Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – (duomenys neskelbtini) pilietei K. O., jos atstovui, advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovui Ž. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei K. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta asmenų grupė, neteisėtai pėsčiomis kirtusi sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikytoje grupėje buvo ir (duomenys neskelbtini) pilietė K. O. (toliau – Užsienietė), (ILTU (duomenys neskelbtini)). Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas, priimtas sprendimas nesuteikti Užsienietei prieglobsčio ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė buvo supažindinta su savo teisine padėtimi ir pranešta, kad sprendžiamas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Tačiau Užsienietė nebuvo suinteresuota ar motyvuota savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, kategoriškai atmetė šią galimybę. (duomenys neskelbtini) VSAT prie LR VRM sprendimu, Užsienietė apgyvendinta, nesuteikiant teisės laisvai judėtu Lietuvos Respublikos teritorijoje, VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. (duomenys neskelbtini) Užsienietė pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. (duomenys neskelbtini) Užsienietės atžvilgiu VSAT surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame pabrėžiama, kad, išanalizavus paskesniame prieglobsčio prašyme pateiktą informaciją dėl prieglobsčio motyvų, darytina išvada, kad Užsienietė teikia klaidinančią informaciją ir galimai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad Užsienietė nėra linkusi bendradarbiauti ir vengia savo išsiuntimo į kilmės šalį. Yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti vengdama išsiuntimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ekstremalioji situacija lig šiol neatšaukta. Todėl nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (140¹⁹ straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

Nagrinėjamojoje byloje iš teismui pateiktos teikimo medžiagos matyti, kad Užsienietė K. O. pasienio pareigūnų (duomenys neskelbtini)buvo sulaikyta kartu su asmenų grupe, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Buvo nustatyta, kad K. O. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Po valstybės sienos kirtimo K. O. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu netenkino (duomenys neskelbtini) pilietės K. O. prašymo dėl prieglobsčio bei nusprendė išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietei su sprendimu nesutikus ir jį apskundus, Migracijos departamento I-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija (duomenys neskelbtini) skundą atmetė, šį sprendimą užsienietė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) užsienietės atžvilgiu priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu skundą tenkino iš dalies, tačiau skundžiamo sprendimo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo paliko nepakeistą. Užsienietė su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutiko ir šį sprendimą apskundė. (duomenys neskelbtini) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užsienietės skundą atmetė. (duomenys neskelbtini) VSAT prie LR VRM užsienietės atžvilgiu priėmė sprendimą ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki (duomenys neskelbtini), bet neilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. (duomenys neskelbtini) Užsienietė pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Jai yra išduotas laikinas išsiuntimo dokumentas, kurį išdavė (duomenys neskelbtini) ambasada Stokholme. (duomenys neskelbtini) Užsienietės atžvilgiu VSAT surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame pabrėžiama, kad, išanalizavus paskesniame prieglobsčio prašyme pateiktą informaciją dėl prieglobsčio motyvų, darytina išvada, kad Užsienietė teikia klaidinančią informaciją ir galimai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietė K. O. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, dėl jos prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir priimtas sprendimas ją grąžinti į užsienio valstybę. K. O. prisistatanti užsienietė neturi galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, minėta, užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, iš Migracijos departamento pateiktos informacijos matyti, jog Užsienietė nebendradarbiauja su pareigūnais, teikia galimai klaidinančią informaciją dėl prieglobsčio motyvų ir galimai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, kas leidžia daryti išvadą, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo užsienietės atvykimo į Lietuvą tikslas. Atsižvelgiant į paminėtą, yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, vengdama išsiuntimo (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai). Todėl šiuo metu egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 2 dalyje, 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Nenustačius duomenų, jog K. O. keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bei atsižvelgiant į tai, kad ji nėra pakartotinai pažeidusi Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkintinas. Minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamam tikslui – įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), yra tinkama ir būtina priemonė minėtam tikslui pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 117 straipsniu, 114 straipsnio 6 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 140²¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

Taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei K. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.