Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas pabrėžė, kad tokia atsakovo pozicija nepagrįsta, nes atsakovas privalo nagrinėti kiekvieną prašymą, pateiktus duomenis ir koreguoti Registro duomenis, jei tam yra pagrindas. Šiuo atveju atsakovas net nenagrinėjo pareiškėjo prašymo ir jo pateiktų duomenų. Ginčijami Sprendimai buvo priimti vadovaujantis išimtinai draudėjo pateiktais duomenimis ir iniciatyva, neįsigilinus į realią situaciją. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Sprendimai pagrįsti draudėjo pateiktomis darbo sutartimis (nedetalizuojant kokiomis), tačiau toliau tuose pačiuose raštuose nurodo, kad draudėjas nepateikė darbo sutarčių, nes jų neturi. Akivaizdu, kad atsakovas priėmė Sprendimus net negavęs ir nenagrinėjęs draudėjo darbo sutarties su pareiškėju, nenagrinėjo aplinkybių dėl kintamos darbo užmokesčio dalies, savo iniciatyva neatliko draudėjo duomenų ir dokumentų patikrinimo. Tokiu būdu atsakovas sumažino pareiškėjo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, ir VSD įmokų sumas Registre patikslino vadovaujantis išimtinai draudėjo prašymu, nesigilinant, ar jis atitinka tikrovę.

Nurodė, kad apie duomenų tikslinimą Registre pareiškėjas nebuvo informuotas, neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų, paaiškinimų, Sprendimai priimti vadovaujantis išimtinai draudėjo pateikta informacija, kuri neatitinka realios situacijos, ko pasėkoje Sprendimai turi neigiamų pasekmių pareiškėjui. Darbo užmokestį draudėjas pareiškėjui mokėjo pagal darbo sutarties ir susitarimo su pareiškėju dėl darbo užmokesčio kintamos dalies mokėjimo sąlygas. Darbo užmokestis sutarto dydžio pareiškėjui buvo mokamas t. y. nuo 2017 m. birželio 27 d. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis į pareiškėjo banko sąskaitą. Ši aplinkybė įrodo, kad draudėjas pilnai kontroliavo darbo užmokesčio išmokėjimo procesą ir tuo atveju, jei būtų pasitaikiusi klaida, ji būtų nedelsiant ištaisyta arba pavedimas išvis neatliktas.

Draudėjas 2018 m. rugsėjo 11 d. neteisėtai atleido pareiškėją iš darbo, neišmokėjo jam darbo užmokesčio ir tuo susijusių išmokų. Pareiškėjas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo ir neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo. Kol Darbo ginčų komisija nagrinėjo pareiškėjo skundus, draudėjas patikslino (sumažino) pareiškėjui pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos ir pačias VSD įmokų sumas. Kadangi draudėjas Darbo ginčų komisijoms nepateikė jokių duomenų dėl pareiškėjo darbo užmokesčio dydžio, skaičiavimo tvarkos, darbo laiko ir kitų būtinų duomenų - Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimus darbo bylose, vadovavosi tik atsakovo duomenimis Registro duomenų bazėje. Registro duomenų bazėje duomenys apie pareiškėjo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos ir VSD įmokų sumos jau buvo pakeistos (sumažintos pajamos ir įmokų sumos), ko pasėkoje pareiškėjui buvo priteistas mažesnis darbo užmokestis, nei buvo sutarta su draudėju ir kuris buvo mokamas pareiškėjui visu jo darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovo priimti Sprendimai turi pareiškėjui neigiamų finansinių pasekmių - Darbo ginčų komisijos priteisė jo naudai mažesnes išmokų sumas, pareiškėjui buvo sumažintos draudžiamosios pajamos ir VSD įmokos, kas turės neigiamos įtakos skaičiuojant išmokas ir pensiją. Atsakovas neįvykdė savo pareigos Registre nurodyti tik teisingus apdraustųjų duomenis, todėl Sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad draudėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsakovui pateikė 2018 m. sausio 16 d. Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 3. Pranešimo SAM3SD priedo 19 eilutėje nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį apdraustojo (pareiškėjo) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma - 1242,80 Eur, įmokų suma - 499,36 Eur. 2018 m. vasario 14 d. draudėjas pateikė pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 15, kurio SAM3SD priedo 16 eilutėje nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį apdraustojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma - 950,61 Eur, įmokų suma - 381,96 Eur. 2018 m. kovo 14 d. draudėjo Pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 22 priedo SAM3SD 16 eilutėje buvo nurodyta, kad 2018 m. vasario mėnesį apdraustojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma - 924,82 Eur, įmokų suma - 371,59 Eur. Už 2018 m. kovo mėnesį draudėjo pateikto 2018 m. balandžio 13 d. Pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 32 priedo SAM3SD 16 eilutėje buvo nurodyta, kad 2018 m. kovo mėnesį apdraustojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma - 983,60 Eur, įmokų suma - 395,22 Eur. Šiuos draudėjo pateiktus duomenis atsakovas įrašė į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (b. l. 74-81).

Pareikti duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodros Kauno skyriui 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė PT elektroninį prašymą Nr. SAM2017-12, kuriuo prašė 2017 m. gruodžio mėnesio apdraustojo (pareiškėjo) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą 1242,80 Eur tikslinti į 896 Eur, įmokų sumą 499,36 Eur tikslinti į 360,01 Eur. Draudėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. taip pat pateikė PT elektroninį prašymą Nr. PT SAM2018-02, kuriuo prašė 2018 m. vasario mėnesio apdraustojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą 924,82 Eur tikslinti į 896 Eur, įmokų sumą 371,59 Eur tikslinti į 360,01 Eur. Taip pat 2018 m. rugsėjo 13 d. draudėjas pateikė PT elektroninį prašymą Nr. PT SAM2018-03, kuriuo prašė 2018 m. kovo mėnesio apdraustojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą 983,60 Eur tikslinti į 896 Eur, įmokų sumą 395,22 Eur tikslinti į 360,01 Eur. Šiuose PT elektroniniuose prašymuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad duomenys tikslinami dėl draudėjo padarytos apskaitos klaidos (b. l. 58-60).

Atsakovas pareikalavo draudėjo pateikti duomenų tikslinimą pagrindžiančius dokumentus, todėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu paaiškino, kad naujai paskirtas įmonės direktorius nustatė piktnaudžiavimą pareigomis, kuris pasireiškė tuo, kad darbuotojams buvo išmokėta suma viršijanti darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai pateikti deklaracijų patikslinimai, atsižvelgiant į darbo sutartyje nustatytą darbo užmokesčio dydį. Dėl ne pagal darbo sutartis išmokėtų sumų ruošiami ieškiniai teismui (b. l. 61). Atsakovui patikrinimui taip pat buvo pateikta pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. Darbo sutarties Nr. 457 kopija, 2017 m. gruodžio mėnesio, 2018 m. vasario mėnesio ir 2018 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščiai (b. l. 62-64, 82-84). Draudėjas atsakovą papildomai 2018 m. spalio 10 d. raštu (b. l. 65) informavo, kad negali pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., nes buvusi įmonės direktorė šių dokumentų neperdavė naujai paskirtam direktoriui, šie dokumentai yra galimai pavogti, dėl jų vagystės 2018 m. rugpjūčio 26 d. buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Atsakovas ginčijamais 2018 m. spalio 11 d. sprendimais Nr. VRE_SPlE-2568 Registre patikslino apdraustojo (pareiškėjo) duomenis: už 2017 m. gruodžio mėnesį vietoje 1242,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumos įrašė 896,00 Eur, vietoje įmokų sumos 499,36 Eur įrašė 360,01 Eur; už 2018 m. vasario mėnesį vietoje 924,82 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumos įrašė 896 Eur, vietoje įmokų sumos 371,59 Eur įrašė 360,01 Eur; už 2018 m. kovo mėnesį vietoje 983,60 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumos įrašė 896 Eur, vietoje įmokų sumos 395,22 Eur įrašė 360,01 Eur (b. l. 85-87).

Administracinėje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl 2018 m. sausio mėnesio, kadangi dėl šio laikotarpio pajamos tikslintos nebuvo. Dėl paminėtų atsakovo sprendimų teisėtumo pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė 2018 m. spalio 22 d. skundą (b. l. 66). Ginčijamu 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (10.10E) I-6720 (b. l. 67-68) pareiškėjo skundas buvo atmestas. Atmetimo motyvai iš esmės sutampa su atsakovo atsiliepime į skundą (b. l. 54-57) išdėstytais argumentais.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSDĮ) 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudėjai (ginčo atveju pareiškėjo darbdavys) privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. VSDĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (ginčo atveju – pareiškėją). Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2010 m. birželio 4 d. Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-243, 87.1. punktas reglamentuoja, kad draudėjui nustačius, jog pateiktame socialinio draudimo pranešime nurodė neteisingus, netikslius, neišsamius duomenis, nedelsiant turi teikti prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo.

VSDĮ 34 straipsnio 3 punktas numato, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, kontroliuoja šių duomenų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmenims asmens socialinio draudimo numerį, šio įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus. Šios VSDĮ nuostatos detalizuotos poįstatyminiame teisės akte - Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatuose, patvirtintuose 2007 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 435 (toliau – Nuostatai).

VSDĮ 13 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 3 dalies, 34 straipsnio 3 punkto, Taisyklių 87.1. punkto, Nuostatų 84, 85.1, 92, 93, 95, 118 punktų nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas, gavęs draudėjo patikslintus duomenis, atlikęs jų patikrą išreikalautų patikrinimui duomenų (darbo sutarties, darbo laiko žiniaraščių ir t.t.) kontekste, pagrįstai 2018 m. spalio 11 d. sprendimais Nr. VRE_SPlE-2568, prieš tai neinformavęs pareiškėjo, Registre patikslino apdraustojo asmens (pareiškėjo) duomenis. Trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis, pagrįstai ginčijamu 2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimu Nr. (10.10E) I-6720 atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Kauno skyriaus sprendimus (ABTĮ 56 str.). Ginčijami sprendimai buvo priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Byloje nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamus aktus skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, nenustatyta, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 d.). Teismas taip pat akcentuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2069-615/2019 darbo užmokesčio klausimai buvo nagrinėjami tik už laikotarpį nuo 2018 metų liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (TIS Liteko duomenys), todėl tai tiesiogiai nesusiję su šios administracinės bylos skundo pagrindu bei dalyku. Atitinkamai atsakovo sprendimams ši civilinė byla jokios įtakos neturėjo.

Teismas įvertina ir tai, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui, o būtent, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Kaip jau buvo paminėta, ginčijamam aktui taikomos ir šio įstatymo nuostatos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008). Įvertinus ginčijamus administracinius aktus VAĮ normų kontekste, akivaizdu, kad administraciniai aktai yra motyvuoti, priimti kompetentingų subjektų, pasirašyti, motyvacija suprantama ir aiški (ABTĮ 56 str.).

Visus likusius pareiškėjo patikslinto skundo argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.