Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Baltijos maisto organizacija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 21RE-105 (toliau – Sprendimas), 2) panaikinti VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (toliau – ir KVRPA, Agentūra) 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 2A-(8.13)-011 (toliau – 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pagal 2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarimą Nr. 734286-IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006 (toliau – ir Dotacijos susitarimas) su tuo metu veikusia VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ (toliau – ir LŽŪMPRRA) vykdė Informavimo apie Europos sąjungos (toliau – ir ES) ekologinės gamybos metodus Kinijoje ir Pietų Korėjoje programą (toliau – ir Programa). Pasibaigus Programos įgyvendinimo laikotarpiui, pareiškėjas 2020 m. gegužės 29 d. pateikė atsakovui galutinę ataskaitą kartu su prašymu dėl likučio išmokėjimo, o vėliau teikė patikslintą galutinę ataskaitą, papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Dėl šios Programos po galutinės ataskaitos pateikimo atsakovas priėmė du atskirus sprendimus: 2020 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ „Baltijos maisto organizacijai“ (toliau – 2020 m. spalio 13 d. Sprendimas) bei 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-002 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ (toliau – 2021 m. sausio 19 d. Sprendimas). Atsakovo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą pareiškėjas buvo apskundęs Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Šis Komisijos sprendimas liko nepakeistas, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022 atmetė Agentūros apeliacinį skundą ir paliko galioti 2020 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą. Pareiškėjo manymu, priimdama 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Agentūra ignoravo pasikeitusias aplinkybes ir naujus juridinius faktus, kurie atsirado iki Komisijos Sprendimo priėmimo dienos.

2.2. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendime nurodyta aplinkybe, kad pagal Dotacijos susitarimą gautą avansą 200 000 Eur sumai pareiškėjas jau buvo grąžinęs iki šio sprendimo priėmimo. Agentūros 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendime dėl šių pareiškėjo skundo argumentų yra nepasisakyta, jie liko iš esmės neišnagrinėti. Pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 13 d. jau yra grąžinęs visą gautą 200 000 Eur sumos išankstinį apmokėjimą, dėl to nepagrįstai nuspręsta dar kartą susigrąžinti tą pačią sumą ginčijamu 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendimu. Pareiškėjo manymu, 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendime neteisėtai ir nepagrįstai remiamasi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. „BR-7225 „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ ir jame nurodomais 2021 m. spalio 5 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimais Nr.SKP-43, SKP-44, SKP-45. Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas 200 000 Eur sumai pagal Programą buvo atliktas 2021 m. liepos 13 d. Agentūra 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendime neteisėtai ignoravo šį faktą.

2.3. Aplinkybė, jog iki 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendimo priėmimo atsakovas nebuvo užginčijęs pareiškėjo atlikto 2021 m. liepos 13 d. pranešimu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nepaneigė šio įskaitymo faktinio ir teisinio pagrindo, todėl nėra jokios teisėtos priežasties laikyti, kad įskaitymas nėra galimas ir kad jis nebuvo įvykęs iki 2021 m. spalio 5 d.

2.4. Pareiškėjo teigimu, jau po skundžiamo 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendimo priėmimo atsakovas nurodė naują teisinį argumentą, kuriuo jis nesirėmė sprendime, kad tarp šalių susiklostę santykiai yra pavaldumo santykiai, kurie yra reglamentuojami viešosios teisės normomis, dėl ko šiems santykiams negali būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Net ir pripažinus, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, tai nereiškia, kad tam tikriems šių santykių aspektams (atskiroms teisėms ir pareigoms) negali būti taikomos civilinės teisės normos, kai tokių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai.

2.5. Teisės aktuose nėra specialių teisės normų ar atskirų nuostatų, kurios draustų ar ribotų pareiškėjo teisę tokioje situacijoje, kuri susiklostė po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo, atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Tarp pareiškėjo ir atsakovo bei Nacionalinės mokėjimo agentūros susiklostę santykiai, susiję su jų prievole grąžinti pareiškėjui nepagrįstai įskaitytą 544 527,69 Eur sumą, nėra reglamentuoti viešosios teisės normomis, todėl turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 2 dalies nuostata. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad nurodomas papildomas 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendimo priėmimo motyvas (dalyje dėl 200 000 Eur avanso grąžinimo įskaitymo būdu), jis laikytinas teisiškai nepagrįstu.

2.6. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės visiškai netaikytinos pareiškėjo atlikto vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atžvilgiu, nes tai nepatenka į šių taisyklių reguliavimo sritį. Pagal šias taisykles „grąžintinos lėšos“ apibrėžiamos kaip privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos (taisyklių 3.3. p.), o pareiškėjui grąžintina po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m birželio 30 d. sprendimo 544 527,69 Eur suma neatitinka šio apibrėžimo, nes tai ne pareiškėjo grąžintina į ES žemės ūkio fondus ar valstybės biudžetą suma, o priešingai – pareiškėjui mokėtina suma, kuri buvo jam neteisėtai neišmokėta, todėl, anot pareiškėjo, 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendime atsakovas nepagrįstai remiasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, motyvuodamas sprendimo dalį dėl gauto 200 000 Eur avanso grąžinimo įskaitymo būdu.