- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2-1874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01691-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 985-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5366-881/2014 pagal ieškovo 985-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams bankrutavusiai 91-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai ir akcinei bendrovei DNB bankui dėl bendro naudojimo patalpų pripažinimo bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, šių patalpų teisinės registracijos ir hipotekos lakšto panaikinimo.
Ieškovas 985-oji daugiabučio namo savininkų bendrija padavė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat pripažinti neteisėta Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro atliktą teisinę registraciją savininko 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos vardu į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, sudarytą tarp akcinės bendrovės (toliau – ir AB) DNB banko ir 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos, kuriuo AB DNB bankui buvo įkeistos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, žyminio mokesčio nemokėjo, nurodęs, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 23 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 17 090 Lt žyminio mokesčio bei pateikti šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.
Teismas nesutiko su tuo, kad ieškovas pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį bendrija yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik dėl tų reikalavimų, kurie yra susiję su bendrijos veikla. Šiuo atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės (jos pripažinimo) į nekilnojamąjį turtą, o tai nėra tiesiogiai susiję su bendrijos veikla ir reikalavimas nepatenka į DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Kadangi pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo turto vertė yra 1 309 000 Lt, teismas sprendė, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 17 090 Lt dydžio (CPK 85 straipsnio 1 daleis 9 punktas).
Apeliantas (ieškovas) 985-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.
Reikalavimas bendro naudojimo patalpas pripažinti bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla. Bendrija neturi reikiamos sumos žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl įpareigojimas sumokėti 17 090 Lt žyminį mokestį užkerta kelią bendrijai reikalauti bendro naudojimo patalpas pripažinti bendrąja daline butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, t. y. ieškovas netenka galimybės ginti visų daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių teises ir teisėtus interesus.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį už ieškinį.
CPK 83 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be šioje teisės normoje įvardintų konkrečių atvejų, joje taip pat nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus, sprendė, kad reikalavimai nepatenka į su bendrijos veikla susijusią sritį, todėl nagrinėjamu atveju ši nuostata netaikytina, todėl ieškovas už ieškinį dėl bendro naudojimo patalpų pripažinimo bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe turi sumokėti žyminį mokestį nuo nekilnojamojo turto, į kurį prašoma pripažinti nuosavybės teises, vertės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, iš esmės pritardamas apelianto atskirajame skunde išdėstytai pozicijai.
Apeliantas pateikė ieškinį prašydamas pripažinti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, atitinkamai prašydamas pripažinti neteisėta VĮ Registrų centro atliktą teisinę registraciją į šias patalpas 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos vardu bei pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, kuriuo 91-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija įkeitė AB DNB bankui šias patalpas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į bendro naudojimo patalpas, t. y. ventiliatorines, koridorius, pagalbines patalpas, sandėlius, elektros skydines, tambūrus, yra įregistruotos 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos vardu, nors nuosavybės teisės į daugiabutį gyvenamąjį namą yra perduotos šio namo butų savininkams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi byloje iš esmės bus sprendžiamas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Ši imperatyvi pareiga įtvirtinta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Šiuo atveju daugiabučio namo butų savininkų vardu veikia bendrija – 985-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri pagal šios bendrijos įstatų 7 punktą įsteigta tam, kad būtų racionaliai ir efektyviai eksploatuojamas namas, jo inžinerinė įranga bei jam priskirtas žemės sklypas, organizuojamas valdymas ir priežiūra, atstovaujama bendrijos interesams. Pagal bendrijos įstatų 8 punktą pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai – daugiabučio namo valdymas, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimas, priežiūra ir tvarkymas. Bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti (Įstatų 14.1 punktas). Taigi šiuo atveju gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai), turėdami įstatyme įtvirtintą pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją ir jai pavedė su daugiabučio namo bendrojo objektų valdymu, priežiūra ir tvarkymu susijusias pareigas (funkcijas). Kaip jau minėta, ieškinio reikalavimais bendrija siekia, kad ginčo patalpos būtų įteisintos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Patvirtinus, kad ginčo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, jos būtų įvardijamos bendro naudojimo objektais, dėl kurių tiek pagal pirmiau nurodytas įstatymo, tiek pagal bendrijos įstatų nuostatas bendrija privalo įgyvendinti valdymo, priežiūros, remonto, tvarkymo pareigas (funkcijas). Tokiu būdu bendrija taipogi siekia ginti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises naudoti ginčo patalpas (bendro naudojimo objektus), o kaip jau minėta, bendrijos steigimo tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Šios aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su bendrijos veikla, todėl ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinyje pareikštus reikalavimus mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo 985-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.