Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-08-12 · Civilinė byla Nr. 2S-476-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-12Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-12
Bylos Nr.
2S-476-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00299-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-476-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00299-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjai I. J., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė R. V. kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 350 Eur turtinės žalos ir 300 000 Eur neturtinės žalos, kuri jai buvo padaryta dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos atliktų neteisėtų veiksmų, jai vykdant savo darbines funkcijas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2019 m. birželio 3 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus bei sumokėti žyminį mokestį. 3. Teismas nurodė, kad Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis baudžiamoji byla, kurioje ieškovė kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, yra nagrinėjimo eigoje. Todėl nėra pagrindo ieškovei taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio reikalavimus. 4. Teismas konstatavo, kad už ieškinyje keliamą reikalavimą ieškovė turi sumokėti 4 304 Eur dydžio žyminį mokestį (2 300 Eur + 200 350 Eur x 1 proc.). 5. Teismas nurodė, kad teisėja I. J. turi būti šalintina iš trečiųjų asmenų, be to, ieškovė nepridėjo įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, tiek turtinę, tiek ir 300 000 Eur dydžio neturtinę žalą. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 6.1. Vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktais ieškovė teigia, kad yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes mano jog savo esme teisėja veikė nusikalstamai, kuo ir padarė ieškovei turtinės ir neturtinės žalos; 6.2. Atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instrumentas aiškintinas ir taikytinas plečiamai ir apimantis ieškovės teikiamą ieškinį; 6.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika kai tokioje pačioje situacijoje teismas pripažino, jog ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2408-603/2019). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja : Atskirasis skundas tenkintinas IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai 7. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. 8. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 350 Eur turtinės žalos ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė savo reikalavimus priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinę ir neturtinę žalą, padarytą galimai nusikalstamais bei kitokiais neteisėtais teisėjo (teismo) veiksmais nagrinėjant baudžiamąją bylą, grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti ieškovės išdėstytas ieškinyje aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėjo, kad teisėja I. J. šalintina iš trečiųjų asmenų. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad tokio pobūdžio ieškinys neturi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu. 9. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Aiškinant šią teisės normą vien lingvistiniu aspektu, matyti, kad šioje teisės normoje yra paminėti tik konkretūs procesiniai veiksmai, kurie gali būti atlikti ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, taip pat administracinės ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neįvardinant konkrečių valstybės pareigūnų, kuriems yra suteikta teisė šiuos procesinius veiksmus atlikti. Be to, šioje teisės normoje taip pat nurodyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinamas reikalavimas priteisti žalą tik dėl teisėjo veiksmų, atliktų nagrinėjant civilinę bylą. 10. Tačiau aiškinant šią teisės normą sistemiškai kartu su CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei kartu su CPK 6 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, darytina išvada, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu įstatymo leidėjas turėjo tikslą šalis atleisti nuo žyminio mokesčio tose bylose, kur nagrinėjamas ginčas susijęs su Lietuvos valstybės pareiga atlyginti žalą dėl bet kokių neteisėtų teisėjo ar kitų valstybės pareigūnų veiksmų, atliktų nagrinėjant administracinę, baudžiamąją ar civilinę bylą. Būtent tokios rūšies Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė yra įtvirtinta CK 6.272 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad valstybė atlygina žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo (CK 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės (ieškovės) atskirojo skundo argumentu, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas turėtų būti aiškinamas plečiamai, kas reiškia, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, vadovaujantis CK 6.272 straipsniu, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad baudžiamoji byla iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimus yra nagrinėjimo eigoje, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 12. Taip pat pažymėtina, kad asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas įmanomas tik tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka ir nepiktnaudžiaujant tokiomis teisėmis todėl esant atvejams, kai asmuo akivaizdžiai piktnaudžiauja įgyvendindamas savo teises, teismas turėtų atsisakyti nagrinėti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutą, įpareigojant asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, skiriant baudas (CPK 95 straipsnis) ar kt. 13. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo iš valstybės, kurio reikalavimus kildina iš baudžiamosios bylos, kuri nėra išnagrinėta. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nesprendžiama dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo ( CPK 111, 114, 115, 137 straipsniai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą netrauktina teisėja I. J. ( CPK 46, 47 straipsniai), tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovė nepagrįstai įpareigota sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus atskirojo skundo esmę dėl žyminio mokesčio mokėjimo, bylos duomenis, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai.

Teisėja Vilija Valantienė