Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-882/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
1-1803-882/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45187-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
G. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-882/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45187-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, vykdo individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, teistas:

1) 2010-11-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 8 MGL dydžio bauda;

2) 2010-12-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-26 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 8 MGL bauda;

3) 2011-12-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme;

4) 2012-06-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2014-04-16 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme;

6) 2017-11-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, bausmę atlikęs 2018-08-09, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. 2018-09-15 apie 16.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmos laiptinės penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, sudavė nukentėjusiajam V. P. vieną smūgį kumščiu į kaktą, po ko, pargriovė ant žemės bei sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į vairias kūno vietas, bet ne mažiau kaip 14 smūgių, tokiais veiksmais padarė V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje pėdoje.

Motyvuojamoji dalis

G. U. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita bylos rašytine medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį, datos nepamena, kelios dienos atgal, tai buvo šeštadienis, po pietų, valandų nepamena, bet gali būti pranešime apie įtarimą nurodyta data ir laikas, iš bendrojo naudojimo tualeto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, grįžo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) sugyventinė S. G. ir pasakė, kad prie jos kabinėjasi neblaivus kaimynas V. P., ją grabinėjo. Ji pasakė, kad jis šiuo metu yra koridoriuje prie balkono. Iš karto išėjo iš buto, kuris yra šalia balkono ir pamatė fotelyje sėdintį V., kuris kartu su kitu kaimynu E., pavardės nežino, jam atrodo iš (duomenys neskelbtini) buto, vartoja alkoholį. Jo paklausė, ko jis lenda prie jo moters, jie susiginčijo ir jis trenkė vieną smūgį delnu į galvos sritį, bet jis pasisuko ir pataikė į petį. Kadangi buvo girtas, tai visų aplinkybių gerai nepamena. Po to, jie abu apsistumdė ir kaimyną pervertė ant žemės. Tuo metu išėjo V. brolis ir pasakė, kad nebelįstų prie V., tai jis nuėjo į savo butą. Gulinčiam V. ar sudavė kokius smūgius, neprisimena, bet gali būti. Jau, kaip minėjo, buvo stipriai girtas ir visų aplinkybių nepamena, bet gali būti, kad jam padarė pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Ar E. matė, kas įvyko, nežino, nes jis kažkuriuo momentu išėjo į namus. Daugiau asmenų koridoriuje nebuvo (b. l. 81-82).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2018-09-15 apie 16.00 val. nuėjo į bendro naudojimo koridoriaus galą prie balkono ir atsisėdęs į fotelį rūkė. Buvo vienas. Išėjęs iš bendro naudojimo tualeto kaimynas priėjo prie jo ir pasakęs „ko lendi prie mano bobos“, kumščiu trenkė į kaktą. Atsakius, kad nelenda, atsistojo ketindamas eiti į savo butą, bet kaimynas toliau pradėjo mušti, pargriovė ant grindų, spardė kojomis. Gerai atsimena, kaip gulint ant nugaros, jis stipriu smūgiu iš viršaus spyrė bato kulnu į dešinės pusės krūtinės dalį. Kitų smūgių gerai neprisimena, be to, buvo neblaivus, bet smūgių galėjo būti apie 10 į įvairias kūno vietas, mušė rankomis ir kojomis. Kiek prisimena, kitų asmenų nebuvo. Netrukus išgirdęs triukšmą, atėjo jo brolis V. P. su kuriuo gyvena kartu ir jis atitraukė tą kaimyną, bei iškvietė medikus. Atvykę medikai išsivežė, po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai, kaulų lūžimų nenustatė, tačiau krūtinę ir kairę koją skauda iki šiol. Kai buvo ligoninėje kojos skausmo nejuto, todėl medikai jos netyrė. Anksčiau, maždaug prieš 2-3 metus buvo trūkę kairės kojos kelio raiščiai. Kaip tiksliai įvykio metu buvo sutrenkta koja, negalėjo pasakyti. Pats kaimyno nemušė, tik nuo jo gynėsi, jo nesužalojo. Kaimynas gyvena tame pačiame koridoriuje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardas lyg G., pavardės nežino, apie 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, su juo nebendraudavo, tik pasisveikindavo ir tiek, prie jo žmonos nelenda ir jokių kontaktų su šia šeima nepalaiko. Anksčiau su minėtu kaimynu jokių konfliktų nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš, nes kaimynas atsiprašė, jam pretenzijų neturi ir neprieštarauja, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39-40, 43).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. parodė, kad šių metų rugsėjo viduryje, datos tiksliai pasakyti negalėjo, apie 16 val. ėjo iš tualeto, esančio penkto aukšto koridoriaus gale. Išeidama sutiko neblaivų kaimyną V., kurio pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Prasilenkiant jis ėmė graibytis, bet ji nekreipė dėmesio, ėjo ir praėjo. Koridoriuje daugiau nieko nebuvo. Grįžusi į namus apie tai pasakė savo sugyventiniui G. Tai jis išėjo į koridorių išsiaiškinti. Ji liko namuose, tai kas vyko koridoriuje nematė ir nieko pasakyti negali. Taip pat nieko negirdėjo, kad vyktų koks sąmyšis koridoriuje ar panašiai. G. į namus parėjo gal už kokių 5 minučių. Kas vyko koridoriuje, jis nieko nesakė, o ji ir neklausė. Ar G. buvo neblaivus, ji nepamena. Tą dieną nematė ir negirdėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Jie tą dieną ir vakarą buvo namuose. Ar policijos pareigūnai kitą, ar po kelių dienų bendravo su G., ji nežino. Apie tai, kad G. sumušė kaimyną, sužinojo tik vėliau, kai jam buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, tačiau smulkmenų jis nepasakojo (b. l. 68-69).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad 2018-09-15 apie 15-16 val., tiksliai laiko nepamena, grįžo į namus pas brolį, kur laikinai apsistojęs, po bendradarbio laidotuvių. Tik užlipęs į penktą aukštą, ėjo prie balkono parūkyti ir be eidamas išgirdo gale triukšmą. Kadangi buvo tamsu, nes koridoriuje buvo perdegę lempos, tai nebuvo apšvietimo. Priėjus arčiau, pamatė prie jų buto durų, kad ant žemės guli brolis V. P. ant nugaros, kuriam gulinčiam ant žemės tuo metu porą sykių kojomis įspyrė į šoną kaimynas. Jo vardo nežino, buto taip pat, nes ant jo buto durų nėra numerio. Tik pasakė, kad jis gyvena tame pačiame aukšte, nuo balkono, esančio aukšto gale, antros durys po kaire puse. Jis gyvena kartu su sugyventine vardu S. Jis pribėgo ir nutempė kaimyną nuo brolio, dar paklausė, ką jis čia daro. Kaimynas buvo girtas, dar kažką paburbuliavo ir nuėjo pas save į butą. Jis brolį pakėlė nuo žemės ir nusivedė į namus, po kiek laiko brolis ėmė skųstis, kad jam labai skauda šoną, todėl bendruoju pagalbos telefonu 112 iškvietė pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba brolį išvežė į ligoninę. O atvykus policijai jis nurodė, kokiame bute gyvena kaimynas, kuris sumušė brolį, tačiau policijai niekas buto durų nedarė. Dar papildė, kad mušant brolį, daugiau koridoriuje nieko nebuvo (b. l. 61-62).

2018-09-18 protokole - pareiškime V. P. nurodė, kad 2018-09-15 apie 16:00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendro naudojimo koridoriuje, sumušė neblaivus kaimynas, lyg vardu G., apie 50 metų amžiaus, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, suduodamas apie 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio kreipėsi į medikus, kurie kaulo lūžimų nenustatė, po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai, tačiau krūtinę ir koją skauda iki šiol. Prašo nubausti sumušusį asmenį įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 15).

2018-09-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 21-25).

2018-09-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš BPC Klaipėdos skyriaus, apžiūra (b. l. 34-35).

2018-09-19 specialisto išvadoje Nr. G 1295/2018(04) nurodyta, kad V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje pėdoje (b. l. 57).

Byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių, kad kaltinamasis G. U. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas, kai teistumas neišnykęs, t. y. recidyvistu.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja prokuroro siūlomos arešto bausmės rūšiai ir jos dydžiui. (b. l. 118-120).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamasis G. U. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, šis smurto panaudojimo prieš kitą žmogų atvejis G. U. nėra pavienis, jis už tai jau teistas 6 kartus, teistumui neišnykus, padarė šią naują nusikalstamą veiką (b. l. 95-101). Tai rodo, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės tikslų nepasiekė, kaltinamasis iš ankstesnių teistumų ir švelnesnių bausmių išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, toliau daro tyčines smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. linkęs pakartotinai nusikalsti. Administracine tvarka baustas, vykdo individualią veiklą (b. l. 103, 104-105), nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nepareiškė, sutiko procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą baudžiamajame įstatyme kriminalizuotą nusikaltimą kaltinamajam G. U. būtų adekvati ir skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei bausmės vidurkis, numatytas įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 85-86, 88-89).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. U. skirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

G. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. U., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Audrius Sadauskas