- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-582-498/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus 13 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metai laisvės atėmimo su 100 MGL (12500 Lt) bauda. Bausmės pradžia – 2006 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 27 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m gegužės 11 d., dieną).Komisija 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. V., konstatavęs, kad V. V. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nuteistasis V. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde teigiama, kad apeliantas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, kadangi yra atlikęs du trečdalius paskirtos bausmė, likusi neatliktos bausmės dalis skundo surašymo dienai yra 1 metai 10 mėnesių 6 dienos.Skunde cituojama BVK 157 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis ir pažymima, kad Komisija 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu konstatavo, jog skundo autoriaus nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (49 balai), tačiau yra pažanga mažinant šią riziką. Tą patvirtina aplinkybės, kad buvusi apelianto nusikalstamo elgesio rizika nuo 52 balų sumažėjo iki 49 balų, jis mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia priteistą civilinį ieškinį, vykdo plane numatytas priemones, įvykdė paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog skundo autorius yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimi teigiami jo elgesio pokyčiai, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, jam paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau toliau teismas priekaištauja, kad lygtiniam paleidimui prieštarauja paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Pažymima, kad tai jau anksčiau yra įvertinę teismai ir skyrę bausmę ir tai neturi įtakos lygtiniam paleidimui. Anot apelianto, apylinkės teismas, reikšdamas priekaištą, kad jis elgiasi taip, kaip turi elgtis, prieštarauja sau ir logikai. Dėl skundo autoriui paskirtų nuobaudų, akcentuojama, jog jos negalioja ir nėra ko jų pastoviai prikaišioti. Apelianto teigimu, laikantis teismo logikos, jis visą gyvenimą bus neatlikęs bausmės ir po 1 metų 10 mėnesių 6 dienų jo nebus galima išleisti į laisvę, nes nebus ir tada užtikrintas bausmės tikslų realizavimas bei teisingumo principo įgyvendinimas. Remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turi būti numatytas net nuteistiesiems, atliekantiems bausmę iki gyvos galvos.Nesutinkant su pirmosios instancijos motyvu, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 3 balais, skunde pabrėžiama, kad nenustatyta, kiek balų rizika turi sumažėti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismas skundžiamą nutartį motyvavo skundo autoriaus mąstymu ir elgesiu, t. y., kad nors supranta savo poelgius, bet elgiasi neapgalvotai, tačiau, anot apelianto, tokio elgesio faktų pataisos namuose nėra užfiksuota. Be to, nesutinkama ir su apylinkės teismo išvadomis apie nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnius – lėšų tvarkymu ir pajamomis; mąstymu ir elgesiu – tvirtinant, kad šių veiksnių konstatavimas nepagrįstas.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sau prieštarauja, kadangi pripažįsta, jog teismo nurodytos aplinkybės nėra esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Todėl, skundo autoriaus nuomone, negalima daryti išvados, jog išėjęs į laisvę jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Anot apelianto, galima teigti, kad socialinės reabilitacija nevaldo nusikalstamo elgesio rizikos, jos nemažina, nemotyvuoja reabilituotis, neatkuria teisingumo. Kad socialinės reabilitacijos priemonės neefektyvios, rodo tai, jog psichologinės tarnybos nepateikia efektyvių poveikių priemonių.Skundo autoriaus nuomone, yra įstatyminis pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, o likusi neatliktos bausmės dalis yra labai maža. Taip pat jis yra motyvuotas dirbti ir atlyginti priteistą žalą, turi gyvenamąją vietą, kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai yra gyvenimo sąlygos, teigiama darbinė motyvacija, artimi santykiai su tėvais, giminėmis ir artimaisiais bei jų palaikymas, teigiamos nuostatos į priežiūrą, diskriminacinių nuostatų neturėjimas .Skunde nurodoma, kad apeliantas įsipareigoja elgtis teisėtai, nepažeisti įstatymų ir visuomenėje egzistuojančių moralės normų. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. V. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 49 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo V. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis V. V., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad V. V. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad V. V., atlikdamas bausmę, nuo 2008 m. vasario 11 d. buvo skatintas 11 kartų, tačiau lygiagrečiai pažeidinėjo pataisos namuose nustatytą tvarką, ir tik nuo 2013 m. liepos 3 d. pakeitė savo elgesį, kadangi už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir gerą elgesį buvo 5 kartus paskatintas ir nepažeidė bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 11). Kolegijos vertinimu, šis nuteistojo elgesio pokytis nėra proporcingas jo padarytiems pažeidimams pataisos namuose. Tai, kad nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pastebėtina, jog iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad pažeidimai padaryti ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, kas leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Anot apelianto, tokią išvadą paneigia jam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika (49 balai pagal „OASys“), tačiau kolegija pažymi, kad šiuo atveju nors rizika ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 52 balai), tačiau šis pokytis yra nežymus, o rizika išlieka vidutinė (49 balai). Taip pat V. V. skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys, kadangi šių veiksnių konstatavimas nepagrįstas tokio elgesio faktais pataisos namuose, tačiau šie V. V. teiginiai paneigti 2017 m. balandžio 27 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 62-1944 turiniu. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis turi priteistus civilinius ieškinius, kuriuos dengia mažomis įmokomis iš gaunamų socialinių išmokų, jam trūksta finansinio stabilumo, šiuo metu nedirba, paleistas iš pataisos namų žada susirasti darbą, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog jis bus įdarbintas, nėra pateikta. Taip pat iš išvados matyti, kad V. V. praeityje buvo būdingas perdėtas reagavimas bei pykčio protrūkiai, agresijos kitų atžvilgiu naudojimas (buvo teistas už smurtinį elgesį prieš sutuoktinę, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo kūdikį, kuris nuo smūgių mirė), ir nors šiuo metu jis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą, kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, nuteistasis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į V. V. elgesį atliekant bausmę, sistemingą pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį tik nuo 2013 m. liepos 3 d., bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 11 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai, konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dirbo, mokosi, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo V. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.