Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-05 · Byla Nr. N-575-20-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
N-575-20-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N 575 - 020/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 14 d. A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas A. J. dizaino studijos „DABA“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo teisės norminius aktus: 2008 m. rugpjūčio 5 d. 14.20 val. ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. 10 val. atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad studijoje (Linkmenų g. 10, Vilniuje) darbuotojai R. A. ir E. D. dirbo ne darbo grafike nustatytu laiku, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalį; darbuotojai R. T., V. N., M. K. prieš darbo pradžią nebuvo instruktuoti įvadiniu saugos ir sveikatos instruktavimu, o R. T., N. N. ir J. Š. nebuvo instruktuoti saugos ir sveikatos instruktavimu darbo vietoje, tuo pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 25, 28.1 ir 29.2 punktų reikalavimus. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Institucija) 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu A. J. pripažino kaltu, padarius ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir už šio pažeidimo padarymą skyrė jam 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

Šalies argumentai

A. J. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad Institucija, priimdama nutarimą, neišsiaiškino, ar R. A. patikrinimo metu dirbo, ar jau buvo baigęs darbą, neatsižvelgė į tai, kad visi darbuotojai prieš pradėdami dirbti buvo instruktuoti, kitaip jie nebūtų galėję kvalifikuotai atlikti savo darbo, neįvertino pažeidimo padarymo laiko ir to, kad nuobauda buvo skirta praėjus ATPK 35 straipsnyje numatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi A. J. skundą tenkino iš dalies: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą pakeitė ir A. J. paskirtą 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą sumažino, paskirdamas jam 600 (šešių šimtų) Lt dydžio baudą. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad A. J. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad pažeidimas žalingų pasekmių nesukėlė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengė pirmą kartą, pažeidimą jis iš esmės pripažino ir dėl jo gailėjosi, Institucijos nutarimu skirtą baudą sumažino.

II.

Apeliaciniu skundu A. J. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų tenkintas.

Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ATPK 284 straipsnio reikalavimus ir nenustatė, ar jis, kaip administracijos vadovas, galėjo būti apkaltinamas jam inkriminuoto pažeidimo padarymu. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog byloje nebuvo išaiškinta, ar R. A. patikrinimo metu iš tiesų dirbo. Pabrėžia, kad protokole minimiems darbuotojams instruktažas buvo atliktas, tačiau jis nebuvo įformintas specialiajame žurnale.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą prašo A. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra pakankamai pažeidėjo kaltę, dėl jo vadovaujamojoje bendrovėje dirbusių darbuotojų R. T., V. N., M. K. prieš darbo pradžią neinstruktavimą įvadiniu saugos ir sveikatos instruktavimu, o R. T., N. N. ir J. Š. neinstruktavimą saugos ir sveikatos instruktavimu darbo vietoje, galinčių patvirtinti įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. savo kaltės dėl to, jog jo vadovaujamojoje įmonėje darbuotojai dirbo neinstruktuoti įvadiniu saugos ir sveikatos instruktavimu bei saugos ir sveikatos instruktavimu darbo vietoje, nepripažino. Priešingai, savo paaiškinime jis nurodė, kad visi darbuotojai, pradedantys dirbti jo įmonėje, yra instruktuojami darbo saugos klausimais, tačiau instruktavimas ne visada yra kruopščiai įforminamas specialiajame žurnale (b. l. 21). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (b. l. 26 – 27) bei Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo (b. l. 28 – 29) kopijos, iš kurių matyti, kad juose trūksta protokole nurodytų asmenų parašų, patvirtinančių, jog minėti asmenys buvo instruktuoti. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantas savo apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybino darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1 – 107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkoje yra numatyta, kad tiek įvadinis instruktavimas, tiek pirminis instruktavimas turi būti atliktas ir po to įformintas atitinkamai įvadinio instruktavimo registravimo žurnale ir instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale (28.1 ir 29.5 punktai), t. y. instruktavimo procesas susideda iš dviejų etapų: instruktavimo ir instruktavimo įforminimo. Taigi, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokole kaltinimas ne instruktavimo neįforminimu, ką patvirtina byloje esančios Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (b. l. 26 – 27) bei Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo (b. l. 28 – 29) kopijos, o tuo, jog darbuotojų neinstruktavo įvadiniu saugos ir sveikatos instruktavimu ir saugos ir sveikatos instruktavimu, tačiau byloje nėra darbuotojų neinstruktavimą patvirtinančių įrodymų (minėti darbuotojai nebuvo apklausti), konstatuotina, jog A. J. kaltė dėl darbuotojų neinstruktavimo yra neįrodyta, todėl šis kaltinimas šalintinas iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, Institucijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties. Tačiau byloje lieka administracinio teisės pažeidimo protokole A. J. suformuluotas kaltinimas tuo, kad jo vadovaujamojoje įmonėje darbuotojai R. A. ir E. D. dirbo ne darbo grafike nustatytu laiku, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalį. Ginčo dėl šio A. J. padaryto pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus: Susitarimą, kuriuo susitarta dėl darbo laiko (b. l. 24), Patikrinimo aktą (b. l. 25), neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Kadangi A. J. yra A. J. dizaino studijos „DABA“ direktorius, t. y. ir darbdavys, o už pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, darytina išvada, kad A. J. yra tinkamas jam inkriminuoto pažeidimo padarymo subjektas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog administracinio kaltinimo turinio susiaurėjimas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nedaro negalima, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria A. J. pripažintas kaltu pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymu, skiriant jam 600 (šešių šimtų) litų baudą, palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius