- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 1-2-1027/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Nukentėjusysis
- D. N.
- Advokatai
- Romanas Bareika
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. Š. (M. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 1) 1997-06-10 Visagino m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 35 str., 2) 2000-12-14 Visagino m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232 1-prim str. 1 d., 3) 2002-05-07 Zarasų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 35 str., 4) 2003-08-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 5) 2003-12-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 6) 2009-09-24 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 7) 2009-10-29 Visagino m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str., 8) 2010-04-21 Visagino m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą ir žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, ir tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2006 m. rugsėjo 12 d., apie 23.40 val., miškelyje, esančiame prie namo (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su L. Č. (L. Č.), kurio atžvilgiu 2012 m. kovo 6 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, priėjęs prie nukentėjusiojo D. N. apglėbė jį su dešine ranka per sprandą, o L. Č. tuo metu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius su rankomis į galvą, o pastarajam pradėjus priešintis, jis (M. Š.) jam į kaklą įrėmė aštrų pritaikytą žmogui sužaloti daiktą, panašų į peilį, tokiais veiksmais sukurdamas nukentėjusįjį bauginančią situaciją ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam D. N. priešintis, po ko jis su L. Č. apieškojo nukentėjusiojo D. N. drabužius ir kuprinę ir iš jo pagrobė du litus (kas atitinka 0,57 Eur), mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericcson K750“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), kainuojantį 1000 litų (kas atitinka 289,68 Eur), nuo kaklo grandinėlę, kainuojančią 10 litų (kas atitinka 2,90 Eur), su kryželiu, kainuojančiu 30 litų (kas atitinka 8,69 Eur), ir kuprinėje buvusį peilį, kainuojantį 20 litų (5,79 Eur).
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Š. paaiškino, kad supranta jam pareikštą kaltinimą, nurodė prisipažįstantis kaltinime nurodytu laiku kartu su L. Č. apiplėšęs nukentėjusįjį D. N., tačiau neigė, kad apiplėšimo metu buvo panaudotas peilis ar koks nors kitas daiktas, specialiai pritaikytas žmogui žaloti. Paaiškino, jog 2006 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. eidami miškeliu pamatė vaikiną, kuris ėjo ir švietėsi sau kelią žibintuvėliu. Su L. Č. priėjo prie jo, jis (M.) apglėbė kaire ranka jį už kaklo, L. stovėjo priekyje, sudavė pora smūgių vaikinui. Iš vaikino paėmė keletą daiktų – grandinėlę su kryžiuku, telefoną, jis (M.) paėmė peilį iš kuprinės, ką dar neatsimena. Žala vaikinui atlyginta. Sumanymas apiplėšti spontaniškai kilo abiem, tam niekaip nesiruošė. Su savimi lyg tai neturėjo jokių daiktų, tiksliai nepamena. Apglėbęs nukentėjusįjį kaire ranka, dešine ranka apieškojo nukentėjusįjį. Nuėmęs kuprinę, ją apžiūrėjo, paėmė daiktus ir nuėjo. Peilį pas nukentėjusįjį rado dar tada, kai kuprinė buvo ant vaikino nugaros, juo negrasino nukentėjusiajam. Pats jokio peilio neturėjo, gal tas daiktas, kurį nukentėjusysis jautė prie kaklo, buvo jo laikrodis. Jokio ilgo, aštraus daikto nebuvo, ant nukentėjusiojo neliko jokių sužalojimų. Kodėl 2007 m. birželio 16 d. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad L. Č. turėjo peilį, negali paaiškinti. Peilį, pagrobtą iš nukentėjusiojo, išsinešė jis (M.) (2016 m. birželio 15 d. teismo posėdžio protokolo (II garso įrašo) 2.50 min – 13.30 min).
Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis D. N. paaiškino, kad eidamas miškeliu pamatė, kad iš dešinės pusės prie jo atbėga du vaikinai. M. apglėbė jį už kaklo kaire ranka, su dešine buvo kažkoks daiktas, šaltas, plonas, negali tvirtinti, kad tai peilis, tai buvo daiktas, šaltas, galėjo būti šukos, dūrimo nejautė, tiesiog buvo šalta. L. sudavė pora smūgių. Tuo metu jie pradėjo grobti daiktus. Jis (D. N.) nusprendė netraukti savo peilio. Neprisimena, kada pradėjo kraustyti kurpinę, prisimena tik, kad pirmas buvo paimtas telefonas. Peilį iš kuprinės ištraukė M., uždavė jam porą klausimų apie peilį, kito peilio nematė. Nurodė, kad to šalto, plono daikto, kurį jautė prie kaklo, nematė, tik jautė. Jei tai būtų laikrodžio apyrankė, ji jau būtų sušilusi. Kišenes kraustė L. Č., M. apieškojo kuprinę (2016 m. birželio 15 d. teismo posėdžio protokolo (II garso įrašo) 22.20 min – 34.20 min).
Teismo posėdžio metu prokurorės prašymu buvo pagarsinti nukentėjusiojo D. N. protokolas – pareiškimas ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Šalies argumentai
2006 m. rugsėjo 13 d. protokole – pareiškime D. N. nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. apie 23.40 val. miškelyje prie namo (duomenys neskelbtini), du nepažįstami vaikinai, grąsindami peiliu, atėmė mobilaus ryšio telefoną, grandinėlę su kryžiuku ir du litus (b. l. 6).
2006 m. rugsėjo 13 d. apklausiamas liudytoju D. N. nurodė, kad kažkas jam prie gerklės pristatė daiktą, panašų į peilį, tačiau ką tiksliai, nematė, jautė tik, kad jis plonas ir šaltas, vaikinas, pristatęs peilį, liepė nejudėti, o iš kažkur atsiradęs vaikinas apieškojo kišenes ir paėmė daiktus (I t., b. l. 7-8). 2006 m. rugsėjo 28 d. apklausoje nurodė, kad jam nebuvo suduotas nei vienas smūgis, papildė pareiškimą tuo, kad jam iš kurpinės buvo pagrobtas peilis (I t., b. l. 15).
2007 m. balandžio 16 d. apklausoje nurodė, kad neatsisako duotų parodymų, tik nori papildyti, kad vienas priėjęs vaikinas apglėbė jį dešine ranka už sprando, kitas sudavė pora smūgių, tuomet jis pradėjo priešintis, tada vaikinas, kuris buvo apglėbęs sprandą, išsitraukė peilį ir jį parodė, tada jis nustojo priešintis, tuomet vaikinas, kuris jį laikė, paėmė du litus, nuo kaklo grandinėlę su kryžiuku ir iš kuprinės paėmė peilį (I t., b. l. 18).
2007 m. balandžio 20 d. apklausoje nurodė, kad nėra pilnai įsitikinęs, ar M. Š. grasino jam peiliu, jis stovėjo prieš jį ir atstatė į mane kažkokį daiktą, tas daiktas buvo atlenkiamas ir blizgėjo, jis pagalvojo, kad tai peilis, tačiau nėra įsitikinęs (I t., b. l. 25).
Liudytojui L. Č. neatvykus į teismo posėdį ir teismui išnaudojus visas galimybes jį surasti bei atvesdinti, teismo posėdyje buvo paskelbti L. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei 2012 m. vasario 21 d. teisiamajame posėdyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. spalio 10 d. apklaustas įtariamuoju L. Č. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. apie 23.30 val. Visagine, maždaug prie (duomenys neskelbtini), eidami kartu su M. Š., pamatė vaikiną ir nusprendė jį apiplėšti. Priėję prie vaikino liepė jam stovėti, kai vaikinas lyg ir norėjo bėgti, jis, t. y. L. Č., sučiupo jį su ranka už kaklo. Laisva ranka išėmė iš megztinio mobilaus ryšio telefoną ir iš kišenės iškritusius du litus. M. Š. tuo metu apieškojo to vaikino rūbų kišenes, ką jis paėmė, nematė. Kai paleido vaikino kaklą, L. Č. apieškojo vaikino krupinę, iš kurios paėmė peilį, panašų į durtuvą. Vėliau jie su M. Š. nubėgo, vaikinas liko (t. 1, b. l. 94-95).
Ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. balandžio 18 d. apklaustas įtariamuoju L. Č. parodė, kad neatsisako savo parodymų, bet patikslino, kad priėjęs prie vaikino sudavė jam kelis smūgius, nes norėjo atimti telefoną. M. Š. jį atskyrė nuo vaikino. Po to matė, kaip M. Š. kažką sakė nukentėjusiajam. Neatsimena, ar M. Š. kuo nors grasino nukentėjusiajam. Telefoną iš vaikino kišenės paėmė, kai M. Š. kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis nesipriešino, turbūt buvo išsigandęs. Nematė, ar M. buvo apkabinęs nukentėjusįjį, ar jį laikė. Prieš tai peilio pas M. nematė, todėl apie jį nieko paaiškinti negali. Nežino, kodėl pirmoje apklausoje nurodė laikęs nukentėjusįjį už kaklo, gal norėjo nugriebti už kaklo, kai jis norėjo bėgti. M. paėmė peilį iš nukentėjusiojo, jis buvo kuprinėje. Tada su M. jie nuėjo (t. 1, b. l. 106-107).
Ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. balandžio 23 d. apklaustas įtariamuoju L. Č. parodė, kad neatsisako savo parodymų, kuriuos davė įtariamojo apklausos metu, nieko papildyti nenori (I t., b. l. 110).
2012 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus kaip kaltinamasis L. Č. paaiškino, kad 2006-09-12 apie 23.30 val. jis kartu su pažįstamu M. Š., kuris buvo sesers draugas, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve iš trečiojo mikrorajono į pirmąjį. Jie pastebėjo miškeliu einantį vaikiną, kuris mobiliuoju telefonu švietė sau kelią. Tada jie nusprendė šį vaikiną apiplėšti. Abu priėję, užstojo jam kelią, ir vaikiną sustabdė. Po to jis iš to vaikino megztinio kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną su ausinėmis. Dar jis paėmė du litus, kurie iškrito. M. apieškojo kitų rūbų kišenes. Jis dar apieškojo to vaikino kuprinę, kur rado peilį, panašų į durtuvą. Po to su M. jie pabėgo. Tai padarė nes reikėjo pinigų. Nurodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, jie nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino. Daugiau tiksliai nieko negali paaiškinti, nes praėjo daug laiko ir jis visko nepamena (II t., b. l. 179).
Daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokole užfiksuota, kad D. N. atpažino L. Č. pateiktą grandinėlę, nurodęs, kad tai iš jo pagrobta grandinėlė (I t., b. l. 21).
2006 m. rugsėjo 27 d. kratos protokole užfiksuota, kad padarius kratą (duomenys neskelbtini) pas J. Č. rastas sidabrinis kryžiukas (I t., b. l. 56).
Daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokole užfiksuota, kad D. N. atpažino pas J. Č. rastą sidabrinį kryžiuką, nurodęs, kad tai iš jo pagrobtas kryžiukas (I t., b. l. 69).
M. Š. 2007 m. balandžio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad peilio neturėjo, peilį turėjo L. Č. (I t., b. l. 126).
2007 m. balandžio 17 d. M. Š. ir D. N. akistatos protokole užfiksuota, kad D. N. nurodė, kad M. Š., kuomet atskyrė jį nuo L. Č., kuris jam sudavė kelis smūgius, išsitraukė peilį ir parodė jam, tada jis nustojo priešintis. M. Š. parodė, kad savo peilio jis neturėjo, D. N. parodė jo iš kurpinės ištrauktą peilį (I t., b. l. 132-133).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. Š., veikdamas kartu L. Č., apiplėšė nukentėjusįjį D. N., t. y. jis, 2006-09-12, apie 23.40 val., miškelyje, esančiame prie namo (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su L. Č., priėjęs prie nukentėjusiojo D. N. apglėbė jį su kaire ranka per sprandą, taip atimdamas jam galimybę priešintis, o L. Č. tuo metu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius rankomis į galvą, po to jis kartu su L. Č. apieškojo nukentėjusįjį D. N. ir iš jo pagrobė du litus (kas atitinka 0,57 Eur), mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericcson K750“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), kainuojantį 1000 litų (kas atitinka 289,68 Eur), nuo kaklo grandinėlę, kainuojančią 10 litų (kas atitinka 2,90 Eur), su kryželiu, kainuojančiu 30 litų (kas atitinka 8,69 Eur), ir kuprinėje buvusį peilį, kainuojantį 20 litų (5,79 Eur).
Kaltinamasis M. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę apiplėšęs D. N. pripažino ir parodė, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. apie 11 val., Visagino mieste, prie (duomenys neskelbtini), su L. Č. priėjo prie D. N., apglėbė kaire ranka jį už kaklo, L. Č. sudavė pora smūgių vaikinui, iš D. N. paėmė grandinėlę su kryžiuku, telefoną, jis (M.) paėmė peilį iš kuprinės. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo D. N. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, bei L. Č. parodymai, duoti 2012 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio metu.
Kaltinamajame akte M. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas, pagrobimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant aštrų žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, panašų į peilį, t. y. plėšimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Kaltinimas, kad M. Š. plėšimo metu panaudojo peilį ar kitą daiktą žmogui žaloti, panašų į peilį, iš esmės remiasi nukentėjusiojo D. N. parodymais, tačiau nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi, o palyginus juos tarpusavyje, jie yra pakankamai nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems.
Ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. rugsėjo 13 d. apklausiamas liudytoju D. N. nurodė, kad kažkas jam prie gerklės pristatė daiktą, panašų į peilį, tačiau ką tiksliai, nematė, jautė tik, kad jis plonas ir šaltas, vaikinas, pristatęs peilį, liepė nejudėti, o iš kažkur atsiradęs vaikinas apieškojo kišenes ir paėmė daiktus (I t., b. l. 7-8), 2006 m. rugsėjo 28 d. apklausoje nurodė, kad jam nebuvo suduotas nei vienas smūgis, papildė pareiškimą tuo, kad jam iš kurpinės buvo pagrobtas peilis (I t., b. l. 15).
2007 m. balandžio 16 d. bei 2007 m. balandžio 20 d. apklausoje jau nurodė, kad plėšimo metu jam buvo suduoti smūgiai, o peilis buvo ne pridėtas prie kaklo, o parodytas tada, kai po smūgių sudavimo jis pradėjo priešintis, t. y. nukentėjusysis parodė, kad vienas priėjęs vaikinas apglėbė jį dešine ranka už sprando, kitas sudavė pora smūgių, tuomet jis pradėjo priešintis, tada vaikinas, kuris buvo apglėbęs sprandą, išsitraukė peilį ir jį parodė, tada jis nustojo priešintis, tuomet vaikinas, kuris jį laikė, paėmė du litus, nuo kaklo grandinėlę su kryžiuku ir iš kuprinės paėmė peilį (I t., b. l. 18, 25). Taip pat 2007 m. balandžio 20 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad nėra pilnai įsitikinęs, ar M. Š. grasino jam peiliu, jis stovėjo prieš jį ir atstatė į mane kažkokį daiktą, tas daiktas buvo atlenkiamas ir blizgėjo, jis pagalvojo, kad tai peilis, tačiau nėra tuo įsitikinęs (I t., b. l. 25).
Duodamas parodymus teisme nukentėjusysis vėl parodė, kad plėšimo metu prie kaklo jautė šaltą daiktą, tačiau, kaip ir 2007 m. balandžio 20 d. liudytojo apklausos metu, nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar plėšimo metu buvo naudojamas peilis, tai galėjo būti ir kitas daiktas, kaip nurodė nukentėjusysis, pvz., šukos, laikomos kita puse, dūrimo nejautė. Taip pat parodė, kad tuo metu, kai jam prie kaklo buvo pridėtas šaltas daiktas, L. Č. sudavė pora smūgių į veidą, po ko jam buvo šiek tiek aptemusi sąmonė, tada M. Š. su L. Č. pradėjo grobti daiktus. Vertinant šią nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę neaišku, kam L. Č. būtų reikėję suduoti smūgius D. N. ir taip atimti jam galimybę priešintis, jei M. Š. tuo metu nukentėjusiajam prie kaklo būtų laikęs peilį ar kitą daiktą, pritaikytą žmogui žaloti.
Kartu nustatyta, kad plėšimo metu nukentėjusiajam D. N. koks tai sužalojimas, sveikatos sutrikdymas padarytas nebuvo, jis dėl to niekur nesigydė, į gydymo įstaigas nesikreipė. Kratų metu nebuvo rasti kokie nors specialiai pritaikyti žmogui sužaloti daiktai, kuriuos kaltinamasis ar L. Č. būtų paruošę iš anksto arba ar pritaikę šiam tikslui plėšimo metu. Kaltinamasis nurodė, šiuos jo parodymus patvirtina ir L. Č. 2012 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jie plėšimui kaip nors iš anksto nesiruošė, sumanymas apiplėšti jiems abiem kilo spontaniškai.
Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytą veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Tokiu būdu, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis ar kitas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, panašus į peilį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo M. Š. padaryta nusikalstama veika iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 180 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad plėšimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę M. Š. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas nuosavybei, kuriuo taip pat buvo pasikėsinta į kitą įstatymu saugomą vertybę – asmens sveikatą, nusikaltimas savanaudiškas, pavartojant smurtą, kaip turto užvaldymo priemonę), į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas), taip pat kitas svarbias aplinkybes – jo elgesį po nusikaltimo padarymo (atsiprašė nukentėjusiojo), žala nukentėjusiajam atlyginta.
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kad teismo proceso metu jis atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už plėšimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.
BK 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, teigė, kad daugiau nenusikals, paskutinį kartą teistas 2010 m. balandžio 21 d. Byloje nėra duomenų apie tai, jog nuo tada, kai atliko 2010 m. balandžio 21 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą bausmę, M. Š. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų.
Paminėtos aplinkybės rodo, kad M. Š. linkęs keisti savo gyvenimo būdą, todėl, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir dvejų metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įpareigojant M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skirti trumpesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą nėra pagrindo, nes, kaip jau nustatyta, kaltinamasis praeityje jau aštuonis kartus buvo teistas.
Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (III t., b. l. 31).
Dėl garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo
2016 m. birželio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, jog M. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 155,52 eurų (advokato Romano Bareikos teisinės paslaugos). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi šioje byloje gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 str. 3 p. buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo M. Š. valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.