Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-487-655/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
1-487-655/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-2030-09-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nukentėjusysis
G. Š.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Svetlana Pronina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-487-655/2013Teisminio proceso Nr. 1-13-1-2030-09-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Ligitai Kunigėlytei, Rūtai Pečkytei, Tomui Malijauskui,dalyvaujant prokurorui G. V.,gynėjui advokatui A. P.,nukentėjusiajam G. Š.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Svetlanai Proninai,vertėjaujant Natalijai Reut, Viorelui Visockui, A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „J.“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 str. 1 d., padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Š. sveikatą. Nusikalstamą veiką A. K. padarė šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2009-06-14, apie 12.20 val., Gariūnų turgavietėje, esančioje Gariūnų g.68, Vilniuje, apsaugos darbuotojų patalpoje, kaltinamasis nukentėjusiajam rankomis ir kojomis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius, taip nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, kairio šeivikaulio, kūno viršutinio trečdalio bei kairiojo blauzdikaulio apatinio trečdalio užpakalinio krašto lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. sutiko duoti parodymus, nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažįsta. A. K. teismui paaiškino, kad nukentėjusiojo nepažįsta, jį pamatė tik pas tyrėją, kaltinime nurodytu laiku jo tikrai nemušė. 2009 m. birželio mėnesį dirbo UAB „J.“, Gariūnuose, saugojo tvarką turgavietėje. Į apsaugos patalpas pašaliniams asmenims įeiti draudžiama, jie į tas patalpas taip pat nesiveda kitų žmonių. Turgavietėje tuo metu buvo policijos būstinė. Neatsimena tokio įvykio, kad jis ateitų į apsaugos būdelę, o joje būtų sulaikyta moteris. Atsakydamas į teismo klausimus, aiškino, kad gal ir sukiojosi kažkoks vyras, kuris norėjo patekti į tą būdelę, bet ko jis norėjo, kokia kalba kalbėjo, neatsimena. Pats su juo nekalbėjo, todėl nieko išskirtinio neatsimena. Gal koks vyras ir galėjo norėti gelbėti merginą, tačiau ant vyriškio jokių negalios, sumušimo požymių nematė. Su nukentėjusiojo nurodyta neturtine 75 000 litų ir turtine 60 150 litų žala nesutinka.

Liudytojas M. V. parodė, kad kaltinamąjį A. K. pažįsta kaip Gariūnų turgavietės apsaugos darbuotoją, o nukentėjusįjį G. Š. – kaip iš matymo žinomą asmenį, gyvenantį Šalčininkuose. Gavęs iškvietimą į Gariūnų turgavietę atvažiavo prie pagrindinio įėjimo, ten apsaugos poste buvo sulaikyta moteris. Apsaugos darbuotojai sakė, kad žmonės sulaikė šią moterį, iškvietė apsaugą ir ją nuvedė į būdelę. O nukentėjusysis sakė, kad matė, kaip tą moterį tempė, ir norėjo jai padėti, išlaisvinti. Sakė, kad apsauginiai naudojo prieš jį prievartą, kad jį sumušė. Visą šią informaciją nukentėjusysis liudytojui pasakė Gariūnuose, prie apsaugos posto. Skundėsi, kad jam skauda kojas. Liudytojas teigė, kad Gariūnuose neprašė jokio paaiškinimo iš nukentėjusiojo, kadangi šis teigė sužinosiąs, kas tokie yra apsaugos darbuotojai. Tuo metu jis nebuvo apsisprendęs dėl pareiškimo rašymo,todėl buvo nukreiptas į komisariatą. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas patikslino, kad kai atvažiavo į Gariūnus, ta moteris buvo apsaugos darbuotojų būdelėje, o nukentėjusysis į jį kreipėsi lauke, prie posto. Pareigūnai laukė, kol bus parašytas pareiškimas to asmens, iš kurio buvo vagiamos prekės. Liudytojui niekas įtarimo nesukėlė, kraujo būdelėje nebuvo. Būdelė nedidelė, gal poros kvadratinių metrų, joje netvarkos nebuvo. Vizualiai jokio kraujo, sumušimo, lūžio nesimatė, nukentėjusysis tik skundėsi kojos skausmais, truputį šlubavo, tačiau jokio ramento nebuvo.

Liudytojas J. S. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. K., kartu su juo dirba. Nukentėjusįjį žino tik iš matymo, matė jį akistatos metu. Policijoje buvo apklaustas dėl to, kad šis žmogus neva buvo sumuštas apsaugos darbuotojo. Pats liudytojas tose muštynėse nedalyvavo ir nematė kad būtų mušamas nukentėjusysis. Kaip A. K. susijęs su šiuo įvykiu, nežino. Kai apsivogusią moterį atvedė į būdelę, A. K. ten nebuvo. Paskui žmogus, panašus į nukentėjusįjį, pradėjo laužti būdelės duris. Matė, kaip tas žmogus buvo gal 1 - 2 kartus suklupęs. Nežino, kodėl klupo, tačiau mano, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio metu buvo didelis triukšmas, vyriškis, panašus į šį nukentėjusįjį šaukė, rėkė, sakė, kad nekaltą žmogų puola ir dar visokiais žodžiais kalbėjo, kibo į atlapus. Nematė, kad nukentėjusysis būtų su ramentais ar šlubuotų. Nukentėjusysis bandė sutrukdyti sulaikyti apsivogusią moterį, kabinosi jam už rankų.

Liudytojas K. S. teismui parodė, kad dirba Gariūnų turgavietėje apsaugos darbuotoju, kaltinime nurodyto įvykio dieną nedirbo, apie incidentą sužinojo tik iš pareigūnų, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Žino, kad yra kažkokio piliečio skundas, jog apsaugos darbuotojai panaudojo smurtą prieš jį. Tai sužinojęs jis klausinėjo darbuotojų, tačiau šie jam sakė, kad nieko panašaus nebuvo. Pasakojo, kad buvo sulaikyta vagystę padariusi moteris, kuri perduota policijai. Vyresnysis apsaugos darbuotojas koordinuoja visą apsaugininkų darbą. Yra postų, kuriuose nuolat dirba darbuotojai, grafikus sudarinėja jis pats. Dienos metu yra papildomi žmonės, kurie dirba tik turgavietėje.

Liudytojas S. K. teismui parodė, kad pažįsta savo bendradarbį A. K.. Tiksliai neprisimena įvykio, dėl kurio padarymo kaltinamas jo bendradarbis. Atsakydamas į prokuroro klausmus, liudytojas S. K. teigė, kad dirbdami apsaugos darbuotojai dėvi uniformą, ant jos yra užrašytas tik numeris 15, jo pavardės nėra. Su bendradarbiais bendrauja per raciją. Gali būti, kad su kitu apsaugos darbuotoju Stravinsku kartu buvo sulaikę moterį, tačiau neatsimena aplinkybės, kad jie būtų vedę moterį, o vyriškis būtų kažką rėkęs, norėjęs ją išlaisvinti. Neatsimena, ar išvis yra matęs nukentėjusįjį.

Liudytojas A. K. teismui parodė, kad prekiauja Gariūnų turgavietėje, pažįsta apsaugos darbuotoją A. K., nukentėjusiojo nepažįsta. Liudytojas kartu su žmona prekiauja prie pat apsaugos darbuotojų būdelės, esančios prie centrinių durų. Neatsimena, ar dirbo turguje 2009 metais, todėl neatsimena ir to, kad būtų matęs, jog apsaugos darbuotojai vestų vagį į būdelę. Paprastai būdelė būna užrakinta, nes apsauginiai išsivaikšto po teritoriją.

Liudytojas A. V. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. K.. Su nukentėjusiuoju susipažino pas Antrojo policijos komisariato tyrėjus. Apie įvykį gali pasakyti tiek, kad per radijo ryšį išgirdo, jog pagauta moteris, įtariama vagyste. Buvo lietinga diena, jie turguje turėjo sudedamą batutą, todėl liudytojas nuėjo jo sutvarkyti. Matė, kad atvažiuoja policijos mašina. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad A. K. jo neprašė pakeisti parodymų. Tyrėja K. pasitikėjo, kai ši sakė, kad reikia greitai pasirašyti ant apklausos protokolo. Nurodė, kad protokolą pasirašė neskaitęs.

Liudytoja J. K. teismui parodė, kad dirba tyrėja, pažįsta proceso dalyvius, teko susidurti su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju. Jai buvo pavestas ikiteisminis tyrimas, kuris, kiek ji atsimena, buvo pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nukentėjusysis nurodė, kad Gariūnuose jį sumušė apsaugos darbuotojai. Buvo paimtas apsaugos darbuotojų grafikas ir apklausinėjami liudytojai, kurie buvo kviečiami šaukimais ir telefonu. Buvo apklausti apsaugos darbuotojai K., dar vienas liudytojas ir liudytojas V.. Jie buvo kviečiami po vieną. Apklausa buvo vedama kompiuteriu. Liudytojai sėdėjo šalia jos ir galėjo matyti, kas buvo rašoma per apklausą. Atspausdinusi parodymus, davė liudytojams perskaityti ir pasirašyti. Pradžioje liudytojai papasakoja apie bylos aplinkybes, ji rašo, jei būna kokių klausimų, papildomai paklausia. Jos kompiuteris stovi taip, kad liudytojai gali matyti, ką ji rašo. Liudytoja J. K. garsiai perskaito parodymus, žmogus juos dar kartą perskaito ir tada tik pasirašo. Liudytojas V. nepateikė jokių pastabų dėl apklausos, jam buvo išaiškintos teisės ir visa apklausa vyko ramiai, su liudytoju Varnu jokių konfliktų nebuvo. Jis pasinaudojo savo teisėmis ir perskaitė savo duotus parodymus bei pasirašė. V. buvo apklaustas kaip liudytojas, jam nebuvo jokie įtarimai pareikšti. Teismui pagarsinus liudytojo A. V. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, liudytoja J. K. paaiškino, kad V. buvo kviečiamas į liudytojo apklausą, į kurią atvykęs jis vaizdingai viską pasakojo, apklausiamas jis buvo vienas. Pasakojo apie vaikišką batutą, apie tai, kad tada lietus lijo. V. buvo apklausiamas pagal nustatytą tvarką. Kitų asmenų nuotraukų jis nenešė, buvo atsinešęs tik vieną nuotrauką, skirtą atpažinimui. Liudytoja nurodė, kad jai reikėjo nuotraukų atpažinimui, tačiau ji jas visas susirado Gariūnų turgavietės interneto tinklalapyje.

Liudytojas S. N. teismui parodė, kad kaltinamasis A. K. yra jo kolega, nukentėjusįjį yra matęs Antrajame policijos komisariate. Liudytojui teko girdėti apie bylą, kurioje K. yra kaltinamasis. Apie incidentą su nukentėjusiuoju S. N. pirmą kartą išgirdo, kai atvyko į komisariatą. Kiti apsauginiai apie apklausas nieko nekalbėjo darbe. S. N. pats nieko nematė, nieko negirdėjo apie tą incidentą, tą kartą jis tiesiog stovėjo aikštelėje ir dirbo. Girdėjo per raciją, kaip kažkas sakė, jog atvažiavo pareigūnai ir nusivežė kažkokią moterį. Mano, kad jeigu būtų buvęs koks konfliktas, atsimintų. S. N. abejojo, ar jo kolega galėjo mušti nukentėjusįjį. Jo darbo vieta kiekvieną dieną skiriasi priklausomai nuo darbo krūvių. 2009 metais dažniausiai budėdavo aikštelėje už turgaus, kuri nuo apsaugos būdelės buvo nutolusi apie 400-500 metrų.

Liudytojas P. Š. teismui parodė, kad jis yra nukentėjusiojo G. Š. sūnus, 2009 metais jo tėvas važiavo į Gariūnus apsipirkti. Liudytojas nebuvo kartu su tėvu, tik tėvas jam pasakojo, apie tai, kas atsitiko. Aiškino, kad jam žinoma, jog kelios moterys padėjo tėvui nuvykti į ligoninę, iškvietė taksi. Žino, kokius sužalojimus patyrė tėvas. Nurodo, kad iki įvykio tėvas dirbo statybose, po įvykio susirgo ir nebedirba, taip pat susirgo depresija, nuolat vartoja vaistus, turi psichologinių sunkumų. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas P. Š. nurodė, kad iki įvykio gyveno kartu su tėvu, (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose. Tėvą paskutinį kartą prieš įvykį matė vakare. Po įvykio ant tėvo kūno buvo mėlynių, ištinusi koja.

Nukentėjusysis G. Š. teismui paaiškino, kad 2009-06-14 pirmoje dienos pusėje autobusu atvažiavo į Gariūnus, pasuko prie centrinio įėjimo, nes ėjo prie ūkinių prekių. Pamatė, kaip du vyrai, vienas iš jų kaltinamasis, buvo sulaikę moterį, ją nutempė. Moteris šaukėsi pagalbos, šaukė „nemuškit, nereikia“. Nukentėjusysis teigė buvęs neabejingas, nes žmogus prašė pagalbos. Paėmęs telefoną norėjo skambinti policijai. Apsauginis prišoko prie jo ir klausė, kam šis skambina. Nukentėjusysis pasakė, kad skambino policijai, nes moteris prašo pagalbos. Apsaugos darbuotojas griebė už striukės, nutempė prie durų ir keletą kartų trenkė, įsitempė į vidų. Mušė nukenėjusįjį per galvą; apsaugos darbuotojas išsitraukė pagalį, kelis kartus trenkė jam per kairę koją. Nurodo nesugebėjęs priešintis, nors jautė, kad jam kažkas negerai su koja. Jis negalėjo atsistoti, o kaltinamasis iš jo tyčiojosi, kad negali paeiti. Po to dviese išėjo į gatvę, sugriebė jį, rausėsi po jo kišenes, išėmė telefoną, žiūrėjo skambučius. Patalpoje liko tik S. Kiti išėjo į gatvę, po to grįžo atgal. Peržiūrėjo popierius, pamatė, kad nukentėjusysis turi pinigų ir grąžino viską, ką buvo iš jo paėmę. Kai atvažiavo policija, vienas iš policinkų paklausė, ką jis čia veikia, kaip čia pateko. Nukentėjusysis jam pasakė, kad apsaugos darbuotojai jam sulaužė koją, paėmė daiktus. G. Š. nurodo, kad jam spyrė ir kaltinamasis ir N., bet kaltinamasis spirdamas jam sulaužė koją. Civilinio ieškinio sumą sudaro nukentėjusiojo patirta žala: sugadinti drabužiai, batai. Nurodo po to įvykio nebegalėjęs dirbti, vartoja vaistus, antidepresantus. Neturi dokumentų, patvirtinančių ieškinio reikalavimus. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad dėl įvykio prarado sveikatą, konsultavosi dėl kojos traumos, turi problemų su kaulų suaugimu, jam reikia implantuoti sąnarį. Teigia, kad sąnarys jam lūžo nuo smūgio į koją metu, taip pat lūžo ir koja.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesnio ar bendro darbingumo. Kaltinamojo A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs įrodymus teismas konstatuoja, kad nors pats kaltinamasis A. K. neprisipažino dėl nusikaltimo padarymo, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo paaiškinimai, M. V., J. K., J. S. ir kitų liudytojų parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo teismas pripažįsta Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistės išvada Nr. G2411/09 (01), kurioje konstatuota, kad apžiūros metu G. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje, kairio šeivikaulio kūno viršutinio trečdalio bei kairio blauzdikaulio apatinio trečdalio užpakalinio krašto lūžiai, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2009-06-14. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kairio šeivikaulio bei kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžių sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų, poodinės kraujosrūvos visumoje ir atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (t.1, b.l.67-68). Tai, kad nukentėjusysis į medikus dėl sužalojimų kreipėsi tą pačią dieną, praėjus vos kelioms valandoms po įvykio, teismo vertinimu patvirtina nusikalstamos veikos padarymo laiką ir aplinkybes (t.1, bl.112-13). Teismo medicinos specialistų konstatuoti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo pareiškime ir apklausų metu nurodytus sužalojimus. Nukentėjusysis nedelsdamas kreipėsi dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, todėl netikėti jo parodymais teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo A. K. teiginius, kad jis nėra matęs nukentėjusiojo, jo nemušė ir jokių sužalojimų jam nepadarę paneigia pakankamai išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo G. Š. paaiškinimai. 2009-06-14 dieną, 16.30-16.55 val apklausiamas kaip liudytojas G. Š. nurodė, kad tą dieną, apie 12.20 val., atvažiavo į Gariūnų turgavietę, pamatęs, kad apsaugos darbuotojai grubiai elgiasi su moterimi, nuėjo prie apsaugos būdelės ir beldėsi į duris. Apsaugos darbuotojas, ant kurio drabužių buvo Nr.1, atidarė duris, paklausė, ko G. Š. nori, kad jam sudavė pagaliu. Apsaugos darbuotojas, kurio Nr. 21 - jam spyrė. Vėliau G. Š. pamatė atvažiavusią policijos mašiną, išėjo iš būdelės, kalbėjosi su pareigūnais. Po kurio laiko apsaugos darbuotojas Nr.21 vėl įsivedė į būdelę, ten kelis kartus sudavė per nugarą, per veidą (t.1., b.l.15-16). Iš 2009-11-21 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. Š. iš jam atpažinti pateiktų šešių asmenų atpažino A. K., kaip asmenį, kuris 2009-06-14 Gariūnų turgavietėje jį sumušė (t.1, b.l. 34-35). UAB „J.“ apsaugos darbuotojų 2009 m. birželio mėnesio grafikas patvirtina, kad A. K. 2009-06-14 dirbo Gariūnų turgavietėje ir kad jo identifikacinis numeris yra 21 (t.1, b.l.146). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis A. K., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, painiojosi, iš pradžių sakė, kad nukentėjusįjį matė „tik Algirdo gatvėje, pas tyrėjus“, vėliau aiškino, kad „gal ir sukiojosi kažkoks vyras, kuris norėjo patekti į tą būdelę, bet ko jis norėjo, neatsimenu“, „Kokia kalba jis kalbėjo, neatsimenu. Aš su juo nekalbėjau, tik pažiūrėjau ir nuėjau į savo darbo vietą“, “Ant vyriškio jokių negalios, sumušimo požymių nemačiau“ (t.2, b.l.174-175). Liudytojai, kurie dirbo tą dieną kartu su kaltinamuoju, davė gana prieštaringus parodymus, nuo nepatogių klausimų bandė išsisukti. Tai vertintina kaip bandymas padėti bendradarbiui išvengti atsakomybės, ar bent ją sušvelninti.

Nukentėjusiojo G. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

G. Š. prašo iš A. K. priteisti 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš G. Š. civilinio ieškinio (t.2, b.l.167-169) negalima suprasti, kokio dydžio turtinės žalos dydžio nukentėjusysis reikalauja, kadangi paskutiniame ieškinio lape parašyta „prašau priteisti man iš A. K. 7450 litų turtinei žalai ir 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti“, o keliomis eilutėmis vėliau tekstas yra toks: „2.Prašau man, G. Š., a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a/k (duomenys neskelbtini) 60 150 litų turtinei ir 75 000 litų neturtinei žalai atlyginti.“ G. Š. nepateikė teismui jokių jo patirtą turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, iš kurių teismas galėtų objektyviai nustatyti nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos pobūdį ir mastą. Esant tokioms aplinkybėms, G. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.283 str. 1 d., 6.250 str. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 str., kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus.

Pažymėtina tai, jog nors padarytas smurtinis, tačiau nesunkus nusikaltimas, nėra neginčytinai įrodyta, kad dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajam būtų atsiradusios ilgalaikės pasekmės, galinčios turėti įtakos jo tolimesnei sveikatai. Nukentėjusysis nepateikė teismui objektyvių duomenų apie iki sužalojimų buvusią jo fizinę ir psichinę sveikatą, todėl teismas negali tinkamai įvertinti ir neginčytinai konstatuoti, kad depresija kilo tik po įvykio Gariūnų turgavietėje ir tik dėl nuo A. K. veiksmų patirto smurto. Nukentėjusiojo teiginius, kad po patirtų sužalojimų jis prarado galimybę dirbti, dėl ko jam kilo depresija, jis patyrė psichologinių išgyvenimų, teismas vertina kritiškai, kadangi Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2009 metais G. Š. apskritai nedirbo, o buvo registruotas darbo biržoje (t.1, b.l.87). Teismo vertinimu, pakankama satisfakcija nukentėjusiajam turi būti apkaltinamojo nuosprendžio kaltinamojo atžvilgiu priėmimas ir bausmės paskyrimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. Š. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 75 000 Lt dydžio neturtinės žalos mažintinas iki 5 000 Lt. Teismo vertinimu, ši suma yra pakankama piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

A. K. administacine tvarka baustas, neteistas, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgia į jo padarytos veikos sunkumą, veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis už tokios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, A. K. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, paskyrus laisvės apribojimą ir nustačius įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išdirbti neatlygintinai 100 val. sveikatos priežiūros įstaigose ir be teismo ar vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BK 297 str., 298 str., 301 str., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti A. K. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išdirbti neatlygintinai 100 valandų sveikatos priežiūros įstaigose ir be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

G. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos dydžio palikti nenagrinėtą, o dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo tenkinti iš dalies. Iš A. K. G. Š. naudai priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė