- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- I1-6357-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01006-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 3000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai, Marijampolės PN).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-05-21 iki 2020-04-18 neteisėtai buvo laikomas Marijampolės PN 8 kameroje su nuteistuoju V. I., kuris sirgo (duomenys neskelbtini)forma. Pareiškėjas teigia, jog minėtam asmeniui liga nustatyta nuo 1983 m. bei nurodė, jog jis turėjo Laisvės atėmimo vietų ligonės pažymą. Nurodytas asmuo dažnai chroniškai kosėdavo ir atsikosėdavęs spjaudydavosi karkalais, turėjo žalingus įpročius, daug rūkė, iš išvaizdos taip pat atrodė kaip prastos sveikatos žmogus. Teigė, jog pats nuteistasis prašė įstaigos administracijos jį laikyti atskirai, kadangi jis yra sergantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra nepagydoma liga, bet tik apgydoma ir bet kada gali įvykti ligos recidyvas. Pažymėjo, jog 2019 m. Marijampolės PN buvo įvykęs (duomenys neskelbtini) protrūkis. Pareiškėjas nurodė, jog pažeista jo teisė būti kalinamas saugiomis sveikatai kalinimo sąlygomis. Tuo pačiu buvo žeminamas pareiškėjo orumas, sukeltas didelis diskomfortas, įtampa ir didelė baimė dėl sveikatos. Be to, pareiškėjas teigia, jog minėtas asmuo kėlė ir kitų rūpesčių, nes garsiai kosėdavo, todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti. Teigė, jog tai kėlė daug nemalonių išgyvenimų pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Marijampolės PN atsiliepimu (b. l. 7–9) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas gyveno kartu su V. I. 8 kameroje ginčo laikotarpiu. Teigė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į gydytojus kreipėsi dėl galvos skausmų ir alkūnės bėrimo. V. I. asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų, jog bausmės atlikimo metu nuo 2006-08-22 jis sirgo (duomenys neskelbtini). Atsakovė tinkamai veikė, nepažeisdama teisės aktų, todėl nėra pagrindo atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės PN pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu, kai buvo patalpintas kartu su nuteistuoju, kuris sirgo (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi laikotarpiu iki 2020-07-06) buvo numatyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Nuo 2019-07-06 pakito minėta nuostata ir BVK 70 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Nuteistųjų profilaktinių tyrimų organizavimo tvarką, periodiškumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-02 įsakymu Nr. 343/191 patvirtintas Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos aprašas, (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą, profilaktinių tyrimų atlikimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų vadovai, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – gydomųjų skyrių vadovai. Asmenys, įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-06-13 įsakymo Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 5 p.). Laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys gydytojai vykdo asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, ugdymą pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos klausimais (Aprašo 6 p.). Šis Aprašas reglamentuoja ir profilaktinių tyrimų atlikimo periodiškumą, pagal kurį dėl tuberkuliozės tikrinami naujai į kalinimo įstaigą atvykę nuteistieji, 1 kartą per metus (jei nebuvo atlikta dėl kitų priežasčių), pagal epidemiologinę ir klinikinę indikacijas bei priimant į darbą.
Kvėpavimo organų tuberkuliozė yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-30 įsakymu Nr. V-250 patvirtintą Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sąrašą. Siekiant užtikrinti tuberkuliozės kontrolę ir plitimą, atvira tuberkuliozės forma segančių asmenų izoliavimas bei izoliavimo priemonių naudojimas yra privalomas.
Asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis (taip pat ir tuberkulioze) laikymo ir gydymo sąlygas gydymo įstaigose reglamentuoja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Marijampolės PN nuteistieji sergantys užkrečiamomis ligomis, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai, nedelsiant turėjo būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai.
Pareiškėjas, pagrįsdamas valstybės prievolę atlyginti neturtinę žalą, nurodė, kad Marijampolės PN neužtikrino saugios sveikatai aplinkos, nes 2019-05-21 – 2020-04-18 laikotarpiu buvo kalinamas vienoje kameroje su (duomenys neskelbtini)sergančiu asmeniu.
Bylos duomenimis (b. l. 10–15) nustatyta, jog pareiškėjas 8 kameroje kartu su V. I. buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-05-23 iki 2020-04-16.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021-05-18 pažyma (b. l. 16) patvirtina, jog pareiškėjas nuo atvykimo į Marijampolės PN į gydytojus dėl sveikatos nusiskundimų kreipėsi du kartus. Nurodė, jog nuteistojo V. I. asmens sveiktos istorijoje nėra jokių duomenų, kad jis bausmės atlikimo metu nuo 2006-08-22 būtų sirgęs (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog V. I. nesirgo (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu, todėl nebuvo teisinio pagrindo izoliuoti tokį asmenį nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jam kilo grėsmė susirgti, kad jam buvo atlikti tyrimai, taip pat byloje nėra įrodymų, jog dėl to pareiškėjui sutriko sveikata ir jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą. Šeimos gydytojo pažyma patvirtina, jog pareiškėjas dėl to nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šiuo aspektu jam padarytos žalos nepagrindė ir neįrodė.
Pareiškėjas teigia, jog gyvenant 8 kameroje su nuteistuoju V. I., jam kėlė nemalonių išgyvenimų, įtakojo miegą, kasdieninę savijautą. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005-10-06 sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01), 1975-02-21 sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967-07-11 sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007-12-04 sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir EŽTT praktiką, nuteisti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis, nes jas riboja BVK nuostatos, nustatančios specialųjį nuteistų asmenų teisinį režimą. BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).
Apibendrinant, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.