- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-1298-826/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00174-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos būstas“
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios L. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos būstas“, antstolei R. V. ir akcinei bendrove „Energijos skirstymo operatorius“, išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenegro“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutuojančios L. G. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atenegro“ 2018 m. gegužės 2 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.
2. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 30 d. įvyko kreditorių susirinkimas. Tik 80,93 proc. balsų turinčių kreditorių pritarė šiam planui su sąlyga, jog kreditorių reikalavimams tenkinti bus skirta pirminiame tikslintame plano projekte 6.1 dalyje nurodyta 300 Eur suma. Administravimo išlaidų sąmata bus skiriama 40 mėn., t. y. plano vykdymo laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. birželio 7 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad įvertinus faktines bylos aplinkybes, kreditorių susirinkime tik 80,93 proc. balsų turinčių kreditorių pritarimo pakeistam mokumo atkūrimo plano projektui priežastis, kreditorių interesus bankroto proceso metu, bankrutuojančiam asmeniui numatytą aktyvumo pareigą, atsižvelgus į fizinio asmens bankroto instituto paskirtį, nurodytos kreditorių nepritarimo planui priežastys patenka į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį. Pateiktas bankrutuojančios L. G. patikslintas mokumo atkūrimo planas negali būti patvirtintas, nes būtų pažeista kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėja L. G. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą arba perduoti iš naujo spręsti klausimą pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kad teismui pateikė tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Sutrumpino mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, nes buvęs sutuoktinis paliko šeimą, ji viena pati išlaiko bei prižiūri du nepilnamečius vaikus, išsilavinimas tik vidurinis, dėl to negali gauti geriau mokamo darbo, o persikvalifikavimas yra brangus, papildomų lėšų tam neturi, neviršijo būtiniesiems bankrutuojančio asmens bei jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos ir atsiskaito su kreditoriais. Tokia galimybė numatyta įstatyme. Tikslinant planą numatyta, kad kreditoriams bus išmokėta ne mažiau kaip 100 Eur proporcingai jų turimam kreditiniam reikalavimui; jos būtiniausiesiems poreikiams (įskaitant nepilnamečių vaikų išlaikymą) tenkinti reikalinga suma sumažinta iki 400 Eur per mėnesį.
4.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl suinteresuoto asmens AB SEB banko teiktų pastabų dėl nepritarimo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui pagrįstumo, dėl bankroto administratoriaus išvadoje nurodytų aplinkybių, jų nevertino kartu su atliktais plano patikslinimais. Vykdydama mokumo atkūrimo planą padengė dalį skolos kreditorei AB SEB bankui ir padengė bankroto administratoriaus išlaidas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti ir patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ( atsižvelgiant į kreditoriaus pastabas, t. y. kreditorių reikalavimams tenkinti bus skirta pirminiame patikslintame plano projekto variante nurodyta 300 Eur suma ir administravimo išlaidų sąmata bus skirta plano vykdymo laikotarpiui 40 mėn.), svarstytą 2018 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime.
6. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti patikslintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai (buvęs pavadinimas Kretingos rajono apylinkės teismas) 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi iškėlė L. G. bankroto bylą, jos bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“. Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino mokumo atkūrimo planą. 2018 m. balandžio 30 d. vyko bankrutuojančios L. G. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, turinti 80,93 proc. balsų, pritarė bankrutuojančio asmens patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui su sąlyga, jog kreditorių reikalavimams tenkinti bus skirta pirminiame tikslintame plano projekte 6.1 dalyje nurodyta 300 Eur suma. Administravimo išlaidų sąmata bus skiriama 40 mėn., t. y. plano vykdymo laikotarpiui. Bankroto administratorė prašė šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad nurodytos kreditorių nepritarimo planui priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį, o patikslinus planą būtų pažeista kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyra. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į plano pakeitimų priežastis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
11. Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).
12. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
13. Bankroto administratorė nepritarė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino trumpinimui nuo 60 mėn. iki 40 mėn., nes pareiškėja nenurodė, dėl kokių priežasčių terminas turėtų būti trumpinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – FABĮ pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 6 dalį fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti / keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgdami į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai reiškia, kad, įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tokia išvada atitinka ir FABĮ pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomą teismo vaidmenį keičiant plano įgyvendinimo trukmę: „Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėto fizinio asmens bankroto proceso fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmė galės būti keičiama atsižvelgiant į naujai įsigaliosiančias nuostatas. Manytina, kad Įstatymo projektu būtų tinkamai užtikrintas teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad plano įgyvendinimo trukmė gali būti iki 5 metų, t. y. gali būti ir 3 metų trukmė, be to, visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-102-969/2017). Įvertinus aptarto teisinio reguliavimo nuostatas bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad apeliantė turi procesinę teisę prašyti sutrumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. Tokiu atveju tik turi būti vertinama, kokias pastangas bankrutuojantis asmuo dėjo siekdamas gauti pajamas, kurios bent iš dalies patenkintų kreditorių reikalavimus. Iš šios bylos duomenų matyti, jog L. G. vykdė patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir nurodė priežastis, kurios, jos manymu, yra pagrindas sutrupinti terminą. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad pareiškėja prašė sutrumpinti bankroto plano įgyvendinimo trukmę nuo 60 mėn. iki 40 mėn. Mokumo atkūrimo planas patvirtintas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi, o susirinkimas įvyko 2018 m. balandžio 30 d. Vadinasi, kreditoriams buvo teikiamas tvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo trukmė teoriškai jau būtų pasibaigusi. Atsižvelgus į šią aplinkybę, laikytina, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas negalėjo būti tvirtintinas, nes neatitinka FABĮ 7 straipsnyje numatytų reikalavimų.
14. Bankroto administratorė nurodė, kad pagrindinis kreditorius pritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui su sąlyga, jog kreditorių reikalavimams tenkinti bus skirta pirminiame tikslintame plano projekte 6.1 dalyje nurodyta 300 Eur suma. Administravimo išlaidų sąmata bus skiriama 40 mėn., t. y. plano vykdymo laikotarpiui. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismui pateiktas tvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuris nebuvo koreguotas pagal kreditoriaus sąlygas. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats planą keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015). Atsižvelgus į tai, kad teismas neturi teisės pats koreguoti patikslinto mokumo atkūrimo plano, bankroto administratorė turėjo įvertinti priežastis dėl kurių kreditorė nepritarė šiam planui, ir sudaryti sąlygas pareiškėjai jį pakoreguoti. Be to, ir kreditorė AB SEB bankas nepritarė šiam patikslintam mokumo atkūrimo planui, todėl turėjo būti vertinta, kad visi kreditoriai nepritarė pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo planui.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais priėmė skundžiamą nutartį, tačiau ji yra teisinga, nes pareiškėjos pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl negalėjo būti tvirtintinas. Pareiškėja turi teisę atsižvelgusi į šioje nutartyje nurodytus patikslinto mokumo atkūrimo plano trūkumus, t. y. patikslinusi plano įgyvendinimo terminą, pakoregavusi plano projekte 6.1 dalį, pakoregavusi dalį dėl administravimo išlaidų, iš naujo kreiptis dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. O iki tol galioja ir vykdomas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Atsižvelgus į tai, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos L. G. atskirojo skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.