- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-12
- Bylos Nr.
- 2-633/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto E. Vilkio transporto paslaugų įmonės savininko R. E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti skundą, civilinėje byloje Nr. B2-54-3/2007.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė iškelti E. Vilkio transporto paslaugų įmonei bankroto bylą.
Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė pripažinti E. Vilkio transporto paslaugų įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2007 m. gegužės 24 d. likviduojamos dėl bankroto E. Vilkio transporto paslaugų įmonės savininkas R. E. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė teismą priimti nutartį dėl E. Vilkio transporto paslaugų įmonės likvidavimo procedūrų pabaigos. Nurodė, kad yra praėjęs Įmonių bankroto įstatyme nustatytas 24 mėnesių likvidavimo procedūros terminas, tačiau įmonė nepagrįstai nėra likviduota.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo R. E. V. skundą dėl likviduojamos E. Vilkio transporto paslaugų įmonės likvidavimo procedūros pabaigos. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog prašymą dėl įmonės likvidavimo procedūrų pabaigos pateikė likviduojamos dėl bankroto įmonės savininkas, o ne įmonės administratorius. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta tokia teisinė reglamentacija, kad visus klausimus, susijusius su įmonės likvidavimu ir veiklos pabaiga, sprendžia kreditorių susirinkimas ir jo nutarimu administratorius įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos, todėl tiek atskiram bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriui, tiek akcininkui ar įmonės savininkui įstatymas nesuteikia teisės tiesiogiai reikšti teismui prašymą dėl likvidavimo procedūros pabaigos. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad skundą atsisakytina priimti, kaip paduotą reikalavimo teisės neturinčio asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
Atskiruoju skundu pareiškėjas likviduojamos dėl bankroto E. Vilkio transporto paslaugų įmonės savininkas R. E. V. prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, atsisakydamas priimti skundą, nenurodė kokio įstatymo ir kokios konkrečios įstatymo nuostatos pagrindu bankrutuojančios įmonės savininkas negali kreiptis į teismą su skundu dėl įmonės likvidavimo procedūros pabaigos. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio antrosios dalies 8 punktu, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teisė pateikti skundus dėl administratoriaus ir kreditorių komiteto neveiklumo, įstatymų reikalavimų, teismo nutarčių nevykdymo savininkui yra suteikta.Teismas pažeidė CPK 5 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, numatančias, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomi interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą likviduojama dėl bankroto E. Vilkio transporto paslaugų įmonė nurodo, kad su pareiškėjo R. E. V. atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 1 straipsnio nuostatas bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Specialus įstatymas, reglamentuojantis bankroto bylų nagrinėjimo tvarką, yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio antrosios dalies 8 punktu, kadangi, apelianto teigimu, pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teisė pateikti skundus dėl administratoriaus ir kreditorių komiteto neveiklumo, įstatymų reikalavimų, teismo nutarčių nevykdymo savininkui yra suteikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas R. E. V. kreipėsi į teismą prašydamas priimti nutartį dėl E. Vilkio transporto paslaugų įmonės likvidavimo procedūrų pabaigos. Bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo 30-32 straipsniai ir minėtuose straipsniuose teisė įmonės savininkui kreiptis su prašymu dėl įmonės likvidavimo pabaigos nėra suteikta. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti likviduojamos dėl bankroto E. Vilkio transporto paslaugų įmonės savininko R. E. V. skundą (prašymą) dėl įmonės likvidavimo pabaigos CPK 137 straipsnio antrosios dalies 8 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad teismas pažeidė CPK 5 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, numatančias, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomi interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, negali būti aiškinamas, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymo nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas likviduojamos dėl bankroto E. Vilkio transporto paslaugų įmonės savininkas R. E. V. nėra subjektas, kuriam įstatymu suteikta teisė kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo procedūrų pabaigos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo R. E. V. skundą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.