Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1119-348/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-12
Bylos Nr.
1S-1119-348/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1119-348/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 14 d. priimtą nutarimą Nr. 64-PER-28 taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Bausmės pradžia – 2007 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 13 d. 2016 m. liepos 14 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad, nors nuteistasis faktiškai atliko daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dvylika kartų buvo skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir sąžiningą darbą, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, kadangi bausmės atlikimo metu jis padarė dešimt nustatytos tvarkos pažeidimų, šiuo metu turi galiojančią drausminę nuobaudą, todėl šios aplinkybės leidžia abejoti nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis G. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino to, jog jis šešis metus dirba ir tiek pat laiko bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kas rodo jo pastangas pasitaisyti ir galimybę likusios bausmės dalį atlikti ne pataisos įstaigoje. Taip pat žema pakartotinio nusikalstamumo rizika (27 balai pagal OASys) rodo jo žemą pavojingumo riziką. Nuteistojo G. Š. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 27 balų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu dirba jau šešis metus bei bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, G. Š. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad G. Š. stengiasi elgtis gerai, jis dirba, dalyvavo „Asmenų rengiamų paleidimui iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimo“ programoje, lankė simuliacinį žaidimą „mano kelias – 2“ ir buvo dvylika kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir gerą darbą, pareiškiant padėką, panaikinant nuobaudą prieš terminą. Nors šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia konstatuoti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, tačiau, tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistajam yra išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis, ne tik nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau 2016-06-18 jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą ir pataisos įstaigoje. Nors minėta nuobauda yra negaliojanti, tačiau neigiamai apibūdina nuteistąjį G. Š.. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimas padarytas G. Š. apsvaigus nuo alkoholio, ir jis pats pripažįsta, kad laisvėje alkoholį vartodavo, tačiau bausmės atlikimo metu nelanko jokių elgesio korekcijos programų, kurios padėtų valdyti su tuo susijusius rizikos veiksnius ir paskatintų jį išlaikyti motyvaciją nenaudoti smurto ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų išėjus į laisvę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu G. Š. turi galiojančią drausminę nuobaudą, kuri paskirta 2016-07-25. Be to, jis bausmės atlikimo metu padarė net 11 drausmės pažeidimų, už ką buvo 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis nepriekaištingai laikėsi pataisos rekomendacijų, ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos nepakanka daryti išvadai, kad G. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, ši rizika yra visiškai nepakitusi (27 balai pagal OASys).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad, nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pažymima ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisSvetlana JurgaitienėAlgerdas Urbšys