- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-367-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Arvydas Žibas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- K. A., Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. A., Valstybės įmonės Registrų
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui M. V., atsakovui K. A., atsakovo K. A. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Skaistei Knabikienei, trečiajam asmeniui V. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų M. V. ir M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. V., M. V. ieškinį atsakovui K. A., atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims V. A., Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui, Kauno 11-ąjam notarų biurui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėta garažo 4G1p , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, teisinę registraciją nuo pradinio registravimo. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti nuo sudarymo dienos 1995-01-05 sutartį, patvirtintą notarės S.Berlickaitės, kuria K. A. iš Kauno miesto savivaldybės nupirko garažą 4G1p, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Paaiškino, kad garažas 4G1p pastatytas be reikiamo leidimo yra savavališkas statinys, kadangi leidimas jo statybai neišduotas. Pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK 114 str. fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtinto projekto arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti ( parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Jei garažas buvo neteisėtai įregistruotas, jis negalėjo būti parduotas atsakovui. Butų privatizavimo įstatymas nenumatė, kad garažas gali būti parduotas šio įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad garažo pardavimo metu statinys ir žemė, ant kurios jis yra, priklausė valstybei, kuriuos patikėjimo teise valdė Kauno miesto savivaldybė. Garažo pardavimo dieną 1995-01-05 pastatas 4G1p nuosavybės teise priklausė Kauno miesto Tarybai todėl ji, būdama nurodyto pastato savininkė, galėjo jį parduoti atsakovui K. A., kuris garažu teisėtai naudojosi nuo 1986-09-19. Atmetė ieškovų atstovo motyvus apie tai, kad garažas pastatytas savavališkai, kadangi tokių įrodymų ieškovai teismui nepateikė. Teismas konstatavo, jog bylos rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad garažas 4G1p, esantis (duomenys neskelbtini), valdoje, niekada nebuvo pastatytas savavališkai (t.1, b.l. 46, 7, 89, 90). Teismas taikė ieškinio senatį. Nurodė, jog reikalavimui, dėl garažo pirkimo –pardavimo sandorio atsakovo vardu pripažinimo negaliojančiu, termino eigos pradžia, laikytina 1995-01-05 (sandorio sudarymo ir teisinės registracijos atsakovo vardu) diena, kada ieškovai turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnis, numatė 3-jų metų ieškinio senaties terminą - ieškinio terminas pasibaigė 1998-01-06.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes tik po 2006 10 12 sužinojo apie savo teisių pažeidimą, teismo motyvai, kad galėjo sužinoti ir anksčiau yra tik nepagrįstos prielaidos, teismas nesilaikė CK 1.127 str. 1 d., nustatančios ieškinio senaties termino pradžią ir CPK 185 str. 1 d., numatančios visapusišką ir objektyvų aplinkybių vertinimą. Vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu ir jį lydinčiu Vyriausybės nutarimu garažas negalėjo būti parduotas. Taip pat teigia, kad garažo teisinė registracija yra neteisėta, kadangi nėra leidimo statyti ar perstatyti pagal projektą, suderintą su valstybės institucijom; nėra duomenų, kad pastačius garažą jis buvo komisijos pripažintas tinkamu ir priimtas naudojimui, todėl garažas – savavalis statinys ir negalėjo būti priimtas naudoti, o priėmus naudoti-negalėjo būti parduotas, nes tą padaryti draudė 1964m. CK str. 114 str. 1 d.; garažo pardavimo metu žemė, ant kurios stovi garažas buvo T. V. nuosavybė, nors garažo pardavimo momentu ji laikinai buvo praradusi teisę į žemę, tačiau 1995 11 24 teismo sprendimu jos pažeistos teisės buvo atstatytos, todėl neteisėti veiksmai teisėtų pasekmių nesukūrė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas pareikštiems ieškovų reikalavimams pasibaigė 1998 m. sausio 6 d. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl garažo pardavimo ir garažo registravimo. Byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini), Kaune ūkio statinių eksplikacija, kuri patvirtina, kad garažas įrengtas pagal projektą ir suderintas su visomis reikalingomis institucijomis. Ieškovai iškraipo bylos duomenis, nurodydami, kad žemės sklypas pirkimo - pardavimo sutarties momentu priklausė fiziniam asmeniui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu teisingai konstatavo visas reikšmės bylai turinčias faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes tik po 2006 10 12 sužinojo apie savo teisų pažeidimą, teismo motyvai, kad galėjo sužinoti ir anksčiau yra tik nepagrįstos prielaidos, teismas nesilaikė CK 1.127 str. 1 d., nustatančios ieškinio senaties termino pradžią ir CPK 185 str. 1 d., numatančios visapusišką ir objektyvų aplinkybių vertinimą. Teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo motyvų pasisako.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį.
Vertindama, ar bylą nagrinėjęs teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino ieškovų pareikštam reikalavimui eigos pradžią, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties institutas yra nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Ieškinio senatis, kaip laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, viena vertus, yra susijęs su realių galimybių nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu, kita vertus, – ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu, taip ne tik skatinant nukentėjusią šalį kuo operatyviau reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikiant garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jai nebus paskirta tam tikra pareiga; taip pat palengvinant įrodinėjimo procesą, nes, praėjus tam tikram laiko tarpui, faktinių bylos aplinkybių išaiškinimas paprastai pasunkėja. Taigi, tinkamas ir tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas yra svarbus tiek siekiant užtikrinti efektyvią pažeistų subjektinių teisių gynybą, tiek siekiant kitų ieškinio senaties instituto normų tikslų – visų pirma teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo. Dėl to ieškinio senaties termino taikymo klausimas negali būti sprendžiamas tik ieškovo interesais.
Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo.
Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus.
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo pripažinti neteisėta garažo 4G1p, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinę registraciją nuo pradinio registravimo ir pripažinti negaliojančia ir panaikinti nuo sudarymo dienos 1995-01-05 sutartį, patvirtintą notarės S.Berlickaitės, kuria K. A. iš Kauno miesto savivaldybės nupirko garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Sprendžiant ginčą, taikomos 1964 m. CK normos (toliau – CK), nes ginčo civiliniai teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo. 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnis nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. Ginčijamo garažo teisinė registracija atlikta 1995-01-05 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 1995-01-05 pagrindu, todėl tuo metu galiojęs ieškinio senaties terminas pasibaigė 1998-01-05. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovai ieškinį teisme pateikė 2007m. sausio 22d. Kadangi ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams pareikšti pasibaigė 1998-01-05 dieną, tai taikomas 1964 m. Civilinio kodekso 90 straipsnis, reglamentuojantis ieškininės senaties termino pasibaigimo pasekmes ( L R Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų motyvą, kad apie savo pažeistas teise jie sužinojo 2006-11-10 dieną, gavę iš teismo dokumentus, kaip nepagrįstą. Bylos rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) Kaune, savininkas, (duomenys neskelbtini), gyventojas V. K., kurio teisų perėmėjai yra ieškovai, neginčijo K. A. naudojimosi ir nuosavybės teisių į garažą, kuris yra toje pačioje namų valdoje. V. K. kaip namo gyventojas neprieštaravo, kad ūkiniame pastate, kuris priklauso 8 butui, būtų įrengtas garažas. Teismas nurodė, kad ieškovai neįgijo daugiau teisių negu turėjo ankstesni namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai. Asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino ( CK 1.128 str., 1964 m. CK 87 str. ). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdą (duomenys neskelbtini), procesas vyko nuo 1992 – jų metų, vyko teisminiai ginčai, kuriuose ieškovai dalyvavo. Ieškovas M. V. dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininku tapo 1996-07-02 dovanojimo sutarties, M. V. to paties žemės sklypo dalies savininku tapo 2004-06-09 paveldėjimo liudijimo iš motinos T. V. pagrindu (b.l. 10, 11, 12 14-17). Akivaizdu, kad būdami tos pačios namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkais, ieškovai žinojo, kad garažu 4G1 p naudojasi atsakovas K. A.. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai, būdami atidūs ir rūpestingi asmenys galėjo ir turėjo sužinoti, apie savo teisės pažeidimą nuo garažo teisinės registracijos Kauno miesto Tarybos vardu 1994-04-15 dienos ir garažo pardavimo atsakovui 1995-01-05 dienos. Tokiu būdu, konkrečiam reikalavimui dėl garažo pirkimo – pardavimo sandorio atsakovo vardu pripažinimo negaliojančiu termino eigos pradžia, laikytina 1995-01-05 (sandorio sudarymo ir teisinės registracijos atsakovo vardu) diena, kada ieškovai turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kad šis terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas, ieškovai neprašė termino atnaujinti, dėl to, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas momentą, nuo kada ieškovai turėjo ir galėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, įvertino bylos faktines aplinkybes ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad ieškovai apie savo pažeistą teisę turėjo sužinoti sandorio sudarymo ir teisinės registracijos atsakovo vardu dieną. Pirmosios instancijos teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes padarytos remiantis įrodymų viseto duomenimis ir atitinka byloje surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis) ir tinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį.
Nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys gali būti atmestas motyvuojant vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu būdu, teisėjų kolegija nepasisako ir neanalizuoja kitų apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinyje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovų M. V. ir M. V. priteisti po 400 Lt advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui K. A..