Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-29 · Civilinė byla Nr. 2-5692-730/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-29
Bylos Nr.
2-5692-730/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07467-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
V.
Atsakovas
I. A., I.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5692-730/2012,(Proceso Nr. 2-06-3-07467-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. K., sekretoriaujant V. D., Simonai Šukytei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui V. A, jo atstovams J. A., adv. A. D., atsakovui I. A., jo atstovui adv. V. J., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A ieškinį atsakovui I. A dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjamas ieškovo ieškinys (patikslintas), kuriuo jis reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą - 7200,00 Lt už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės 2010-05-30 iki gimnazijos baigimo 2011-07-31, indeksuojant priteistiną sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 77, 2 tomas). Reikalavimo pagrindu nurodomų aplinkybių esmė - ieškovas nuo 2010 metų gegužės 30 d. iki 2011 metų rugpjūčio 1d., būdamas pilnamečiu, mokėsi Klaipėdos „Žaliakalnio" gimnazijoje, todėl negalėjo kur nors įsidarbinti ir savarankiškai gauti pajamas pragyvenimui. Mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteista išlaikymo po 600 Lt kasmėnesinėmis piniginėmis išmokomis. Ieškovės ir jo atstovės mamos J. A. paskaičiavimais išlaikymui kas mėnesį buvo reikalinga apie 1500 litų. Ši suma susideda iš išlaidų: maistui (pietūs mokykloje - apie 70 Lt ir apie 350 Lt maitinimasis namuose per mėnesį), drabužiams (apie 150 Lt per mėnesį), kasmėnesinis mokestis už Taekvondo treniruotes - 70-90 Lt, dalyvavimas kvalifikacijos suteikimo varžybose - 250 Lt per mėnesį, sportinei aprangai, su apsauga - 600 per metus (50 Lt per mėnesį), rankpinigiai 50 Lt per mėnesį, transporto išlaidos apie 70-60 Lt per mėnesį, ryšio priemonės -15-20 Lt per mėnesį, rinkliavos mokykloje - 20-25 Lt per mėnesį, komunaliniai mokesčiai tenkantys mano daliai - 200-250 Lt per mėnesį medikamentai, akiniai, higienos priemonės - 100 Lt. Visas šias išlaidas savo lėšomis dengė ieškovo atstovė mama J. A., kuri skolinosi iš savo pažįstamų, be to, padėjo ir jos giminės (močiutė, dėdė). Tačiau pagal įstatymą, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, išlaikymą turėjo teikti ir tėvas I. A., kuris šios pareigos nevykdė, kaip visada aiškindamas, kad jis pinigų neturi, nes nedirba ir negali susirasti darbo (b.l. 77, 2 tomas).

Atsiliepimas

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Atsakovo aplinkybių, kuriomis grindė nesutikimo motyvus, esmė – ieškinys neatitinka ieškovo V. A. valios. Ieškovas teigia, kad niekada nesikreipęs į advokatą ir neprašęs pradėti bylos prieš atsakovą. Visi reikalavimai yra suformuluoti paties advokato. Teismui pateiktas patikslintas ieškinys negalėjo būti pasirašytas ieškovo atstovės J. A., nes jos tuo metu, kai buvo rašomas patikslintas ieškinys, Lietuvoje nebuvo. Savo ieškinį ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur sakoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šis straipsnis numato ir reguliuoja teisinius santykius dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kai tuo tarpu ieškovas yra dvidešimties metų amžiaus. Ieškinys taip pat grindžiamas ir Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, kur sakoma, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Šiuo metu ieškovas yra pilnametis, nesimoko jokioje mokymo įstaigoje, o šios įstatymo normos nenumato išlaikymo priteisimo atgaliniame laike. Ieškinys grindžiamas ir Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnio nuostatomis, kur sakoma, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Visų pirma, ieškinyje prašoma konkreti pinigų suma, ne periodinėmis išmokomis, antra, prašoma priteisti sumą, kuri galėjo susidaryti tuo laiku, kai ieškovas mokėsi vidurinėje mokykloje, kai tuo tarpu mokyklą jis baigė prieš metus, mokymosi laikotarpiu atsakovo buvo išlaikomas. Tuo laikotarpiu, už kurį prašoma išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovas pats nedirbo ir neturėjo pajamų, sūnaus išlaikymui galėjo skirti tiek lėšų, kiek jų ir skyrė tarpusavyje bendraujant. Ieškovas 2010 metų vasarą buvo išvykęs į Angliją, kur visą vasarą dirbo ir gavo pajamas bei pats save pilnai išlaikė ir aprūpino. Prasidėjus 2010-201l mokslo metams, ieškovas dažnai lankydavosi pas atsakovą, buvo jo išlaikomas ir aprūpinamas. Niekada nekalbėjo, kad jam trūksta lėšų pragyvenimui (b.l. 88-89, 2 tomas).

Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas ieškinį palaikė, atsakovas ieškinio nepripažino. Šalys, šalių atstovai iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 priėmė nutarimą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti paramą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.

Tokią pačią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (LAT civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (LAT 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-564/2007 ir kt.).

Dėl teisės gauti paramą atsiradimo momento, mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, sąžiningo ir pažangaus mokymosi.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3, straipsniai).

Ieškovo reikalavimas yra - priteisti 7200,00 Lt paramą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010-05-30, tai yra ieškovo pilnametystės, iki gimnazijos baigimo - 2011-07-31, indeksuojant priteistiną sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Reikalavimo pagrindu nurodomos aplinkybės, jog paramos dydis paskaičiuotas po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Laikotarpis, už kurį ieškovas prašo priteisti paramą sudaro 14 mėnesių, per kurį paramos dydis sudarytų 8400,00 Lt. Ieškovo ieškinys, kuriuo pareikštas tokio pobūdžio reikalavimas paduotas teismui 2012-05-21 (b.l. 76, 2 tomas), priimtas 2012-05-23 (b.l. 77).

Kadangi šios aplinkybės rodo, kad reikalavimas reiškiamas dėl paramos įsiskolinimo priteisimo, teismas pasisako dėl ieškovo teisės atsiradimo į paramą momento. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį (pakeitimas įsigaliojo nuo 2004 m lapkričio 26 d.), nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Formuojama teismų praktika, jog esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisės atsiradimo į paramą momentas yra nuo CK 3.194 straipsnio 3 dalies (įsigaliojo 2004 m lapkričio 26 d.) pakeitimo įsigaliojimo, jei vaikas yra pilnametis ir mokosi, tačiau tėvai neteikia paramos, tai yra, nuo įstatymo įsigaliojimo, ir tokios paramos įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus (LAT 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

Ieškovas tapo pilnamečiu 2010-05-30 (b.l. 7, 1 tomas). Tuo pagrindu teismas laiko, kad ieškovo teisės atsiradimo į paramą momentas yra 2010-05-31, todėl ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl paramos įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas 2011-07-23 Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. VI-126 išbrauktas iš mokinių sąrašų, nes baigė vidurinio ugdymo programą ir įgijo vidurinį išsilavinimą (b.l. 125, 2 tomas). Tuo pagrindu teismas laiko, kad ieškovo teisė gauti paramą išnyko 2011-07-23 ir ginčo laikotarpis yra iš esmės yra 14 mėnesių.

Ieškovas mokėsi Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje, kuri priskiriama vidurinės mokyklos tipui (Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punktas), dienine mokymo forma, nuo 2010-05-31 iki 2011-07-23 (b.l. 8, 1 tomas, b.l. 62, 94, 101, 125, 2 tomas), tai yra būdamas pilnametis, ją baigė (buvo perkeltas į kitą gimnazijos klasę, išlaikė brandos egzaminus), todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas, sulaukęs pilnametystės, mokydamasis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, mokėsi sąžiningai ir pažangiai.

Dėl paramos būtinumo.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas), taip pat, nustatant paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (LAT 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007).

Sprendžiant dėl paramos būtinumo, formuojama teismų praktika, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo. Todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (LAT 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009), tai yra, vidurinio išsilavinimo įgijimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad asmuo galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Tai rodo, kad vidurinio išsilavinimo įgijimui yra suteikiama ypatinga reikšmė. Vertinant vidurinio išsilavinimo įgijimo specifiką, akivaizdu, kad galimybė ieškovui pačiam pasirūpinti lėšomis, mokantis vidurinėje mokykloje, yra akivaizdžiai apribota.

Ieškovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise nekilnojamojo, kito registruotino kilnojamojo turto įgijęs nebuvo (b.l. 117, 159, 2 tomas). Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ginčo laikotarpiu nedirbo, negavo socialinių išmokų (b.l. 153 - 154, 2 tomas). Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog ieškovas 2010 metų vasarą buvo išvykęs į Angliją, kur visą vasarą dirbo ir gavo pajams, tokiu būdu save pilnai išlaikė ir aprūpino, ieškovas šių aplinkybių nepripažino (b.l. 111, 134, 2 tomas).

Ieškovas nurodo, jog būtinų poreikių tenkinimui ginčo laikotarpiu buvo būtina – apie 1500,00 Lt. Nagrinėjant bylą, reikalingas realus išlaikymo dydis iš esmės buvo grindžiamas bendro pobūdžio ieškovo ir jo atstovės J. A. paaiškinimais, išskyrus išlaidas „Taekwondo“ užsiėmimams (b.l. 121, 130, 2 tomas). Vertinant, jog paramos būtinumą apsprendžia tik protingos išlaidos, todėl teismas laiko, kad ieškovo išlaidos maistui (420,00 Lt), transporto išlaidos (60,00 – 70,00 Lt), rinkliavos mokykloje (20,00 – 25,00 Lt), kurių kiekvieną mėnesį nebūna, higienos priemonės (100,00 Lt) yra akivaizdžiai padidintos. Todėl nesant pagrįstų duomenų apie būtinas ieškovo poreikių patenkinimo išlaidas, šiuo atveju, teismo nuomone, pagrįsta suma būtiniems poreikiams tenkinti būtų 1000,00 Lt per mėnesį. Šią išvadą teismas daro, vertindamas, jog poreikių dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), ginčo laikotarpiu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368), ir protinga papildomai padidinti 200,00 Lt suma išlaidoms, susijusioms su „Taekwondo“ užsiėmimais.

Ieškovo motinai, J. A., atstovavusiai ieškovą, ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė ir priklauso vieno kambario butas, esantis Debreceno 96-62, Klaipėdoje, kilnojamojo registruotino turto neturėjo (b.l. 151, 160, 2 tomas). Atstovė Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo duomenimis ginčo laikotarpiu (2010-01-04 – 2010-11-22) dirbo, vidutiniškai darbo užmokestis per mėnesį sudarė 400,00 Lt, socialinių išmokų negavo (b.l. 155-157, 2 tomas). Atstovė ginčo laikotarpiu buvo įregistruota darbo biržoje ir gavo nedarbo draudimo išmoką laikotarpiu nuo 2011-04-12 iki 2011-07-31, iš viso 2033,44 Lt, vidutiniškai per mėnesį 407,00 Lt (b.l. 123, 2 tomas). Atstovė ginčo laikotarpiu 2010 m. gegužės mėnesį – 2011 metų liepos mėnesį gavo socialinę pašalpą iš viso 4680, 38 Lt, vidutiniškai per mėnesį po 334,35 Lt (b.l.124, 2 tomas). Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad atstovės pajamos ginčo laikotarpiu vidutiniškai nuo 2010-05-21 iki 2010-11-22 buvo apie 774, 00 Lt, nuo 2010-11-22 iki 2011-04-12 apie 334,00 Lt, nuo 2011-04-12 iki 2011-07-23 apie 740,00 Lt. Teismo nuomone, šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad esant tokioms pajamoms, nebuvo galimybės patenkinti ne tik ieškinyje nurodomų ieškovo poreikių, bet ir pačių būtiniausių dviejų žmonių ieškovo ir jo atstovės poreikių. Byloje nėra įrodymų objektyviai pagrindžiančių aplinkybes, kaip nurodoma ieškinyje, kaip paaiškino ieškovas (b.l. 110, 2 tomas), jog paramą išlaikymui teikė atstovės mama, brolis. Liudytojas (atstovės brolis) parodė, kad atstovei tik skolindavo pinigus ir skolas atstovė atiduodavo (b.l. 167, 2 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog teikiant įrodymus, nebuvo atskleistos aplinkybės apie ieškovo atstovės realiai gaunamas pajamas ginčo laikotarpiu.

Dėl tėvo galimybės teikti išlaikymą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas ginčo laikotarpiu iki 2010-08-31 dirbo AB „Klaipėdos mediena“, mėnesio darbo užmokestis 3479,00 Lt (b.l. 91, 2 tomas). Atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2010-09-01 Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo duomenimis nedirbo ir socialinių išmokų negavo (b.l. 92, 2 tomas). Atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2010-09-08 iki 2011-04-05 buvo įregistruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokų negavo (b.l. 127, 2 tomas). Atsakovas ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, kito kilnojamojo registruotino turto nebuvo įgijęs, nuo 2012-05-10 atsakovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis Kauno gt. 13-34, Klaipėdoje (b.l. 122, 148-152, 158, 2 tomas). Atsakovas 2010-03-02 pareiškimu atsisakė jam priklausančios palikimo dalies po savo tėvo Boris(o) Andrijanov(o) mirties (b.l. 131, 1 tomas). Tėvo Boris(o) Andrijanov(o) paveldimo turto vertė sudarė – nekilnojamojo turto 163 600,00 Lt (b.l. 133-133, 2 tomas) ir ½ dalis neišmokėtos negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalis 18240, 99 Lt (b.l. 135, 2 tomas).

Atsakovas paaiškino, kad nedirba nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio, kadangi neranda darbo, jį išlaiko mama. Jis yra vairuotojas – profesionalas. Iš mamos yra pasiskolinęs apie 20 000,00 Lt, mama turi pinigų, kadangi tėvas po mirties paliko nemažai pinigų, nes buvo jūreivis, dirbo vyr. mechaniku, darbo užmokestis buvo geras. Atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijoje nuo to laiko, kai buvo atleistas iš UAB „Klaipėdos mediena“, kadangi norėjo ten dirbti, tačiau nedirbo nei vienos dienos (b.l. 110 – 111, 2 tomas). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas ir šiuo metu savo gyvenamąją vietą nurodo Vokietijoje (b.l. 91-92, 2 tomas).

Vertinant šalių paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

Teismo nuomone, atsakovas dėl savo procesinės padėties, nesugeba būti pakankamai objektyvus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ginčo laikotarpiu atsakovas objektyviai neturėjo galimybių dirbti, atsakovas buvo ir yra sveikas, darbingas, turintis visada paklausią tiek Lietuvoje, tiek užsienyje specialybę – vairuotojas – profesionalas. Nelogiška deklaruoti gyvenamąją vietą užsienyje – Vokietijoje, jei su šia šalimi nesieja jokie ryšiai. Atsakovas nuo 2011-05-31 ir Lietuvoje deklaravo, jog išvyko į Vokietiją („Liteko“ sistemos duomenys). Liudytoja (atsakovo mama) parodė, kad atsakovas išvažiuodavo ilgesniam laikui, kartais nebūdavo savaitę, kartais 2-3 dienas (b.l. 112, 2 tomas). Liudytoja T. O. parodė, kad 2010 metų liepos mėnesį, ji su atsakovu atostogavo Turkijoje, kur atsakovas gavo kelionei pinigų, nežino (b.l.), kas teismo nuomone, įrodo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo pajamų ne tik būtinų poreikių tenkinimui, bet ir pakankamai didelių išlaidų reikalaujančioms atostogoms. Byloje nėra įrodymų objektyviai pagrindžiančių, kad atsakovo mama liudytoja L. A. objektyviai turėjo galimybę ir išlaikė atsakovą ginčo laikotarpiu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, po sutuoktinio mirties piniginių lėšų buvo tik 18240, 99 Lt, o atsakovas paaiškino, kad iš mamos pasiskolino apie 20 000,00 Lt (b.l. 110, 2 tomas), įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie didesnį po jos sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, nėra. Vertinant šias aplinkybes, teismas abejoja atsakovo paaiškinimų objektyvumu, jog atsakovas ginčo laikotarpiu objektyviai neturėjo galimybės dirbti ir nedirbo, buvo išlaikomas savo mamos Larisos Andrijanovos, ir daro išvadą, jog atsakovas vengė teismui atskleisti aplinkybes apie ginčo laikotarpiu gaunamas pajamas.

Atsakovas kitų vaikų, išlaikytinių neturi. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovo mama L. A. po savo sutuoktinio mirties yra paveldėjusi pakankamai didelės vertės turtą, pinigines lėšas, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, jog jai atsakovo išlaikymas ar parama yra nereikalingi. Nenustatytos aplinkybės, jog pačiam atsakovui yra reikalinga parama, globa.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apie atsakovo turtinę padėtį, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad dėl paramos teikimo ieškovui iš esmės būtų pablogėjusi atsakovo ar kitų asmenų padėtis ar dėl to atsakovas, nepadarydamas esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai būtų negalėjęs šios pareigos vykdyti.

Dėl paramos dydžio nustatymo kriterijų.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), tai yra, išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Kadangi, teismo nuomone, šalys byloje teikė įrodymus, kurie neatskleidė realios ieškovo tėvų turtinės padėties (gaunamų pajamų), teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ginčo laikotarpiu jų turtinė padėtis buvo vienoda, todėl tiek vieno, tiek kito dalis prievolėje teikti paramą ieškovui buvo vienoda, tai yra po 500,00 Lt.

Teismo nuomone, byloje yra pagrindas pripažinti nustatytomis aplinkybes, jog atsakovas ginčo laikotarpiu teikė paramą ieškovui, duodamas 1000,00 Lt kompiuteriui įsigyti, pinigus kitoms išlaidoms, kuriuos, kaip paaiškino atsakovas, ieškovas įnešdavo į savo sąskaitą banke (b.l. 110-11, 2 tomas). Šias aplinkybes teismas laiko nustatytomis, vertinant, jog atsakovo paaiškinimus pagrindžia liudytojos T. O. parodymai (b.l. 165, 2 tomas), kuri parodė, jog atsakovas ieškovui davė 1000,00 Lt kompiuteriui įsigyti, pinigų smulkioms išlaidoms. L. T. Ostrovskajos parodymų objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes liudytoja parodymus davė prisiekusi, jai išaiškinta atsakomybė už priesaikos sulaužymo pasekmes, liudytoja neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi su atsakovu jau ilgą laiką nebendrauja. Iš ieškovo nurodytų sąskaitų išrašų Swedbankas AB, AB SEB bankas (b.l. 119, 141-145, 2 tomas) matyti, kad ginčo laikotarpiu buvo daromi įnešimai grynais pinigais ieškovo vardu nedidelėmis sumomis, bendra suma apie 640,00 Lt. Ieškovas paaiškino, kad jis pajamų negaudavo, su mama pragyvendavo iš pašalpų ir pinigų, kuriuos gaudavo iš giminaičių, rankpinigių, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovui buvo duodama tik 50,00 Lt per mėnesį, liudytojas J. B. (atstovės brolis) parodė, kad jis ieškovui pinigus duodavo ne grynais, o pervesdavo į banko sąskaitą AB „Swedbankas“, tačiau sąskaitos išrašas šių aplinkybių nepatvirtino, jog, kaip liudytojas spėja, ieškovas galėjo uždirbti daugiausia apie 40,00 Lt per mėnesį remontuodamas kompiuterius (b.l. 166, 2 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, jog byloje esantys įrodymai, nepagrindžia kitokių į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą AB SEB bankas jo vardu įnešamų grynais pinigais įgijimo aplinkybių, darytina išvada, jog tai patvirtina atsakovo paaiškinimus, jog jis teikė paramą ieškovui ginčo laikotarpiu piniginėmis lėšomis, bet ne tokiai sumai kaip jis nurodo, tai yra 3000,00 Lt sumai (b.l. 110, 2 tomas).

Vertinant nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo protingumo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti, jog atsakovo ieškovui būtinos paramos dydis buvo 350,00 Lt per mėnesį, todėl įsiskolinimo suma per ginčo laikotarpį nuo 2010-05-31 iki 2011-07-23 yra 4821,00 Lt. Kadangi, teismo nuomone, yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: ieškovas sąžiningai ir pažangiai mokėsi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; jam buvo būtina parama, o atsakovas turėjo galimybę ją teikti, pripažįstama, kad atsakovas turi pareigą teikti ieškovui 4821,00 Lt dydžio paramos įsiskolinimą.

Teismo nuomone, CK 3.208 straipsnio nuostatos yra taikomos tiek priteisiant išlaikymą, tiek paramą, todėl teismas pripažįsta, kad paramos įsiskolinimas, kadangi jis susidarė neteikiant paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, turi būti indeksuojamas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos viena kitos turėtos bylinėjimosi išlaidos, išlaidos valstybei (CPK 93, 96 straipsnis). Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1500,00 Lt (b.l. 79, 2 tomas), kelionės išlaidos 628,00 Lt (145,95 svarų, pagal kursą 4,3), vertimo išlaidos 80,00 Lt. Ieškovo kelionės išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, kadangi pagal atsakovo prašymą ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokti 2000,00 Lt (b.l. 103, 1 tomas). Teismas laiko, kad patenkintų reikalavimų dalis sudaro 67 procentus, atmestų reikalavimų dalis sudaro 33 procentus. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 1479,36 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovui - 660,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovas už tokio pobūdžio reikalavimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei atleistas, iš atsakovo priteistina valstybei 144, 72 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. A ieškovui V. A 4821,00 Lt (keturių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt vieno Lt 00 ct) paramos įsiskolinimą, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo 2010-05-31 iki 2011-07-23, laikant, kad paramos dydis buvo 350,00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Priteisti iš atsakovo I. A ieškovui V. A 1479,36 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui I. A iš ieškovo V. A. 660,00 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. A valstybei 5,45 Lt (penkis Lt 45 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Priteisti iš atsakovo I. A. valstybei 155,78 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis Lt 78 ct), iš kurių 144, 72 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturi Lt 72 ct) žyminis mokestis ir 11, 06 Lt (vienuolika Lt 06 ct) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja E. K.