Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-86-784/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-09-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
II-86-784/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-01725-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
G. M.
Advokatai
Arūnas Šalkauskas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-86-784/2012
Proceso Nr. 4-02-3-01725-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Jolantai Vainorienei, Vitai Jurgaitienei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, R. K., jo atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui, nukentėjusiajam G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2012 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaudė 150 Lt bauda. Šiame nutarime konstatuota, kad 2011 m. kovo 28 d., 21.41 val., Vilniuje, Naugarduko-Algirdo gatvių sankryžoje, R. K., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 111 punkto reikalavimus, sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie kairiojo važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi krašto, nepraleido iš paskos ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Volvo V 70“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko susidūrimas ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Šalies argumentai

R. K. skunde prašo jo atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama šališkai ir neobjektyviai. Apelianto manymu, šioje situacijoje yra pareigūno privačių interesų konfliktas, kadangi jis skambino pasitikėjimo telefonu ir skundėsi nutarimą priėmusio pareigūno A. G. veiksmais, taip pat jo iniciatyva buvo atliktas minėto pareigūno tarnybinis patikrinimas.

Įvykio dieną jis vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiavo Algirdo gatve įjungęs kairįjį posūkio signalą ir sankryžoje suko į kairę, į Naugarduko gatvę, iš Algirdo gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Posūkio metu į kairįjį galinį jo automobilio kampą atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs automobilis „Volvo V 70“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. M.. Smūgio metu jo automobilį apsuko apie 180 laipsnių kampu. Kelio juosta buvo viena, jos plotis 5,9 m. Atvykęs pareigūnas D. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. M.. 2011m. balandžio 6 d. jis, R. K., buvo iškviestas pareigūno A. G. ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. jam nepaaiškino, kokį pažeidimą jis padarė. Jis su protokolu nesutiko, todėl A. G. nutarė skirti autotechninę ekspertizę. Kartu jam kilus įtarimų dėl A. G. veiksmų, jis paskambino dėl šio pareigūno pasitikėjimo telefonu. Apelianto manymu, Lietuvos teismo ekspertizės centrui nebuvo pateikta visa turima informacija apie įvykį, jam, net ir rašant pakartotinius prašymus, nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Pasinaudodamas ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis jis pateikė ekspertams 16 papildomų klausimų, tačiau šis jo prašymas tik buvo prijungtas prie bylos ir išsiųstas ekspertams, tačiau tinkamai į jį neatsižvelgta. Nuo jo buvo nuslėptas nutarimas skirti pakartotinę ekspertizę, todėl jis ekspertams negalėjo pateikti papildomų įrodymų, kurie būtų radikaliai pakeitę išvadas. Nesant priimto nutarimo skirti ekspertizę, ji yra neteisėta. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-03-08 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamoji dalis prieštarauja išvadoms. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje teigiama, kad automobilio „Opel Omega“ užpakalinis kairysis ratas buvo apie 4,9 m atstumu nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kelio plotis šioje vietoje yra 5,9 m. Taigi iš eksperto tiriamosios medžiagos aišku, kad jis važiavo ir atliko manevrą į kairę nutolęs 0,6 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, o iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto buvo nutolęs 3,3 m. Tuo tarpu automobilis „Volvo“ važiuodamas iš paskos, privalėjo laikytis saugaus atstumo, neviršyti saugaus greičio, sustabdyti transporto priemonę, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, palaukti, kol jis atliks manevrą ir atlaisvins eismo juostą (tai yra, vykdyti KET 132, 133, 134, 142 punktų reikalavimus). Iš pateiktos medžiagos aišku, kad ekspertizė buvo atlikta šališkai, nesilaikant ATPK 248 straipsnio nuostatų, todėl kaip įrodymu ja remtis byloje negalima. Nagrinėjant jo bylą buvo pažeistos ATPK nuostatos, nes pareigūnas A. G. pažeisdamas ATPK 280 straipsnio 5 dalies ir 286 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepilnai išnagrinėjo jo prašymus. Skundžiamame nutarime pareigūnas A. G. iškraipė ekspertizės išvadų turinį, o skirdamas nuobaudą neatsižvelgė į ATPK 30 ir 30¹ straipsnių nuostatas. Skunde taip pat pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamentą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 1R-327, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymą, teigiant, kad nagrinėjant bylą, atliekant ekspertinius tyrimus ir atsakant į jo pateiktus prašymus, buvo pažeistos šių teisės aktų nuostatos.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. atsiliepime prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K., nukentėjusiojo G. M., liudytojo A. G. paaiškinimus, teismo ekspertų Vytauto Šakėno ir Linos Lazarenko paaiškinimus, specialisto išvadą pateikusios Onos Lukoševičienės paaiškinimus, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir teismo posėdyje pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012 m. kovo 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šis nutarimas priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos faktines aplinkybes, ATPK 257 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų byloje nenustatyta.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad apie 2011 m. kovo 28 d., 21.41 val., Vilniuje, Naugarduko-Algirdo gatvių sankryžoje įvykusį eismo įvykį abu tiesiogiai jame dalyvavę asmenys R. K. ir G. M. davė nuoseklius, tačiau skirtingus paaiškinimus. R. K. nurodė, kad važiuodamas Algirdo gatve pasuko į kairę - Naugarduko gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, įjungęs posūkio signalą, tačiau įvažiavus į sankryžą ir pradėjus sukti į kairę, į jo automobilio „Opel Omega“ kairės pusės galą atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs G. M. vairuojamas automobilis „Volvo V 70“. G. M. paaiškino, kad degant žaliam šviesoforo signalui jis važiavo per minėtą sankryžą, staiga netikėtai priešais jį važiuojantis automobilis „Opel Omega“ be jokių įspėjamųjų ženklų, beveik pravažiavęs sankryžą, pavažiavęs šiek tiek į dešinę, staiga suko į kairę prieš pat jo automobilį, jis bandė stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Šių parodymų tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K., tiek ir nukentėjusysis G. M. laikėsi ir nagrinėjant skundą teismo posėdyje. Esant nustatytiems prieštaravimams tarp eismo įvykio dalyvių parodymų (eismo įvykio liudytojų nenustatyta) byloje, siekiant išsiaiškinti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, buvo pasitelkti ekspertai.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-09-26 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vytautas Šakėnas matyti, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilis „Opel Omega“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. K. darant kairį posūkį ne nuo Algirdo gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link J. Basanavičiaus gatvės, kairiojo krašto užtvėrė kelią paskui jį judėjusiam automobiliui „Volvo V 70“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M..

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-03-08 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko, matyti, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Opel Omega“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K. pradėjo kairiojo posūkio manevrą ne nuo Algirdo gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link J. Basanavičiaus gatvės kairiojo krašto, ir sudarė kliūtį paskui jį tiesiai važiavusiam automobiliui „Volvo V 70“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M..

Abu ekspertinius tyrimus atlikę ir ekspertizės aktus pateikę ekspertai V. Šakėnas ir L. Lazarenko buvo apklausti teismo posėdyje, patvirtino ir paaiškino naudotus tyrimo metodus bei gautas išvadas. Iš ekspertės L. Lazarenko paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji ir ekspertas V. Š. vadovavosi skirtingais tyrimo metodais, tačiau jų išvados yra analogiškos. Iš 2011-09-26 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamosios dalies ir eksperto V. Šakėno paaiškinimų matyti, kad jis atlikdamas tyrimą eismo įvykį modeliavo kompiuterine programa „PC Crash 8.0“. Abejoti šio eksperto kvalifikacija ir naudotos kompiuterinės programos legitimumu teismas neturi pagrindo. Ši programa naudojama ir atliekant teismo ekspertizes baudžiamosiose bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio tyrimo metu gautus duomenis pripažįsta leistinu įrodymu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-343/2011). Ekspertė L. Lazarenko tyrimą atliko kitu būdu – rankiniu, geometriniu metodu. Abejoti šios ekspertės kvalifikacija ir atliktu tyrimu teismas taip pat neturi jokio pagrindo. Teismas nenustatė, kad ekspertės L. Lazarenko pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra prieštaravimų tarp šio dokumentų tiriamosios dalies ir išvadų. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad posūkio į kairę manevrą automobilio „Opel Omega“ vairuotojas turėjo pradėti būdamas nemažesniu nei 2,6 m atstumu nuo linijos, skiriančios priešingų krypčių srautus, kas reiškia, jog šis automobilis kairiojo posūkio manevrą pradėjo ne nuo Algirdo gatvės, skirtos važiuoti link J. Basanavičiaus gatvės kairiojo krašto. Vertinant ekspertizės aktą, kaip įrodymą, analizuojama, ar šis dokumentas surašytas nuosekliai, ar jame atsispindi naudoti tyrimo metodai, ar padarytos išvados logiškai išplaukia iš akto tiriamosios dalies. Ekspertizės aktas negali būti vertinamas paimant vieną kurį jo duomenį (arba skaičiavimo metu gautą tarpinį duomenį) atskirai. Vertinant minėto ekspertizės akto visumą, matyti, jog jis yra leistinas ir, be kita ko, patikimas įrodymas byloje, kadangi analogišką išvadą, tik naudojant kitokį tyrimo metodą, gavo ir ekspertas V. Šakėnas. Ekspertizės akto išvadų teisingumą patvirtina ir išsamūs ekspertės Linos Lazarenko paaiškinimai teismo posėdyje. Ji pabrėžė, jog pagal automobilių apgadinimus nustatė, kokios automobilių padėtys buvo tarpusavio kontakto metu.

Abu ekspertizės aktai pateikti pagal bylą tyrusio policijos pareigūno paklausimus. Administracinės bylos teisenoje tai yra leistina situacija, kadangi ATPK, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, atliekamo ekspertinio tyrimo užduočiai nekelia specialių formos ir turinio reikalavimų.

Teismas neturi pagrindo laikyti patikimu įrodymu Onos Lukoševičienės pateiktą specialisto išvadą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas, privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių surašytas dokumentas vertinamas kaip rašytinis įrodymas, konsultacinė išvada. Šiuo atveju Ona Lukoševičienė minėtą specialisto išvadą pateikė patraukto administracinėn atsakomybėn asmens R. K. atstovo prašymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pakartotinis objektų, taip pat ir ekspertinis, tyrimas atliekamas esant nepilnai, neišsamiai atliktam pirmajam tyrimui. Šiuo atveju nebuvo objektyvaus pagrindo abejoti 2011-09-26 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š., išsamumu, tačiau, siekiant pašalinti bet kokias subjektyvaus pobūdžio abejones, bylą tyręs pareigūnas A. G. kreipėsi dėl pakartotinio ekspertinio tyrimo, ko pasekoje buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-03-08 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko. Remiantis šiais ekspertizių aktais bei kitais įrodymais ir buvo priimtas skundžiamas 2012 m. kovo 27 d. nutarimas. Taigi, objektyvaus pagrindo skirti pakartotinį ekspertinį tyrimą jau po administracinės bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje nenustatyta. Onos Lukoševičienės privati išvada kelia abejonių tiek dėl ją pateikusio asmens šališkumo, tiek dėl išvadų neobjektyvumo.

Tuo tarpu nepagrįsti apelianto argumentai, kad ekspertei L. Lazarenko atliekant ekspertinį tyrimą buvo neatsižvelgta į jo 16 papildomų klausimų. Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šie 16 R. K. pateiktų klausimų ekspertei buvo žinomi, tačiau savo pobūdžiu - dėl kito eksperto tyrimo būdų, pasirinktų parametrų vertinimu, tyrimo medžiagos surinkimo ir pateikimo, pareigūnų veiksmų ir kt. neįeina į eismo įvykio ekspertizės kompetenciją.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno A. G. kompetencija bei nešališkumu. Jau vien tas faktas, kad tiriant ir nagrinėjant administracinę bylą dėl santykinai nedidelio pavojingumo teisės pažeidimo (ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija vairuotojams yra bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių) pareigūnas du kartus kreipėsi į Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertus, rodo, jog A. G. eismo įvykio aplinkybes stengėsi išsiaiškinti sąžiningai, pasitelkdamas tuos ekspertus, kurie daug metų kvalifikuotai atlieka sudėtingus autotechninius tyrimus baudžiamosiose bylose. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo varžomos ATPK 272 straipsnyje ar kituose straipsniuose numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pasirinko aktyvią gynybinę poziciją, kurią įgyvendino teikdamas ne tik įvairius prašymus bylą tyrusiam ir skundžiamą nutarimą priėmusiam pareigūnui A. G., bet ir ekspertams, kitoms institucijoms.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta R. K. nuobauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2012 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

R. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis