Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentėjusiajai L. K., kaltinamajam R. P., vertėjai Tatjanai Šipavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, turi neįgalumą, 20 proc. darbingas, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. ten pat, teistas (teistas 1998 m., 1999 m., 2010 m., 2011 m., 2013 m., teisumas išnykęs):

1) 2020 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 1 metams laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 – 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės pabaiga 2021 m. balandžio 6 d., du kartus įspėtas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo;

2) 2021 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64(1) straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant : 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2022 m. vasario 18 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2024 m. gruodžio 11 d. apie 12.20 val., asociacijos "Kėdainių samariečiai" pastate, esančiame Senoji g. 3, Kėdainiai, iš L. K. rankinės, atvirai, matant nukentėjusiajai, pagrobė svetimą, L. K. priklausantį bendros 44 eurų vertės turtą : 5 Eur vertės piniginę su joje buvusiais 27 Eurais ir 12 eurų vertės pirštines.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, R. P. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2024 m. gruodžio 11 d. su V. B. buvo „Kėdainių samariečiai“, kad pasirinkti drabužių. Neprisimena ar išsirinko kokių drabužių. Jokios rankinės ir pirštinių neėmė. Nukentėjusios niekada nematė ir jos turto nevogė. Po to su V. B. vartojo alkoholį.

Nukentėjusioji L. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2024 m. gruodžio 11 d. dieną Senosios g. labdaros organizacijoje rinkosi drabužius, buvo ji, kaltinamasis, vyras, labdaros organizacijos darbuotoja. Kad rinktis drabužius, rankinę padėjo maždaug už žingsnio ant stovelio, rankinė buvo neužsegta. Pamatė, kad kaltinamasis rausiasi jos rankinėje. Paklausus ką jis daro, kaltinamasis pagriebė piniginę ir pabėgo. Pavogė piniginę, 27,00 Eur ir pirštines. Kaltinamąjį išsivijo „Kėdainių samariečiai“ darbuotoja. Išsyk po nusikaltimo prie įvykio vietos rado išmestą piniginę su dokumentais, bet be pinigų. Reiškia 39,00 Eur civilinį ieškinį.

Liudytojas V. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2024 m. žiemą, tikslaus laiko neprisimena, kartu su R. P. nuėjo į „Kėdainių samariečiai“ pasirinkti drabužių. Besirenkant atėjo moteris, su ja bendrauti neteko. Moteris pradėjo šaukti, kad dingo jos piniginė. R. P. jau buvo išėjęs, už drabužius nepasirašė nors turėjo pasirašyti. Paskui R. P. išbėgo moterys. R. P. daiktų neturėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojui parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad R. P. yra jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių m.. 2024 m. gruodžio 11 d. apie 12.00 val., jis su R. P. užėjo pasirinkti rūbų „Samariečių" patalpose. Užėjus į patalpą, joje buvo tik dviese. Apžiūrinėjo, rinkosi rūbus. Netrukus į šią patalpą atėjo vyresnio amžiaus moteris, kuri taip pat pradėjo apžiūrinėti rūbus. R. sudaužė stiklinę. Darbuotoja nuėjo paimti šluotos. Jis nekreipdamas dėmesio toliau apžiūrinėjo rūbus. Po to išgirdo, kaip patalpoje buvusi moteris gana garsiai pasakė, kaip suprato R., „kodėl lendi į tašę". R. atsakė, kad pamanė, kad čia rūbai atsiprašė ir pro duris išėjo iš patalpos. R. išėjo per ranką persimetęs striukę ir kelnes, tai yra, rūbus, kuriuos buvo išsirinkęs. R. išėjo greitai, net nepasirašęs knygoje. Pastarajam iš paskos išbėgo moteris, sakydama, kad dingo pinigai. Jis nesuprato kas įvyko. Jis pats pasirašė knygoje ir išėjo. Lauke pamatė, kaip R. stumdosi su darbuotoja, kalbančia rusų kalba. Jis nesikišo į jų ginčą, tiesiog išėjo. Nuėjo į autobusų stotelę. Ketino važiuoti namo. Jis įsėdo į autobusą Nr. 4 miesto centre. Žemaitės gatvėje esančiame autobusų sustojime į jo autobusą įlipo R.. Vilainių kryžkelės stotelėje ji abu išlipo. Jis pinigų neturėjo, tačiau R. jį pavadino eiti iki parduotuvės „Aibė", esančios Šėtos gatvėje. Čia R. P. pasiliko stovėti lauke, o jam padavė 6 eurus, tai yra, tris monetas po 2 eurus, ir pasakė nupirkti keturis butelius po 1 litrą talpos alaus „Bokšto". Nusipirkus alaus, jie nuėjo į namus. Po to, R. atėjo pas jį ir jie gėrė nusipirktą alų. Jiems begeriant dar R. buvo nuėjęs nupirkti cigarečių ir alaus. Jis R. klausė, iš kur jis gavęs pinigų. R. atsakė, kad iš „bobulės". O paklausus kur padėjo piniginę, pastarasis atsakė, kad atsikratė ir daugiau nieko jam neaiškino. Netrukus pas juos atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė R.. Jis gali pasakyti, kad nematė pačio fakto, kaip R. paėmė kažkokią piniginę, tačiau jis suprato iš visos situacijos, kad pastarasis tai padarė būtent iš tos „Samariečių" patalpose buvusios moters. Kiek konkrečiai R. pinigų galėjo paimti nežino. R. jam prieš imdamas kažkokią piniginę nieko jo neprašė, nieko nesakė apie savo ketinimus ir jis tokiam jo elgesiui būtų nepritaręs. R. dėvi akinius, yra aukštesnis už jį (b. l. 61-64).

Liudytoja L. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2024 m. gruodžio 11 d. apie 12.20 val., ji savanoriavo „Kėdainių samariečiai" priklausančioje patalpoje atiduotuvėje „Kuitukas", esančioje Senoji g. 3, Kėdainiai. Į minėtą patalpą užėjo du vyriškiai, kurių vienas buvo aukštas, lieso kūno sudėjimo, lieso veido, dėvėjo akinius, juodos spalvos megztą kepurę ir vilkėjo juodos spalvos striukę, jam buvo daugiau, nei 50 metų. Kitas vyras buvo žymiai žemesnis, apie 165 cm ūgio, kuris prisistatė B.. Po kažkiek laiko, į patalpą atėjo vyresnio amžiaus moteris. Moteris šalia savęs pasidėjo rankinę. Po to, išgirdo, kad kažkas sudaužė stiklinę taurę. Ji sušlavė šukes ir išnešė jas į pagalbines patalpas. Grįžus jai, moteris pasakė, kad vienas iš buvusių vyrų pavogė jos piniginę. Tuo metu vieno iš vyrų jau nebebuvo, buvo likęs tik žemesnis. Ji išbėgo į kelią vytis minėto aukštesnio vyriškio. Kitoje kelio pusėje yra ,,Kėdainių samariečiai'' valgykla, kurioje renkasi asocialūs žmonės. Ji pasakė nukentėjusiai, kad ji eitų į tą valgyklą, nes ten yra jų direktorė S., o pati sugrįžo į jų bendruomenės patalpą. Grįždama išgirdo už kampo, kad kažkas ten yra. Ji užėjo už kampo ir pamatė tą patį aukštą vyrą, kuris laikė rankoje drabužius ant pakabų. Ji priėjo ir paklausė, kodėl pastarasis čia už kampo nuiminėji rūbus nuo pakabų ir, kodėl paėmė piniginę iš moters rankinės. Ji žinojo, kad piniginę paėmė būtent tas vyras, kadangi daugiau žmonių ten patalpoje nebuvo. Ji laikė vyrą už rankos ir šaukė, kad kažkas iškviestų policiją. Tuo metu iš patalpų išėjo kitas vyras, žemesnis. Aukštesnis vyras jam kažką lietuviškai pasakė, tačiau ji nesuprato. Tada, aukštesnis vyras numetė rūbus žemesniam, kuris pradėjo juos rinkti. Ji paprašė žemesnio vyro pakviesti direktorę S., tačiau pastarasis surinkęs rūbus nuėjo šalin. Kai aukštesnis vyras neturėjo rankose rūbų, jis pradėjo ją stumti nuo savęs, bandydamas išsilaisvinti, grasinti, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to, nukentėjusi moteris kartu su direktore S. atėjo į įvykio vietą. S. iškvietė policiją. Ji parodė joms kur stovėjo aukštesnis vyras. Jos visos trys apsižiūrėjo aplinką ir rado už tvoros moters piniginę. Moteris apžiūrėjusi piniginę pasakė, kad nėra joje pinigų, tačiau kokios konkrečios sumos ji nežino. Nukentėjusi moteris dar džiaugėsi, kad piniginėje bent liko jos dokumentai.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad L. K. iš jai pateiktų atpažinti fotonuotraukų atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 6, t. y. R. P.. Tai yra asmuo, kurį matė 2024 m. gruodžio 11 d. adresu Senoji g. 3, Kėdainiai, įstaigoje „Kėdainių samariečiai'', kuris atvirai pavogė jos piniginę. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų. Įvykio metu pastarasis dėvėjo akinius regėjimui (b. l. 34-39).

Daiktų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji L. K. savanoriškai apžiūrai pateikė piniginę, kuri buvo iš jos pagrobta (b. l. 49-50).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta juodos spalvos odinė piniginė. Piniginė turi daug skyrių, yra sulankstoma. Fotografuota (b. l. 51-56). Po apžiūros piniginė grąžinta nukentėjusiajai pagal 2025 m. vasario 20 d. pakvitavimą (b. l. 57-58).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. gruodžio 11d. apžiūrėta įvykio vieta pastate, adresu Senoji g. 3, Kėdainiai. Ant pastato yra užrašai „Kėdainių samariečiai“, „Socialinė skalbykla“, atiduotuvė „Kuitukas“, „Dušas“, „Visa socialinė pagalba (ir namuose)“. Apžiūrėjus įvykio vietą, joje nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ir neužfiksuota. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, fotografuota (b. l. 9-15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. Šiuo atveju kaltinamasis laisvai disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusios parodymais, kuri matė kaltinamąjį ir atpažino kaip asmenį, kuris „rausėsi“ jos rankinėje, o tai pastebėjus iš įvykio vietos pasišalino. Išsyk po to nukentėjusioji pasigedo savo daiktų. Tą faktą patvirtina ir liudytojai V. B. ir L. S.. Neabejotina, kad R. P. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuota teisingai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje L. K. pareiškė 39,00 Eur civilinį ieškinį (1t., b.l.49-50). Teismas sprendžia, kad pareikšto civilinis ieškinys yra pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš R. P. L. K. 39,00 Eur turtinę žalą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

R. P. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis praeityje teistas daug kartų ir nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (b. l. 132-140), administracine tvarka baustas 9 kartus (b. l. 120-123). Per paskutinius metus baustas 3 kartus. Paskutinį kartą baustas 2024 m. spalio 17 d. pagal LR ANK 108 str. 1 d. - 90 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 128-131),VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės registre nėra įregistruotas. Kaltinamajame akte buvo nurodyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau pasikeitus įstatymui tai nelaikytina sunkinančia aplinkybe ir ši aplinkybė šalintina. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytos į vairios bausmių rūšys, nusikalsta sistemingai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė - terminuotas laisvės atėmimas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. gruodžio 11 d. 15:00 val. iki 2024 m. gruodžio 12 d. 16:19 val.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

R. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., gimusiai 1956 m., 39,00 Eur (trisdešimt devynis eurus) civilinio ieškinio tenkinimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.