Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės antstolės Virginijos Meškauskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4276-431/2016 pagal ieškovų A. I. ir O. I. (O. I.) ieškinį atsakovams antstolei Virginijai Meškauskienei, A. B., A. B., AB DNB bankui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir turtinių teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – M. R., A. R. (A. R.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai A. I. ir O. I. 2016-03-21 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti turto pardavimo iš varžytynių 2015-12-18 aktą negaliojančiu; 2) pripažinti negaliojančia atsakovų A. B. ir A. B. 2015-12-09 sudarytą turtinių teisių perleidimo sutartį.Ieškovai 2016-11-16 teismo posėdžio metu pateikė prašymą priimti patikslintą ieškinį, leisti atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir byloje paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę.Vilniaus apygardos teismas 2016-11-22 nutartimi ieškovų prašymą patenkino iš dalies: ieškovų patikslintą ieškinį atsisakė priimti; atmetė ieškovų prašymą dėl leidimo atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus; ieškovų prašymą dėl ekspertizės paskyrimo patenkino ir paskyrė byloje nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.Atsakovė antstolė V. Meškauskienė 2016-11-29 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-11-22 nutarties, kuriame prašė šią teismo nutartį panaikinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-11-30 nutartimi atsisakė priimti atsakovės antstolės V. Meškauskienės atskirąjį skundą, paduotą dėl teismo 2016-11-22 nutarties.Teismas iš atsakovės pateikto atskirojo skundo turinio sprendė, kad atsakovė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su 2016-11-22 nutarties dalimi dėl ekspertizės byloje paskyrimo, grįsdama šį skundą nesuteikta jai galimybe pasiūlyti eksperto kandidatūrą ir suformuluoti klausimus ekspertui. Tačiau tokia nutartis, vadovaujantis CPK nuostatomis (CPK 334 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) atskiruoju skundu negali būti skundžiama, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o priimta nutartimi byloje dalyvaujančių asmenų teisės nesuvaržomos.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė antstolė V. Meškauskienė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-11-30 nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-11-22 nutarties, panaikinti, atskirąjį skundą priimti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-22 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Vilniaus apygardos teismas 2016-11-30 nutartimi atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-11-22 nutarties netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, neatsižvelgė, kad 2016-11-22 nutartis buvo priimta pažeidžiant bendruosius šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo, proceso ekonomiškumo, koncentracijos principus, t. y. nesilaikant įstatyme įtvirtintų bendrųjų ekspertizės skyrimo reikalavimų, pažeidė šalių teisę pateikti savo nuomonę dėl eksperto kandidatūros bei klausimus ekspertui. Teismas nesudarė galimybės antstolei pateikti galimų ekspertų kandidatūrų, nors antstolės gautuose teismo ekspertų sutikimuose nurodytos mažesnės kainos už ekspertizę, trumpesni ekspertizės atlikimo terminai. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo, vadovaujantis CPK nuostatomis, atskiruoju skundu nėra skundžiama, tačiau teisinėje valstybėje negali egzistuoti tokia situacija, kai neskundžiamos teismo nutartys priiminėjamos akivaizdžiai pažeidžiant proceso teisės normas, bendruosius šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Priimta teismo nutartis neužtikrina dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisės į apeliaciją įgyvendinimo tvarką nustato CPK, kurio normos ir reglamentuoja atvejus, kuomet atskirai nuo teismo sprendimo aukštesnės instancijos teismui galima apskųsti ir kitus teismo nutartimis išspręstus klausimus. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui jeigu tai tiesiogiai nustatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Kai kada susiklosto ir tokia situacija, kai vienų ta pačia nutartimi išspręstų klausimų apskundimas aukštesnės instancijos teismui pagal įstatymą yra galimas, o kiti teismo atlikti procesiniai veiksmai atskiruoju skundu negali būti skundžiami (dalies nutarties apskundimo galimybė), bet motyvai dėl šių veiksmų atlikimo ar neatlikimo gali būti vėliau įrašomi į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2016-11-22 nutarties dalies, kuria civilinėje byloje paskirta ekspertizė, konstatavęs, jog įstatymų leidėjas tokio procesinio teismo atlikto veiksmo apskundimo galimybės nenumato. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo byloje apskritai negali prasidėti procesas, jis yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Tačiau nutartimi dėl ekspertizės skyrimo teismas išsprendžia tik vieno iš įrodymų – eksperto išvados pateikimo į bylą klausimą, t. y. apsisprendžiama, ar nagrinėjamo byloje ginčo išsprendimui reikalinga kompetentingo asmens, turinčio specialių žinių, išvada. Tokiu atveju CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo kontekste neatsiranda pagrindo vertinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-22 nutarties dalyje dėl ekspertizės paskyrimo kaip užkertančios kelią šios bylos proceso eigai. Pirmosios instancijos teismo 2016-11-22 nutarties dalies skirti ekspertizę apskundimo galimybė taip pat nenumatyta ir CPK normose, vadinasi, teisinių prielaidų priimti atskirąjį skundą pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip pat neesama.Konstatuotina, kad teismas skundžiama nutartimi ankstesnio atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai šio skundo, paduoto dėl 2016-11-22 nutarties, nepriėmė, nes teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2012-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-811/2012; 2013-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-345/2013; 2014-09-25 nutartus Nr. 2-1544/2014)Kitokios išvados nelemia atskirojo skundo argumentai dėl bendrųjų šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo, proceso ekonomiškumo, koncentracijos principų pažeidimo, neatsižvelgus į apeliantės nuomonę dėl eksperto kandidatūros bei užduodamų klausimų ekspertui. Dėl šių apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad apeliantės motyvai dėl paskirto eksperto ir jam užduotų klausimų (ne)tinkamumo, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, galės būti įtraukiami į jos apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.). Aktualu ir tai, kad ekspertui pateikus ekspertizės išvadą, remiantis CPK 217 straipsnio 3 dalimi, šiai išvadai išaiškinti ir papildyti kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo galės užduoti klausimus ekspertui, taigi tokia procesine teise galės pasinaudoti ir apeliantė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.