- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-463-574/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- E. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties, kuria skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 4 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. Š., atmestas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. Š. nuteistas Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir E. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir skirti laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.
Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugpjūčio 16 d.
Bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 19 d.
1/3 paskirtos bausmės atliko 2016 m. spalio 29 d.
2017 m. rugsėjo 28 d. neatliktos bausmės dalis – 5 mėnesiai 21 diena.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. spalio 4 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam E. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 4 d. nutarimu E. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi E. Š. skundą atmetė. Nurodė, kad įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, šiuo metu nėra galimybės nuteistajam E. Š. taikyti lygtinį paleidimą. Komisija pagrįstai, priimdama nutarimą netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, teikė jam rekomendacijas, susijusias su jo elgesio korekcija.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi nuteistasis E. Š. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi prielaidomis.
Likusi neatliktos paskirtos bausmės dalis yra 5 mėnesiai, todėl Lygtinio paleidimo komisija negalėjo atidėti sekančio svarstymo dėl jo paleidimo iki 2018 m. vasario mėnesio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, lygtinis paleidimas yra netaikomas likus trims mėnesiams iki bausmės pabaigos. Tokiu būdu jam buvo atimta teisė pakartotinai kreiptis dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Teismas nesiaiškino, kodėl didelę bausmės dalį atlikusių bausmes nuteistųjų yra laikomi paprastoje grupėje ir nėra perkeliami į lengvąją grupę. Vilniaus pataisos namuose dirbantys psichologai pabendravę su nuteistuoju 10 minučių, surašo charakteristiką, kuri sugniuždo nuteistąjį.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, į posėdį nekvietė nei Vilniaus pataisos namų įstaigos atstovo, kuris privalo dalyvauti teismo posėdyje, taip pat nedalyvavo nei prokuroras, nei gynėjas, kas turėjo įtakos priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, nuteistasis E. Š. atitinka BVK 157 str. nurodytus kriterijus - yra atlikęs daugiau nei 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis, ar nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Kaip matyti iš teismui pateiktos asmens bylos, E. Š. praeityje teistas 15 kartų, 14 iš jų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pirmą kartą nuteistas būdamas 16 metų. E. Š. atžvilgiu 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę taip pat už nusikaltimus nuosavybei. Nors jo nusikaltimai nesunkėja, tačiau yra būdingas nusikaltimų modelis. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis skatintas nebuvo, vieną kartą buvo pažeidęs režimo reikalavimus, šiuo metu nuobauda negalioja. E. Š. laisvės atėmimo vietoje nedirba, pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 560 eurų, skolos nemoka (Asmens byla, I dalis, b.l. 63).
Atlikus nuteistojo E. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS‘ys programą yra vidutinė – 72 balai, iš jų statiniai veiksniai, kure sudaro didesnę dalį – 45 balus ir jų sumažinti nėra galimybės, dinaminiai veiksniai sudaro 37 balus, galimybė mažinti yra (Asmens byla, I dalis, b.l. 61), tačiau asmens byloje nėra duomenų apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko būtų pagrindas spręsti, jog paleistas lygtinai E. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 str. 5 d. nurodyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo. Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 4 d. nutarimo, pakartotinis svarstymas dėl nuteistojo E. Š. paleidimo numatytas 2018 m. vasario mėnesį (Asmens byla, I dalis, b.l. 52-54). Taigi, Bausmių vykdymo kodekso nuostatos pažeistos nebuvo. Aplinkybė, jog BVK 158 str. 5 p. nurodyta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas asmenims, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai, nėra pagrindas išvadai, jog Komisija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, nustatydama pakartotinio svarstymo dėl E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą, nepažeisdama įstatymu jai priskirtų įgaliojimų, pažeidė nuteistojo teises.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 65 dalyje nurodyta, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Tų pačių taisyklių 68 dalyje nurodoma, kad paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Kaip matyti iš asmens bylos, E. Š. per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį skatintas nebuvo. Tokiu būdu, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, tai kad jis yra atlikęs didelę bausmės dalį, nėra pagrindas perkelti jį į lengvąją grupę.
Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, joje nurodyti bei aptarti tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, nurodomi ir apsauginiai veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio riziką (Asmens byla, I dalis, b.l. 58-61). Tik įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas ir pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti bausmės, padarymo, nusikaltimo darymo metu bei po nusikaltimo padarymo, elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, taip pat ar yra atlyginta ar pradėta atlyginti nusikaltimu padaryta žala (jei tokia buvo padaryta) bei kitas aplinkybes, yra pateikiama nuteistąjį charakterizuojanti specialisto išvada. Sprendimas E. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas atsižvelgiant į visas klausimo sprendimui dėl lygtinio paleidimo reikšmingas aplinkybes, vertinant jų visumą.
BPK 362 str. 4 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodytus klausimus nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Tokiu būdu apylinkės teismas, tinkamai vadovavosi minėto straipsnio nuostatomis, kurios leidžia teismui nuspręsti surengti posėdį ar ne, taip pat leidžia spręsti, ką kviesti į posėdį, jei teismas nuspręstų surengti posėdį. Tai, kad šiuo konkrečiu atveju teikimas apylinkės teismo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, t.y. nerengiant teismo posėdžio, nėra pagrindas sutikti su skundo teiginiu, kad tai turėjo įtakos priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo E. Š.. Nepriklausomai nuo to, rašytinio ar žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas skundas, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, kurios yra svarbios bei lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priėmimą.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama, naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. Š. (E. Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.