 17–19, 20–28); 2025 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 49–51, 53–58); 2025 m. balandžio 28 d. tarnybiniu pranešimu (el. b. 1 t., b. l. 59–60); 2025 m. gegužės 12 d., 2025 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolais (el. b. 1 t., b. l. 114–117, 136–139) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).???

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. 2025 m. balandžio 22 d. apie 19.30 val., būdamas parduotuvėje UAB „IKI Lietuva“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 1 l viskio „William Peel“ (40 ‰) butelį, 27,95 Eur vertės, ir, nesumokėjęs už prekę, praėjo pro savitarnos kasas, jam einant link parduotuvės išėjimo durų, jis buvo pastebėtas apsaugos darbuotojos, kuri bandė V. G. sustabdyti, tačiau jis, išgirdęs ir pamatęs apsaugos darbuotoją, pradėjo bėgti ir pasišalino iš parduotuvės, taip jis atvirai, matant kitiems asmenims, pagrobė 27,95 Eur vertės turtą.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, tačiau nesutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo skirti baudą (el. b. 1 t., b. l. 178–181). Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ atstovas informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 1 t., b. l. 187).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pagrobto turto vertė – 27,95 Eur.

V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

BK 97 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

V. G. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, be kita ko, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, už tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), neišnykus ir nepanaikinus teistumui įstatymų nustatyta tvarka, V. G. po to dar 5 kartus teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. V. G. 2025 m. balandžio 22 d. tyčinio nusikaltimo padarymo metu dar nebuvo įvykdęs paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bausmės, t. y. sumokėjęs baudos, taigi akivaizdu, kad dar nebuvo suėję treji metai nuo bausmės atlikimo, t. y. jo teistumas nebuvo išnykęs ir panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju V. G. ketvirtą kartą teisiamas už nusikaltimą nuosavybei padarymą. Taigi kaltinamasis yra linkęs daryti tos pačios rūšies nusikaltimus. Jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat vertina šioje byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis atvirai pagrobė svetimą turtą. Esant tokioms aplinkybėms, V. G. pripažįstamas recidyvistu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 6 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat teistas užsienyje (el. b. 1 t., b. l. 88– 99). Paskutinių vienerių metų laikotarpiu jis baustas administracine tvarka daugiausia už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 100–108). „Sodros“ duomenimis kaltinamasis dirba – vykdo individualią veiklą (el. b. 1 t., b. l. 109–111). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors kaltinamasis dirba – vykdo individualią veiklą, kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. G. per vienerius metus nėra sumokėjęs nė vienos paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, todėl abejotina, ar jis sumokėtų jam paskirtą baudą. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nors bendrovei padaryta žala yra nedidelė, tačiau kaltinamasis neatlygino jos daugiau kaip per mėnesį. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad V. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda, tačiau jis vėl nusikalto praėjus mažiau kaip mėnesiui. Vadinasi baudos paskyrimas nebuvo efektyvi bausmė kaltinamajam, kad jis nenusikalstų.

V. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 169–172). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Byloje pateiktas UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodyta, kad padaryta 27,95 Eur turtinė žala (el. b. 1 t., b. l. 188–189). Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 29 d. kaltinamasis V. G. įsipareigojo atlyginti UAB „IKI Lietuva“ padarytą 27,95 Eur turtinę žalą, ją sumokant iki 2025 m. birželio 30 d., pervedant į UAB „IKI Lietuva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 173), tačiau šio įsipareigojimo UAB „IKI Lietuva“ nėra raštiškai patvirtinusi. Nenustatyta, kad toks susitarimas abiem yra priimtinas ir tinkamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas netvirtina V. G. įsipareigojimo savanoriškai atlyginti UAB „IKI Lietuva“ padarytą turtinę žalą iki 2025 m. birželio 30 d.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinio ieškinio dydis atitinka V. G. pagrobtos prekės vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, neginčijo pagrobtos prekės vertės, tarp jo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo V. G..

V. G. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. G. pripažinti recidyvistu.

Priteisti iš V. G. civilinei ieškovei UAB „IKI Lietuva“ 27,95 Eur (dvidešimt septynių eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) turtinę žalą.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) V. G. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.