Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Biržų rajono apylinkės teismas atmetė V. V. 2016-01-23 skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (toliau - Panevėžio apylinkės prokuratūros) vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2016-01-12 nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl prokurorės D. Š. 2015-12-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-9-00156-12 panaikinimo.

Biržų rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau objektyvių duomenų, jog buvo padarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, nenustatyta.

Pareiškėja skunde analizuoja Konstitucinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją bei teisinį reglamentavimą, susijusį tiek su prokuroro įgalinimais, ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindais, tiek su nuosavybės teisių apsauga. Nesutinka su atlikto ikiteisminio tyrimo išvadomis, prokurorės atliktais veiksmais, vadovaujantis ir koordinuojant ikiteisminį tyrimą. Mano, kad priimti procesiniai sprendimai nemotyvuoti, neatitinka realios situacijos, o pagrindų nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra. Tvirtina, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2016-02-03 nutartimi de facto pripažino pareiškėjai priklausančios stačios medienos nusavinimą vien tik dėl tos priežasties, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė dėl kompetencijos stokos neatliko visų reikiamų veiksmų įrodymams surinkti, dėl ko negalima nustatyti kaltų asmenų dėl atvirai įvykdyto neteisėto miško kirtimo.

Pareiškėjos nuomone, teismas, šioje situacijoje, pasirinko negatyvų jos nuosavybės teisių gynimo pobūdį, kai nutarė iš jos ir D. A. atimti disponavimo teises į miško medieną ar atitinkamą piniginę kompensaciją. Mano, kad prokuratūroje yra toleruojamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai neteisėtai atliktas miško kirtimas, nors pagal bylos medžiagą leidimas miškui kirsti nebuvo išduotas ir šio miško sklypo savininkėms V. V. ir D. A..

Pabrėžia, kad Lietuvoje miško kirtimo darbų atlikimas yra nesureguliuotas teisės aktais, o tai nesąžiningus asmenis provokuoja daryti nusikaltimus, grobti stačio miško medieną iš gretutinių sklypų. Atliktas ikiteisminis tyrimas net neatskleidė nusikalstamos veikos elgesio modelio ir asmenų atsakomybės. Neužtikrinus sėkmingo ikiteisminio tyrimo vykdymo pagal galiojantį teisinį reguliavimą bus iškreipta ir neužtikrinta jos Konstitucinė teisė dėl nuosavybės apsaugos ir jos gynimo bei pažeista Konstitucinė piliečio teisė kreiptis į teismą prasmė (teikiant skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą), nes po priimtų teismo sprendimų ši teisė realiai taptų tam tikra fikcija.

Ikiteisminio tyrimo atnaujinimo periodiškumas rodo apie susidariusią neobjektyvų ir šališką prokurorės D. Š. požiūrį dėl tolimesnių įrodymų rinkimo ir siekio pareikšti kaltinimus asmeniui, kuris yra svetimo miško medienos grobimo ir dvigubo pasipelnymo plano organizatorius ir vykdytojas. Skirtingai nei siekiama įtikinti aplinkinius, bylos duomenys – ortofotonuotraukos aiškiai įrodo, kad pareiškėjai priklausančiame sklype nėra stataus miško. Šiuo atveju neatsižvelgiama į baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų – nukentėjusiųjų teisėto intereso pažeistą teisę dėl nekilnojamojo turto disponavimo ir valdymo, kai jiems padaryta turtinė žala.

Tyrimo metu nei dokumentais, nei specialisto išvadomis nėra paneigti matininko T. M. sudaryti planai su faktine nužymėta miško kirtimo vieta. Byloje esantys dokumentai nepaneigia – aptariamo žemės sklypo buvimo vietos pagal pirminį žemės sklypo abrisą. Nėra duomenų, kurie paneigtų miško iškirtimo faktą ar stataus miško buvimą miško žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjos vertinimu, nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės, susijusios su miško kirtimu, neaišku, kodėl kirtimas vyko kitame sklype, kodėl nebuvo atliktas duomenų patikrinimas, neatliktas patikrinimas vietoje aiškinantis kaip buvo nustatytos sklypų ribos ir ten buvusios biržės.

Nesutinka, kad visi byloje surinkti duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus, o visi kirtime dalyvavusių asmenų veiksmai buvo tinkamai atlikti, neaišku, ar plyno kirtimo biržės brėžiniai sudaryti teisingai, nes kirtimas atliktas ne tame sklype, kur buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Būtina išsiaiškinti kitus klausimus, kad būtų išsiaiškintas nusikalstamos veikos modelis, asmenų veikimo funkcijų pasiskirstymas, tarpusavio ryšys, klaidingų duomenų nurodymas dokumentuose, miško kontrolės funkcijų atlikimas, valstybės tarnautojų atlikto darbo patikrinimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad netinkamai atliktas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl jai padarytos materialinės ir to pasėkoje susidariusios neturtinės žalos, ateityje galės būti sprendžiamas ne tik Lietuvos teismuose, bet prireikus ir tarptautiniuose teismuose, nes per ketverius metus iš nustatytų kirtime dalyvavusių asmenų kaltinimai nėra pareikšti nė vienam asmeniui.

Pareiškėjos nuomone, tyrimas atliktas nevisapusiškai, ikiteisminį tyrimą organizavusi prokurorė nesiėmė visų įmanomų priemonių leidžiančių atskleisti gerai organizuotą nusikalstamą grupę miško medienos grobimui iš pareiškėjai ir jos seseriai priklausančio miško žemės sklypo. Todėl mano, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, teismo išvadų nepaneigia.

Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas pradėtas D. A. ir V. V. 2012-11-02 prašymo pagrindu dėl joms priklausančio miško iškirtimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto vagystės. Savo prašyme (1 t., b.l.3), adresuotame Panevėžio apygardos prokuratūrai D. A. ir V. V., kaip galimai padarytos nusikalstamos veikos pagrindą nurodė tai, kad pateikus prašymą (duomenys neskelbtini) skyriui atmesti gretutinio sklypo geodezinių matavimų bylą su ribų nustatymo aktu, nes byla paruošta neįsižvelgus į joms priklausiančio miško sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) abriso Nr. (duomenys neskelbtini) pirminius formavimo dokumentus, paaiškėjo, kad minėtame sklype esantis ir joms priklausantis miškas plynai iškirstas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad su pareiškėjų sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) besiribojantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB (duomenys neskelbtini). Ši įmonė užsakė miškotvarkos projektą, kurį parengė R. Š. (1 t., b.l. 106-117). Projektas buvo patvirtintas ir suderintas (duomenys neskelbtini) rajono agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus A. G. (1 t., b.l. 106). UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu biržės atrėžimo darbus atliko J. J., braižęs plyno kirtimo biržės brėžinį (1 t., b.l. 200). UAB (duomenys neskelbtini) gavusi leidimą kirsti žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį mišką (1 t., b.l.104), pardavė plyno kirtimo biržę stačiu mišku pagal stataus miško pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b.l.175) UAB (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės darbuotojas L. M. atliko miško kirtimo darbus 2011 m. liepos mėnesį pagal pažymėtas kirtimo ribas (1 t., b.l. 185,188). Miškotvarkos projekte nurodoma, kad miško valdos ribas išmatavo UAB (duomenys neskelbtini) inžinierius A. M.. Asmuo tokia pavardė UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tiek sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės valdos ribų paženklinimo abrise (1 t., b.l.129) nurodytus matavimus atliko, tiek šio sklypo planą rengė patvirtindamas, kad žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį – žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB (duomenys neskelbtini) inžinierius A. M. (1 t., b.l. 103). Kas akivaizdžiai rodo, kad ant miškotvarkos projekto yra nurodyta neteisinga miško sklypo ribas matavusio asmens pavardė. Byloje esančiais duomenimis A. M., dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) yra miręs 2007-10-30 (3 t., b.l. 59).

Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad tyrimo metu buvo apklaustos ir pripažintos nukentėjusiosiomis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės V. V. ir D. A., apžiūrėta įvykio vieta, atlikta ir jos papildoma apžiūra, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai G. K., P. R., ankstesnis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas B. S., miškotvarkos projektą rengęs R. Š., gretimo sklypo savininkė A. I., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. M., kirtimą atlikęs šios bendrovės darbuotojas L. M., (duomenys neskelbtini) departamento kontrolės skyriaus vyr. specialistė R. M., miškotvarkos projektą patvirtinęs ir leidimą atlikti kirtimą išdavęs A. G., (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio vedėjo pareigas ėjęs R. L., biržės kirtimo ribas skirtingais laikotarpiais atžymėję J. J. ir R. L., prie bylos medžiagos prijungti duomenys, susiję su žemės sklypų ribomis, atliktu kirtimu, miškotvarkos projektu, žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimu vietoje, A. G. ir R. L. tarnybine atsakomybe ir kiti.

Pareiškėja prašymą panaikinti prokurorės D. Š. nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje, grindžia tuo, kad skundžiamais procesiniais sprendimais nepagrįstai atsisakoma toliau vykdyti įrodymų rinkimą, kvalifikuotos ekspertizės atlikimą ir tokiu būdu neužtikrinama jos nuosavybės teisių apsauga.

Po Panevėžio apygardos teismo 2015-09-08 nutarties, kuria atmestas Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Š. skundas ir palikta galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartis, kuria tenkintas V. V. skundas ir prokurorės 2015-06-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-9-00156-12 bei aukštesniojo prokuroro nutarimas atmesti pareiškėjos skundą buvo panaikinti, priėmimo ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai atliko eilę procesinių veiksmų, o būtent: 2015-09-29 buvo išsiųstas paklausimas į (duomenys neskelbtini) tarnybą, siekiant gauti informaciją kaip buvo nustatyta, kad biržė atrėžta ir kirtimai atlikti ne tik UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, ar buvo atlikti visi miško matavimai, kokie atlikti būtini veiksmai, kad būtų nustatyta, ar atliekant kirtimą nebuvo pažeistos kitų sklypų ribos (4 t., b.l. 21); 2015-10-28 gautas atsakymas į šį paklausimą su papildomai duomenimis (žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo vietoje išvada, apžiūros akto kopija, schemomis, nuotraukomis, ortofotonuotrauka ir kt.) (4 t., b.l. 22-43); papildomai apklaustas leidimą kirsti mišką išdavęs ir miškotvarkos projektą patvirtinęs A. G. (4 t., b.l. 45), prie bylos pridėti duomenys iš (duomenys neskelbtini) draudimo fondo valdybos duomenų bazės apie R. Š. (rengusio miškotvarkos projektą sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)) darbinę veiklą nuo 1994 m. (4 t., b.l. 47); tarnybinis pranešimas apie negalimumą papildomai apklausti liudytoju J. J. (4 t., b.l. 48-49) ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo R. Ž. tarnybinis pranešimas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui E. L. dėl nepritarimo iš komisariato lėšų apmokėti V. V. ir D. A. priklausančio sklypo geodezinius matavimus, kurių preliminari kaina apie 10 000 eurų (4 t., b. l. 59), o taip pat papildomai apklaustas liudytoju UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. R. (4 t., b.l. 52). Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant bylos duomenis bei aplinkybes, turinčias reikšmės galimai nusikalstamai veikai ištirti, imtasi priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti V. V. skunde nurodomas aplinkybes.

Panevėžio apylinkės prokurorė D. Š. ikiteisminį tyrimą 2015-12-09 nutarimu nutraukė, padariusi išvadą, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, tuo pačiu nutarimu atsisakyta traukti baudžiamojon atsakomybėn A. G. ((duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio vyriausiojo specialistą, išdavusį leidimą kirsti mišką UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini)), nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje požymių. Toks procesinis sprendimas argumentuotas tuo, kad miško sklypo plynas kirtimas, kurį atliko UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas laikantis L. B. 2001 m. sudarytame žemės sklypo plane ir žemės valdos ribų paženklinimo abrise nurodytų sklypo ženklinimo ribų. Pagal žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. I. kadastrinius matavimus plynas miško kirtimas atliktas ir gretinamame sklype – Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame pareiškėjai ir jos seseriai. Tačiau nei šio sklypo, nei UAB (duomenys neskelbtini) sklypo geodeziniai matavimai atlikti nebuvo, jų nėra galimybių atlikti ir teisėsaugos institucijų lėšomis, o nukentėjusiosios užsakyti tokių matavimų taip pat nesutinka. Objektyvių duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) bei jos direktorius mišką iškirto pažeisdamas abrise nurodytas sklypo ribas nenustatyta, kaip ir to, kad jie turėjo tyčia iškirsti jiems nepriklausantį mišką, be to, iškirstos medienos kiekis neviršija leidime nurodyto numatomo iškirsti medienos tūrio. Todėl nenustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorius L. M. ar jo pavedimu tiesiogiai kirtęs mišką L. M. turėjo tyčią iškirsti ne UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį mišką bei įvertinus, kad pagal (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybių aprašymą A. G. neturėjo pareigos prieš išduodamas leidimą kirsti mišką permatuoti miško sklypo ribų teisingumą, padarė išvadą, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnio požymių, o L. M. ar L. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Skundo argumentai, jog priimti procesiniai sprendimai nemotyvuoti, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesiaiškinus visų bylos aplinkybių ir nesurinkus pakankamai duomenų tokio procesinio sprendimo priėmimui, padarytų išvadų nepaneigia. Šiuo atveju, prokurorės 2015-12-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateiktos išvados yra aiškios, išsamios ir skundą nagrinėjantis teismas jų nekartoja. Tyčios pagrobti svetimą turtą nebuvimo turinys atskleistas argumentuotai ir pagrįstas nutarime aptartais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. V. V. skunde dėstoma pozicija dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo nėra nauja, todėl pakartotinai tirti tas pačias faktines aplinkybes ir iš esmės atlikti pakartotinius ir esminės reikšmės tyrimo perspektyvai neturinčius, skundą pateikusios pareiškėjos pageidaujamus, ikiteisminio tyrimo veiksmus nėra teisinio pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Išanalizavęs visą, skundą nagrinėjančiam teismui, pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad buvo imtasi priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Tačiau teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai, nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas yra tik prokuroro kompetencija (BPK 170 straipsnis). Net ir aukštesnysis prokuroras, kuriam įstatymas tiesiogiai suteikia teisę duoti privalomus nurodymus žemesniajam prokurorui, neturi teisės duoti nurodymą, kokį procesinį sprendimą priimti. Vien tai, jog nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmusi prokurorė ir su tokiu nutarimo išvadomis sutikęs aukštesnysis prokuroras bei tokius sprendimus teisėtais pripažinusio ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados nesutampa su pareiškėjos vertinimu, nepagrindžiant tokios savo pozicijos objektyviais duomenimis, nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje priimti procesiniai spendimai yra neteisėti, šališki.

Papildomas sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose fiksuotos informacijos analizavimas, miško kontrolės funkcijų atlikimo vertinimas, valstybės tarnautojų atlikto darbo patikrinimas, bendrame bylos duomenų kontekste, nepasitvirtinus tyčiai pagrobti svetimą turtą ar nesant veikos, numatytos BK 229 straipsnyje požymių, nesudaro pagrindo papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, jis negali būti ir begalinis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įvertinti visi reikiami duomenys procesinio sprendimo priėmimui, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Š. 2015-12-09 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šį sprendimą palikęs galioti aukštesniojo prokuroro 2016-01-12 nutarimas yra išsamūs, motyvuoti. Dėl šių procesinių sprendimų priimtą Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-02-03 nutartį pripažinti neteisėta bei nepagrįsta ir paminėtus procesinius sprendimus naikinti, skunde nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Aukštesnysis teismas nepasisako dėl skunde dėstomos nuomonės apie atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų trūkumus, jų netobulumą ar pareigūnų atlikusių ikiteisminį tyrimą ar jam vadovavusių kompetencijos, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.