Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-784/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
2A-784/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00569-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailūnas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“
Atsakovas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2A-784/2013Proceso Nr. 2-57-3-00569-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.3.6.; 42.11.1.; 44.2.; 44.2.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2007 m. sausio 1 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vienašališką nutraukimą atsakovo iniciatyva neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 167 970,65 Lt nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. sausio 1 d. su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį penkerių metų terminui, t. y. iki 2012 m. sausio 1 d. Atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė apie tai laiku nepranešęs. Apie sutarties nutraukimą ieškovas sužinojo tik 2010 m. balandžio 1 d., kai į nuomojamą pieno supirkimo punktą atvykęs darbuotojas pamatė iš patalpų iškraustytą inventorių kieme, o jų vietoje jau buvo sumontuota įranga, priklausanti kitai pieno supirkimo įmonei, ir veikia kitos bendrovės pieno supirkimo punktas. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 167 970,65 Lt nuostolius.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 84,96 Lt nuomos mokestį. Nurodė, kad ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį už patalpas, tačiau liko skolingas 84,96 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies –priteisė ieškovui iš atsakovo 53 818 Lt nuostolių, 1 615 Lt žyminio mokesčio ir 1 768,54 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nutraukdamas sutartį nuomotojas privalėjo vadovautis šalių pasirašyta sutartimi arba CK nuostatomis ir pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį apie numatomą sutarties nutraukimą įspėti ieškovą prieš mėnesį, o ne po to, kai iškėlė ieškovui priklausiusius šaldytuvus į lauką ir patalpas užrakino. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog dėl neteisėto sutarties nutraukimo pieno tiekėjai nebegalėjo atiduoti pieno ieškovo nuomotame punkte, ieškovas patyrė nuostolių ir dėl to yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi ieškovo veikla Aleksandrijos pieno supirkimo punkte buvo nutraukta ne pieno tiekėjams nutraukus pieno pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu, o dėl to, kad ieškovo įrenginiai ir kitas inventorius, sumontuoti pieno supirkimo punkte, buvo iškraustyti iš nuomotos patalpos, o pati patalpa užrakinta. Teismas nustatė, kad pieno tiekėjai pieno pirkimo–pardavimo sutartis su kitu pieno supirkėju (KB „Zanavykų krašto pienas“) sudarė tik po to, kai ieškovo pieno supirkimo punktas nebegalėjo supirkti pieno. Teismas nenustatė, kad pieno tiekėjai būtų nutraukę sutartis su ieškovu dėl kitų priežasčių. Atsakovo argumentą, kad esą ieškovas nepratęsė pieno supirkimo sutarčių, kurios esą pasibaigė 2010 m. kovo 31 d., teismas pripažino neįrodytu. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.248 straipsnio nuostatas atsakovo kaltė preziumuojama, o įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovas yra nekaltas, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir elementarių visuomenės elgesio normų, nepranešęs ieškovui, išmontavo ieškovui priklausančius pieno supirkimo punkto įrenginius ir visą inventorių iškraustė į kiemą. Atsakovas, savo veiksmais siekdamas asmeninės naudos – sudaryti naują darbo sutartį geresnėmis sąlygomis ir kartu sudaryti galimybę kitai pieno supirkimo įmonei supirkinėti pieną iš pieno statytojų, kurių pienas buvo surenkamas Aleksandrijos pieno supirkimo punkte, veikė tyčia, o ne dėl to, kad ieškovas nesumokėjo 84,96 Lt nuomos mokesčio. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti žalą, kurią bendrovė patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio teismas pažymėjo, kad pagal tipinę pieno pirkimo–pardavimo sutartį, konkrečios pieno pirkimo–pardavimo sutartys, pasibaigus kvotos metams, automatiškai pratęsiamos kitiems metams tuo atveju, jeigu prieš 1 mėnesį iki kvotos metų pabaigos nė viena iš sutarties šalių nepraneša kitai šaliai apie ketinimą nebepratęsti sutarties. Nesant įrodymų, kad bent vienas pieno statytojas tokį pranešimą ieškovui būtų pateikęs, sprendė, kad ieškovas buvo užtikrintas, jog visi pieno tiekėjai ir toliau parduos žaliavinį pieną ieškovui. Byloje esantys įrodymai leido teismui spręsti, kad ieškovas turėjo galimybę iš pieno tiekėjų supirktą žaliavinį pieną parduoti pieno perdirbimo įmonėms ir gauti atitinkamą pelną (t. 1, b. l. 6–58). Ieškovo prašomą priteisti nuostolių dydį teismas sumažino iki 53 818 Lt (47 818,43 Lt (negautas pelnas) + 2000 Lt (patirtos išlaidos) + 4 000 Lt (patirtos išlaidos) = 53 818 Lt). Atsižvelgęs į tai, kad šalis siejo sutartiniai nuomos santykiai ir apie nuomos santykių nutraukimą atsakovas turėjo informuoti ieškovą prieš vieną mėnesį, teismas sprendė dėl 47 818,43 Lt vieno mėnesio negautų pajamų atlyginimo. Išlaidų, susijusių su patalpų įrengimu, teismas priteisė tik 4 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad patalpos buvo įrengiamos 2005–2007 m., todėl per tokį laikotarpį jos jau buvo pakankamai nusidėvėjusios dėl paties ieškovo naudojimosi patalpomis. Už šaldytuvų pajungimą ir išvežimą teismas priteisė 2 000 Lt, nes byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovo prašoma priteisti 2 283 Lt suma yra sumokėta, o iš byloje pateikto defektinio akto matyti, kad tiek būtų kainavę, jei darbus būtų atlikusi UAB „Genys“. Šių išlaidų priteisimą teismas grindė ir tuo, kad pagal bylos duomenis ieškovui priklausantys šaldytuvai iš tikrųjų buvo atjungti ir išmesti į lauką, todėl ieškovas turėjo juos išvežti, pajungti kitur ir dėl to patyrė nuostolių.

Atsakovo priešieškinį teismas pripažino neįrodytu, todėl atmetė. Teismas pabrėžė, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovas jam liko skolingas už patalpų nuomą. Atsakovas nepaneigė fakto, kad ieškovas už jį sumokėjo į valstybės biudžetą privalomojo sveikatos draudimo mokestį ir 15 proc. GPM (CPK 178 str.).

Patenkinęs ieškinį iš dalies (34,8 proc.), teismas priteisė iš atsakovo ieškovui dalį jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1 768,54 Lt ir 1 615 Lt žyminio mokesčio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 53 818 Lt, ir iš atsakovo priteisti 149 455,29 Lt nuostolių bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai prašomą priteisti nuostolių sumą dėl negauto pelno sumažino tris kartus, nurodydamas, kad atsakovas apie nuomos santykių nutraukimą turėjo informuoti ieškovą prieš vieną mėnesį. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje aptarta vienašalio sutarties nutraukimo tvarka ir įspėjimo terminas taikomas tuomet, kai nukentėjusi šalis turi teisę nutraukti sutartį remdamasi 6.217 straipsnio nuostatomis. Nustatęs, kad sutartis buvo nutraukta ne dėl esminio sutarties pažeidimo, teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovas privalėjo įspėti ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį. Nesant esminio sutarties pažeidimo šalis negali nutraukti terminu apibrėžtos sutarties įspėjusi kitą šalį prieš 30 dienų.

2. Pieno pirkimo-pardavimo sutarčių 31 punkte numatyta, kad bet kuri pieno pirkimo-pardavimo sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį įspėjusi kitą šalį raštu prieš tris mėnesius, pieno tiekėjai, nepranešę prieš vieną mėnesį apie ketinimą atsisakyti sutarties (kaip nurodyta 35 punkte), po 2010 m. kovo 31 d. galėjo nutraukti sutartis tik po trijų mėnesiu, įspėję apie ketinimus nutraukti sutartis. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, pieno tiekėjai, net ir norėdami nutraukti sutartis su ieškovu, būtų privalėję vykdyti pieno pirkimo-pardavimo sutartis dar mažiausiai tris mėnesius. Sutarčių dėl pieno tiekimo sudarymas su kitais asmenimis nereiškia sutarčių dėl pieno tiekimo nutraukimo su ieškovu. Dėl šios priežasties ieškovas, reikalaudamas atlyginti nuostolius negautų pajamų forma, pagrįstai skaičiavo, kad šių nuostolių dydį sudaro pinigų suma, kurią ieškovas būtų gavęs už tris kalendorinius mėnesius.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas neįrodė atsakovo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Pieno tiekėjų ir ieškovo pieno pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimas baigėsi 2010 m. kovo 31 d. Liudytojas V. G. patvirtino, kad kooperatyve buvo susiklosčiusi praktika, jog pieno pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašomos kiekvienais metais. Ieškovas nesutiko didinti pieno supirkimo kainų, todėl 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje pieno tiekėjai pradėjo bendrauti su kita pieno supirkimo įmone, kuri pasiūlė jiems didesnę pieno supirkimo kainą. Pieno tiekėjai perėjo į kitą pieno supirkimo įmonę dėl ieškovo neveikimo, nebendravimo ir nesistengimo išsaugoti sutartis, todėl nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą neturėjo įtakos ieškovo patirtų nuostolių atsiradimui. Dėl nuostolių atsiradimo nėra atsakovo kaltės, nes ieškovas, neturėdamas sutarčių su pieno tiekėjais, 2010 m. balandžio 1 d. neturėjo galimybių į šaldytuvą patalpinti pieno. Likę 14 pieno tiekėjų pratęsė pieno pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu nuo 2010 m. balandžio 1 d. ir iš jų superkamas pienas buvo vežamas į ieškovui priklausantį pieno surinkimo punktą Didžiųjų Rūšupių kaime, Skuodo rajono savivaldybėje, kuris nuo Aleksandrijos pieno surinkimo punkto nutolęs apie 5 kilometrus. Tai paneigia ieškovo teiginį, kad jis įrodė, jog turėjo galimybę gauti pajamas, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

2. Ieškovas neįrodė negautų pajamų realumo. Liudytojas V. S. nurodė, kad nuomotoje patalpoje buvo pastatytas vienas šaldytuvas, kurio talpa 5,5 tonos. Kadangi pienas buvo surenkamas kas antrą dieną, per mėnesį į šaldytuvą buvo galima patalpinti apie 82,5 tonas pieno. Ieškovas, apskaičiuodamas negautas pajamas, į bendrą surinkto pieno kiekį įtraukė tiesiogiai iš ūkininkų šaldytuvų surenkamą pieną, kuris nebuvo pilamas į pieno surinkimo punkte įrengtą šaldytuvą. Iš apskaičiuoto pieno kieko neatimti pieno kiekiai tų pieno tiekėjų, kurie pratęsė pieno pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu, būtent ūkininkų A. P., pardavusio 5729 kg, J. V. - 4429 kg, M. D. - 10901 kg, V. V. - 924 kg, A. V. - 588 kg, V. T. - 636 kg, A. K. - 1004 kg, A. G. - 922 kg, R. Š. - 326 kg, A. S. - 680 kg, O. D. - 253 kg, B. K. - 619 kg, K. M. - 807 kg, Z. V. - 2986 kg, iš jų surinkto pieno kiekis sudarė 30 804 kg. Tokiu būdu ieškovas neįrodė jo neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į negauto pelno atlyginimą.

Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Parengiamojo teismo posėdžio metu teisėja V. N. G. pareiškė išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, teigdama, kad atsakovas sužlugdė ieškovo veiklą. Byloje taip pat buvo pažeistas teismo nešališkumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kadangi teismas atmetė jo prašymą prie bylos prijungti nuotraukas, įrodančias ieškovo nesirūpinimą išnuomotu turtu, nes tai sąlygojo esminį sutarties pažeidimą, taip pat atmetė prašymą apklausti visus prašomus liudytojus, galinčius patvirtinti ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius nepagrįstumą.

2. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo, naikintina dėl materialiosios teisės netinkamo taikymo. Pagal sutarties 3 punktą ieškovas įsipareigojo mokėti po 118 Lt nuomos mokestį, kuris atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, sudarė 100,30 Lt. Už 2009 metus ieškovas turėjo iš viso sumokėti 1 118, 64 Lt. Liko nesumokėta 84,96 Lt. Už 2010 metų sausio - kovo mėn. ieškovas 2010 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu pervedė 300,90 Lt. Ieškovas nurodė, kad priklausantį nuomos mokestį – 1 118,64 Lt – apskaičiavo teisingai, nes 84,96 Lt pagal Sveikatos draudimo įstatymą apmokestino 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Teismas sprendime šiuos ieškovo argumentus pakartojo, nesvarstydamas, ar pagal Sveikatos draudimo įstatymą ieškovas privalo mokėti 6 procentų PSD įmokas, skaičiuojamas nuo nuomos mokesčio.

3. Ieškovas iš esmės pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Sutarties 3, 4 punktuose ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti po 118 Lt nuomos mokestį kas mėnesį, jį sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, tačiau šios pareigos nevykdė: nuomos mokestį mokėjo ne kas mėnesį, o du kartus per metus, be to, pilnai nesumokėjo sutartyje nustatytų nuompinigių ir liko skolingas 84,96 Lt. Ieškovas nevykdė ir sutarties 8 punkto sąlygos – griežtai laikytis sanitarinių reikalavimų. Patikrinimo aktai liudija, kad ieškovas netausojo išsinuomoto turto – lauko durų staktos supuvusios, patalpos netvarkomos, patalpų būklė nepatenkinama. Ieškovas netvarkė privažiavimo prie pieno surinkimo punkto. Atsakovas iš ūkininko V. G. už 1 500 Lt pirko tris traktoriaus priekabas akmenų privažiavimo sutvarkymui, tai patvirtino liudytojas V. G.. Patirtų 1 500 Lt išlaidų ieškovas atsakovui neatlygino, nors toks susitarimas buvo. Tokiu būdu atsakovo pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti, todėl dėl sutarties esminio pažeidimo buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį.

4. Teismo išvada dėl visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo padaryta pažeidžiant įrodinėjimo, įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvados dėl ginčo sutarties nutraukimo ir jos nutraukimo pasekmių grindžiamos ieškovo nurodytais argumentais, o ne nustatytų aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, įvertinimu ar teismo įsitikinimu apie tokio fakto buvimą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovo pasyvumas bendraujant su pieno statytojais, jų pageidavimų dėl pieno supirkimo kainų padidinimo nesprendimas, vėlavimas atsiskaityti su jais už parduotą pieną buvo pagrindas nutraukti pieno pirkimo-pardavimo sutartis, o ne tai, kad ieškovo įrenginiai ir kitas inventorius buvo iškelti iš nuomojamos patalpos.

5. Teismas neįvertino liudytojų S. B., V. B., ūkininko V. G., G. P. parodymų. Šie liudytojai patvirtino, kad ieškovo administracija nesprendė pieno tiekėjų prašymo padidinti pieno supirkimo kainą, vėluodavo atsiskaityti už supirktą pieną, kad pieno pirkimo-pardavimo sutartys kiekvienais metais buvo sudarinėjamos su tiekėjais atsižvelgiant į nustatytas pieno kvotas. Minėti liudytojai taip pat nurodė, kad pieno pirkimo-pardavimo sutartys baigėsi 2010 m. kovo 31 d., o kovo mėnesio pabaigoje su pieno tiekėjais pradėjo bendrauti kita pieno supirkimo įmonė, kuri pieno tiekėjams pasiūlė didesnę supirkimo kainą. Teismas atmetė prašymą apklausti KB „Zanavykų krašto pienas“ valdybos pirmininką A. S. dėl pieno pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su buvusiais ieškovo pieno tiekėjais, siekiant išsiaiškinti, kada jos buvo sudarytos, kas turėjo įtakos šių sutarčių sudarymui, kiek laiko užėmė sutarčių parengimas bei pasirašymas. Dėl šių priežasčių nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad nors vienas pieno tiekėjas būtų pareiškęs norą nepartęsti sutarties su ieškovu.

6. Teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti negautas pajamas, nes byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovas būtų numatęs gauti tokias pajamas pieno tiekėjams nebepratęsus pieno pirkimo-pardavimo sutarčių ir jiems sudarius naujas sutartis su kitomis pieno supirkimo įmonėmis. Apskaičiuodamas nuostolių dydį, ieškovas nurodė, kad pieno statytojai apie sutarties nutraukimą turėjo jį įspėti prieš 3 mėnesius, bet jų dėl nuostolių atlyginimo į bylą neįtraukė, o teismas nesprendė, ar dėl šio ieškovo reikalavimo atsakovas yra tinkama šalis.

7. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas patyrė netiesioginius nuostolius. Nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį teismas neatsižvelgė į tai, kokias išlaidas būtų patyręs ieškovas (mokesčiai, kitos išlaidos). Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatas, priteisdamas 4 000 Lt išlaidų, susijusių su patalpų įrengimu. Sumažindamas ieškovo reikalavimą priteisti 6 354,64 Lt, teismas pažymėjo, kad patalpos buvo įrengiamos 2005 - 2007 m., todėl per tokį laikotarpį jos jau buvo pakankamai nusidėvėjusios dėl paties ieškovo naudojimosi patalpomis. Ieškovui patalpa išnuomota 2007 m. sausio 1 d. Šios sutarties 11 punkte nustatyta, kad nutraukus sutartį anksčiau numatyto termino, nuomotojas įsipareigoja padengti visas išlaidas, kurios yra investuotos į punkto remontą, atskaičius amortizaciją. Ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras už įsigytas statybines medžiagas 2005-2008 metų laikotarpiu. Teismas priteisė sumą už statybines medžiagas, įsigytas 2005-2006 metų laikotarpiu, nors tuomet jis nebuvo sudaręs nuomos sutarties su ieškovu ir nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų. Teismas netyrė, ar nupirkti statybinių medžiagų kiekiai galėjo būti panaudoti 36 kv. m. ploto patalpos įrengimui, kai patalpa jau buvo įrengta ir priduota eksploatacijai 2005 metais, nesiaiškino, ar pagal pateiktas sąskaitas faktūras įsigytos medžiagos nebuvo panaudotos ir kitų ieškovui priklausančių trisdešimties pieno surinkimo punktų patalpų būklės pagerinimui. Pateiktos ieškovo išlaidos nepagrįstos leistinais įrodymais – nepateikti aktai, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie atliktų veiksmų tikslingumą, nėra amortizacijos apskaičiavimo. Be to, neaišku, kas atliko darbus.

8. Teismui nebuvo pagrindo priteisti 2 000 Lt už šaldytuvų pajungimą ir išvežimą. Ieškovas pateikė defektinį aktą apie dviejų šaldytuvų sistemos pakeitimą, jų pervežimą. Tačiau byloje nustatyta, kad išnuomotoje patalpoje buvo tik vienas šaldytuvas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokias išlaidas patyrė transportuodamas šaldytuvą. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 2 283,03 Lt žalą, teismas turėjo įvertinti, kad šios išlaidos nepagrįstos leistinais įrodymais.

9. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, tačiau nesilaikė proporcingumo principo ir nepriteisė iš ieškovo jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl teismo šališkumo, kadangi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, išnagrinėjęs pareikštą nušalinimą, nenustatė nušalinimo pagrindų. Nei parengiamųjų teismo posėdžių metu, nei nagrinėjant bylą iš esmės teisėja V. N. G. neteigė, kad atsakovas sužlugdė ieškovo veiklą.

2. Teismas pagrįstai netekino atsakovo prašymo dėl nuotraukų prijungimo prie bylos, kadangi toks prašymas buvo pateiktas 4-tajame šios bylos nagrinėjimo teisme posėdyje, praėjus daugiau nei metams po ieškovo įrangos iškraustymo. Iš nuotraukų, kurias buvo prašoma prijungti prie bylos, buvo neaišku, kur ir kada minėtos nuotraukos darytos, todėl tokios nuotraukos negalėjo būti laikomos įrodymais.

3. Atsakovas nekonkretizavo argumento, kad teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl nuompinigių priteisimo, pažeidė materialiosios teisės normas. Priimdamas sprendimą dėl priešieškinio atmetimo, teismas vadovavosi Gyventojų pajamų mokesčio ir Sveikatos draudimo įstatymų nuostatomis, todėl neteisingas apelianto teiginys, esą sprendimas atmesti priešieškinį nepagristas nei teisės aktų normomis, nei byloje pateiktais įrodymais.

4. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas netausojo išnuomoto turto, todėl pažeidė nuomos sutarties 8 punkte įtvirtinta nuostata dėl sanitarinių reikalavimų laikymosi. Skuodo rajono VMVT 2009 m. rugsėjo 17 d. atlikto pieno supirkimo punkto patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nebuvo dideli, dokumente yra aiškiai nurodyta, jog pieno supirkimo punkte yra „baigiamas einamasis remontas“. Atsižvelgiant į pieno supirkimo ir pardavimo verslo specifiką tokio pobūdžio patikrinimai ir aptikti pažeidimai yra normalūs ūkinės veiklos padariniai, ką patvirtino ir Skuodo rajono VMVT darbuotoja G. P..

5. Išskyrus atsakovo šeimos narių liudijimus daugiau įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginius dėl pieno supirkimo sutarčių nutraukimo priežasčių, byloje nėra. Liudytoja G. P. neliudijo dėl ieškovo civilinių santykių su pieno tiekėjais.

6. Pieno supirkimo tipinių sutarčių, patvirtintų Vyriausybės nutarimu, 35 punkte pasakyta, jog tuo atveju, jeigu nė viena iš šalių nepraneša kitai prieš mėnesį iki kvotos metų pabaigos apie atsisakymą pratęsti sutartį, sutartis pratęsiama kitiems kvotos metams. Byloje nėra įrodymų, kad bent vienas pieno tiekėjas būtų pareiškęs norą nebepratęsti sutarties su ieškovu.

7. Atsakovas nepaneigė fakto, jog nuomojamose patalpose ieškovas turėjo įsirengęs du šaldytuvus, o Aleksandrijos pieno surinkimo punkte 2010 m. kovo mėnesį buvo surinkta virš 277 tonų pieno. Ieškovo pateiktoje 2010 m. gruodžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad nuo 2006 m. Aleksandrijos pieno supirkimo punkte pradėjo dirbti antra pieno surinkėja ir todėl buvo pastatytas antras šaldytuvas – šių aplinkybių atsakovas neginčijo.

8. Atsakovas neteisus, kad apskaičiuodamas nuostolius teismas be pagrindo įtraukė tiesiogiai iš ūkininkų šaldytuvų surinktą pieną, kuris nepilamas į punkte įrengtus šaldytuvus. Pieno supirkimo punkte apskaitomas visas surinktas pienas, t. y. ir tas, kuris nėra pilamas į šaldytuvus, todėl atsakovui sužlugdžius ieškovo veiklą nebebuvo jokio skirtumo, ar surinktas pienas buvo pilamas į šaldytuvus ar tik apskaitomas ir perpumpuojamas. Ieškovas neteko galimybės atlikti jokių darbų šiame pieno surinkimo punkte.

9. Priteisdamas tik dalį ieškovo reikalaujamos sumos už patalpų įrengimą bei išmontuotos įrangos pervežimą ir pajungimą teismas atsižvelgė į atsakovo teiginius dėl patalpų nusidėvėjimo bei kai kurias išlaidas patvirtinančių įrodymų trūkumo.

Šalies argumentai

10. Apeliantas, teigdamas, jog priteisdamas netiesioginius nuostolius teismas neatsižvelgė į teismų praktiką priteisti tik grynąjį pelną, savo teiginio nepagrindė. Apskaičiuodamas negautas pajamas ieškovas atėmė iš pajamų pieno tiekėjams ir pieno surinkėjams priskaičiuotas sumas. Apskaičiuojant pelną, pajamos, gautos iš perdirbimo įmonių už parduotą pieną, buvo pateiktos be pridėtinės vertės mokesčio, o pieno tiekėjams išmokėtos sumos buvo pateiktos kartu su PVM. Dėl šios priežasties vieno mėnesio pelnas (47 818,43 Lt) būtų buvęs gerokai didesnis (75 141,9 Lt), tačiau ieškovas, siekdamas greitesnio bylos išnagrinėjimo, ieškinio reikalavimo nebetikslino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 1 d. ieškovas su atsakovu penkerių metų terminui sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovas išnuomavo ieškovui pieno supirkimo punktui įrengti 36 kv. m. bendro naudingo ploto patalpas, už kurių nuomą ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 118 Lt (1 t., 18-19b. l.). Sutarties 13 ir 14 punktuose numatyta, kad sutartis pasibaigia suėjus nustatytam terminui arba šalių susitarimu. Atsakovas sutartį nutraukė vienašališkai. Apie sutarties nutraukimą ieškovas sužinojo tik 2010 m. balandžio 1 d., kai į nuomojamą pieno supirkimo punktą atvykęs darbuotojas pamatė iš patalpų iškraustytą inventorių, o jų vietoje jau buvo sumontuota įranga, priklausanti kitai pieno supirkimo įmonei, ir patalpose veikia kitos bendrovės pieno supirkimo punktas. Atsakovas 2010 m. balandžio 8 d. išsiuntė ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo (1 t., 10-11 b. l.).

Dėl teismo šališkumo ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes parengiamojo teismo posėdžio metu bylą nagrinėjusi teisėja V. N. G. pareiškė išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, teigdama, kad atsakovas sužlugdė ieškovo veiklą.

Asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2006). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir nagrinėjamas dviem aspektais: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų; antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę; teisėjas, dėl kurio nešališkumo egzistuoja pagrįsta abejonė, privalo nusišalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007).

Teismo nešališkumas užtikrinamas procesinėmis priemonėmis – nušalinimo (nusišalinimo) institutu (CPK 64-66 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėjos, nagrinėjusios šalių ginčą, nušalinimo klausimas byloje buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad teisėjos nušalinimo pagrindų byloje nėra. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė nenustatė, jog teisėja būtų pareiškusi išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo ar sąmoningai blogintų atsakovo procesinę padėtį, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl teisėjos šališkumo ar netinkamo elgesio teismo posėdžio metu.

Atsakovas taip pat teigia, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, nes teismas atmetė atsakovo prašymą priimti įrodymus: nuotraukas, įrodančias ieškovo nesirūpinimą išnuomotu turtu, kuris sąlygojo esminį sutarties pažeidimą; apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius nepagrįstumą. Bylą nagrinėjusio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, spręsdama teisėjos nušalinimo klausimą, nustatė, kad atsakovo prašymas dėl nuotraukų, parodančių patalpų būklę, priėmimo buvo atmestas, tačiau patenkintas atsakovo atstovės prašymas apklausti liudytojus. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Taigi teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl tam tikrų įrodymų priėmimo, jų sąsajumo su nagrinėjama byla, todėl vien ta aplinkybė, kad teismas atsisakė priimti įrodymus ar apklausti atsakovo nurodytus liudytojus neįrodo teismo šališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, teigdamas, jog teismas atsisakė priimti jo pateiktus įrodymus ir apklausti liudytojus, tokių prašymų apeliacinės instancijos teisme nepareiškė, naujų įrodymų su skundu neteikė ir neprašė apklausti pirmosios instancijos teisme neapklaustus liudytojus. Išdėstytos aplinkybės paneigia atsakovo teiginių dėl teismo šališkumo ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo pagrįstumą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Atsakovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl skolos už nuomą priteisimo

Pasak atsakovo, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl 84,96 Lt nuomos mokesčio skolos priteisimo, nes nesiaiškino, ar ieškovas turėjo teisę iš jo mokamo nuomos mokesčio išskaityti gyventojų pajamų mokestį ir privalomojo sveikatos draudimo įmoką.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2009 m. kovo 5 d.) 2 straipsnio 16 punkto 2 papunktį pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą yra priskiriamos prie apmokestinamųjų pajamų. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų (Įstatymo 6 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taigi ieškovas pagrįstai iš atsakovui mokėtino nuomos mokesčio išskaičiuodavo 15 procentų gyventojo pajamų mokestį.

Sveikatos draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų, išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai asmenys, nurodyti įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais. Nuomos mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskirtas prie A klasės pajamų. Nuomos mokestį atsakovui mokėjo ieškovas, todėl pagal Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalį jis privalėjo apskaičiuoti ir iš nuomos mokesčio išskaičiuoti bei sumokėti sveikatos draudimo įmoką. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, atmestini atsakovo argumentai, kad teismas be pagrindo atmetė jo reikalavimą dėl skolos už nuomą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui.

Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo

Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovo teigimu, teisę nutraukti sutartį jam suteikė CK 6.497 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai bei CK 6.217 straipsnio 1 dalis, nes ieškovas laiku nemokėjo nuomos mokesčio bei nesilaikė sanitarinių reikalavimų, netausojo išnuomoto turto, o tai laikytina esminiais sutarties pažeidimais.

CK 6.497 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas suteikia nuomotojui teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę arba nemoka nuomos mokesčio. Pagal šį teisinį reglamentavimą nuomos sutartį nuomotojas gali nutraukti teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkai nuomotojui nesikreipiant į teismą. Įstatymas suteikia šaliai teisę, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, tai pat tuo atveju, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1, 5 d.). Esminio sutarties pažeidimo kriterijai yra apibrėžti šio straipsnio 2 dalyje. Sutarties įvykdymo termino praleidimo atveju, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį tik tuomet, kai kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.). Vienašališko neteisminio sutarties nutraukimo atveju nukentėjusi šalis turi pareigą iš anksto pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą per joje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Vienašališkas sutarties nutraukimas ginčo nuomos sutartyje nenumatytas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar nuomininkas (ieškovas) pažeidė sutartį ir jeigu taip, tai ar pažeidimas yra esminis, pateisinantis nuomotojo (atsakovo) vienašališką sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė esminio sutarties pažeidimo, todėl vienašališką sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.

Nuomos mokesčio nemokėjimo teismas nepripažino įrodytu. Tai, kad nuomos mokestį ieškovas mokėjo kas pusę metų, nelaikytina sutarties pažeidimu, kadangi šalių veiksmai patvirtina, jog tokia nuomos mokesčio mokėjimo tvarka šalims buvo įprasta ir priimtina. Sutartis tarp šalių sudaryta 2007 metais, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į ieškovą ragindamas nuomos mokestį mokėti kas mėnesį. Tai, kad ieškovas mokėjo nuomos mokestį ir su atsakovu buvo atsiskaitęs byloje konstatuota nagrinėjant atsakovo priešieškinio reikalavimą, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas nemokėjo nuomos mokesčio ir iš esmės pažeidė sutartį.

Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovas tyčia ar dėl neatsargumo būtų bloginęs nuomojamų patalpų būklę. Tai, kad pieno supirkimo punkte buvo rasti tam tikri pažeidimai, nereiškia, kad ieškovas tyčia gadino turtą. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotoja G. P. nurodė, kad pažeidimų būna kiekviename pieno supirkimo punkte. Ieškovas darė nuomojamų patalpų einamąjį remontą. Šią aplinkybę patvirtino pats atsakovas, todėl pastarojo teiginiai, kad ieškovas nesirūpino patalpomis, laikytini nepagrįstais. Esminį sutarties pažeidimą atsakovas grindžia ir tuo, kad ieškovas nesumokėjo jam 1 500 Lt už nupirktus akmenis privažiavimui prie nuomojamos patalpos sutvarkyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tokį ieškovo įsipareigojimą.

Išdėstyti argumentai patvirtina teismo išvadų apie pagrindo atsakovui vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nebuvimą pagrįstumą.

Dėl neteisėto sutarties nutraukimo teisinių padarinių

Neteisėtas sutarties nutraukimas lemia kaltos dėl sutarties nutraukimo šalies civilinę atsakomybę, kuriai atsirasti būtinų sąlygų – neteistų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės (CK 6.246-6.249 str.), egzistavimą nagrinėjamu atveju konstatavo pirmosios instancijos teismas ir priteisė iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimo reikalavimo dalį.

Atsakovas kvestionuoja teismo išvadą dėl ieškovo patirtos žalos ir jos priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais pripažinimo, motyvuodamas įrodinėjimo, įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Atsakovo teigimu, išvadas dėl sutarties nutraukimo ir nutraukimo pasekmių teismas grindė tik ieškovo nurodytais argumentais. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ir nenutraukus nuomos sutarties pieno tiekėjai būtų nutraukę pieno pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu. LR Vyriausybės 2006 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 82 (V. Ž., 2006, Nr. 11-405) patvirtintų tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarčių 35 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja kvotos metus (kvotos metai yra nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.). Sutartis pratęsiama kitiems kvotoms metams, jeigu nė viena iš šalių prieš mėnesį iki kvotos metų pabaigos nepraneša kitai šaliai apie atsisakymą pratęsti sutartį. Byloje nėra duomenų, kad pieno tiekėjai baigiantis sutarčių galiojimui būtų kreipęsi į ieškovą dėl sutarčių nepratęsimo. Todėl pripažinti, kad pieno tiekėjai sutartis su kitomis bendrovėmis sudarė dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo. Pienas yra greitai gendantis produktas, todėl sutartys su kitais pieno supirkėjais turėjo būti sudaromos operatyviai. Teismas teisingai konstatavo, kad pieno tiekėjai sutartis su kitomis bendrovėmis pasirašė praradę galimybę pieną tiekti ieškovui būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Liudytojas D. Č. bei liudytoja D. M. patvirtino, kad daugelis pieno tiekėjų po 2010 m. balandžio 1 d. nežinojo, jog pieną tiekė ne ieškovui, o kitai bendrovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo priežastinio ryšio tarp nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovo patirtų nuostolių egzistavimą ir pripažino ieškovo teisę į nuostolių atlyginimą. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad teismas nenurodė, kuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai aštuoniolikai ūkininkų nuo 2010 m. balandžio 1 d. sudarius sutartis su UAB „Nemuno krašto pienas“. Teismas konstatavo, kad dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo tiekėjai neturėjo galimybės tiekti pieną ieškovui, todėl ir buvo priversti pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti su kitomis bendrovėmis. Atsakovo veiksmai lėmė ieškovo nuostolius dėl pieno tiekėjų praradimo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad įrodymai byloje buvo vertinti netinkamai, išimtinai ieškovo naudai. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius abiejų šalių teiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Atsakovas nurodo, kad teismas nesivadovavo liudytojų V. B., S. B., V. G. ir G. P. parodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodytos liudytojos V. B. ir S. B. yra artimos atsakovo giminaitės, todėl teismas jų parodymų nevertino dėl jų subjektiškumo.

Dėl nuostolių dydžio

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo priteisti ieškovui 47 818,43 Lt negautų pajamų, nes byloje neįrodyta, kad ieškovas būtų numatęs gauti tokias pajamas pieno tiekėjams nebepratęsus sutarčių. Teisėjų kolegija jau pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirkimo-pardavimo sutartis su kitomis bendrovėmis pieno tiekėjai sudarė dėl to, kad ieškovas buvo iškeldintas iš pieno supirkimo punktui išnuomotų patalpų ir su juo nutraukta nuomos sutartis, todėl pakartotinai šių aplinkybių nenagrinėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas įrodė teisę į negautas pajamas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jei atsakovas nebūtų nutraukęs sutarties, ieškovas ir toliau išnuomotose patalpose būtų supirkinėjęs pieną iš tiekėjų. Ieškovas iš dalies tinkamai apskaičiavo negautų pajamų dydį, iš už pristatytą pieną iš pieno perdirbėjų gautų sumų atėmęs pieno tiekėjams mokėtinas sumas bei darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį. Apelianto argumentai, susiję su šaldytuvų skaičiumi neturi įtakos ieškovo negautų pajamų dydžiui. Ieškovo pajamos susideda ne tik iš punkto šaldytuvuose laikyto pieno, bet ir tiesiogiai iš ūkininkų paimto pieno, pardavimo perdirbėjams. Tokiu atveju, ieškovas, apskaičiuodamas superkamą pieno kiekį, pagrįstai į jį įtraukė ir tiesiogiai iš ūkininkų šaldytuvų surinktą pieną, kuris nepilamas į pieno surinkimo punkte įrengtą šaldytuvą.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovu, kad negautas pajamas ieškovas nepagrįstai skaičiuoja nuo visų 136 ūkininkų per 2010 metų kovo mėnesį patiekto pieno kiekių. Atsakovas teigia, kad iš ieškovo apskaičiuoto pieno kiekio neatimti pieno kiekiai tų keturiolikos pieno tiekėjų (A. P., J. V., M. D., V. V., A. V., V. T., A. K., A. G., R. Š., A. S., O. D., B. K., K. M., Z. V.), kurių pieno pirkimo-pardavimo sutartys su ieškovu tęsėsi ir po balandžio 1 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši atsakovo nurodyta aplinkybė turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovo negautų pajamų dydžio. Teismas netyrė ir nevertino, ar iš kovo mėnesį ieškovui pieną tiekusių 136 ūkininkų dalimi jų su ieškovu sudarytos pieno pirkimo-pardavimo sutartys prasitęsė ir kitiems kvotos metams, kokį kiekį pieno jie patiekė ieškovui ir kokias pajamas iš jų tiekto pieno gavo ieškovas.

Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę tik į tų nuostolių, kurie priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais, atlyginimą (CK 6.247 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad Aleksandrijos pieno supirkimo punkte 2010 m. kovo mėnesį buvo surinkta 277 075 kg pieno (1 t., 91-118 b. l.). Pardavęs šį pieno kiekį ieškovas, atskaitęs mokėtinas sumas pieno tiekėjams bei darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį, gavo 47 818,43 Lt pelno. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. kovo mėnesį pieną supirko iš 136 ūkininkų. Vieno mėnesio negautas pajamas ieškovas paskaičiavo pagal kovo mėnesį iš 136 ūkininkų surinkto pieno gautą pelną. Atsakovo duomenimis, 2010 m. balandžio 1 d. ginčo patalpose veikusiai UAB „Nemuno krašto pienas“ pieną pardavė 18 tiekėjų, o kooperatinei bendrovei „Zanavykų krašto pienas“ – 113 pieno tiekėjų (1 t. 106, 107 b. l.). Ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad iš 136 pieno tiekėjų 115 sudarė sutartis su UAB „Nemuno krašto pienas“ ir kooperatine bendrove „Zanavykų krašto pienas“, o kiti 21 pieno tiekėjai prapuolė –sudarė sutartis su kitais pieno tiekėjais arba jų karvės tuo metu buvo užtrūkusios (2 t., 91 b. l.). Taigi pats ieškovas nurodo, kad tik 115 ūkininkų iš 136 sudarė sutartis su UAB „Nemuno krašto pienas“ ir kooperatine bendrove „Zanavykų krašto pienas“, tačiau negautas pajamas skaičiuoja nuo visų 136 pieną tiekusių ūkininkų. Atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl tų ieškovo patirtų nuostolių, kurie susidarė užtrukus pieno tiekėjų karvėms ar dėl kitų nenustatytų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar visa ieškovo paskaičiuota negautų pajamų suma yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas turi teisę į tų negautų pajamų atlyginimą, kurios susidarė dėl 115 pieno tiekėjų perėjimo į UAB „Nemuno krašto pienas“ ir KB „Zanavykų krašto pienas“. Taigi, nustatydamas negautų pajamų dydį ieškovas turėtų pateikti skaičiavimus, kokius pieno kiekius supirko iš 115 ūkininkų ir koks grynasis pelnas nuo šių supirktų sumų yra jo negautas pajamos. Teismas turėjo aiškintis, kokius konkrečiai pieno kiekius per kovo mėnesį pateikė ieškovui 115 ieškovo nurodytų ūkininkų ir kokį grynąjį pelną būtent nuo iš šių ūkininkų surinkto ir perdirbėjams parduoto pieno gavo ieškovas. Byloje nenustatyta, kad visi 136 pieno tiekėjai būtų sudarę sutartis su kitomis pieno supirkimo įmonėmis, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Ieškovas, teigdamas, jog turi teisę į didesnę negautų pajamų dalį nei skaičiuojamą nuo 115 ūkininkų, turi pateikti įrodymus apie likusių 21 pieno tiekėjų sudarytas sutartis su kitomis įmonėmis.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo negautų pajamų priteisimo, netyrė priežastinio ryšio tarp visos ieškovo nurodytos negautų pajamų sumos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl konstatuotina, kad šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturi galimybių nustatyti, nes byloje reikia tirti ir vertinti naujus įrodymus, pagrindžiančius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo negautas pajamas ir jų dydį aptartu aspektu. Dėl tirtinų ir vertintinų įrodymų gavimo galimybių, jų pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti dalį sprendimo ir bylą ieškovo reikalavimo dėl 143 455,29 Lt negautų pajamų priteisimo dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Sprendžiant dėl negautų pajamų reikalavimo pagrįstumo ir jo tenkinimo apimties, atkreiptinas dėmesys į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, neigiančius teismo išvadą dėl vieno mėnesio negautų pajamų priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad nenustačius esminio sutarties pažeidimo ir konstatavus sutarties nutraukimo neteisėtumą, netaikomas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas, todėl su šiuo terminu negali būti siejamas nuostolių, kaip negautų pajamų, dydžio nustatytas. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais vadovautasi mažinant ieškovui priteistinų negautų pajamų dydį, yra nepagrįsti.

Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino ieškovo teisę į išlaidų atlyginimą. Byloje nustatyta, kad nuomojamose patalpose buvo atliekamas einamasis remontas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad už ieškovo pirktas medžiagas darė remontą ir jam už tai buvo apmokėta. Taigi nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nenustatyta, kur buvo panaudotos ieškovo pirktos medžiagos. Teismas atsižvelgė į tai, kad tam tikrą laiką ieškovas naudojosi patalpomis, todėl neturi teisės į nuostolius dėl visų medžiagoms išleistų lėšų atlyginimo. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo reikalavimą nuo 6 354,64 Lt sumažino iki 4 000 Lt. Taigi teismas iš esmės atsižvelgė į patalpų amortizaciją. Šie argumentai paneigia atsakovo poziciją dėl nepagrįsto 4 000 Lt už nupirktas medžiagas priteisimo. Teismas priteisė ieškovui 2 000 Lt už šaldytuvų pajungimą ir pervežimą. Atsakovas teisus, kad šios išlaidos nėra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Defektinis aktas nepatvirtina, kad tokio dydžio išlaidas patyrė ieškovas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir reikalavimas dėl 2 000 Lt šaldytuvo pajungimo ir pervežimo išlaidų atmestinas.

Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes jis turės būti išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš naujo, todėl nepasisako ir dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovui žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ iš atsakovo V. B. priteisti 2 000 Lt šaldytuvų pajungimo ir pervežimo išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovui žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ iš atsakovo V. B. priteisti 47 818,43 Lt nuostolių, 1 615 Lt žyminio mokesčio ir 1 768,54 Lt advokato atstovavimo išlaidų, panaikinti ir ieškinio dalį dėl 143 455,29 Lt negautų pajamų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį, kuria ieškovui žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ iš atsakovo V. B. priteisti 4 000 Lt remonto išlaidų, palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį, kuria atsakovo V. B. priešieškinis atmestas, palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKazys Kailūnas