Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyti priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

7. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė NŽT 2025 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 2VĮ –(15.2.1 E), kuriuo nuspręsta nepradėti kitos paskirties žemės sklypo dalies pardavimo procedūros.

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

9. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes NŽT 2025 m. kovo 12 d. įsakymas priimtas tik po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl teismingumo nustatymo ir gali turėti reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, ieškovo teikiami papildomi įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Apeliantas nesutikdamas su ginčijama nutartimi nurodo, kad NŽT vengimas parduoti Žemės sklypą yra veikimas (neveikimas) kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinių santykių dalyvio jam teisės aktais pavestoje srityje. Ginčijamas neveikimas yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pardavimo teisiniais santykiais. Mano, kad kilusio ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja suformuotai išsamiai teismų praktikai nagrinėjamu klausimu. Be to, nurodo, kad jau po ieškinio pateikimo ieškovas gavo NŽT raštą, kuriuo atsakovas atsisako parduoti žemės sklypą, taigi ginčas šioje byloje jau bus ne dėl atsakovo neveikimo, bet dėl atsakovo sprendimo / atsisakymo parduoti valstybinį žemės sklypą. Dėl to ieškovui teks tikslinti ieškinį ir ginčyti pridedamą atsakovo sprendimą.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

12. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pareikštą reikalavimą grindžia tuo, kad jis 2023 m. gruodžio 14 d. per elektroninių valdžios vartų sistemą pateikė prašymą NŽT dėl valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo, tačiau dėl šio prašymo NŽT nepriėmė jokio sprendimo. Ieškovas nurodė, kad 2025 m. sausio 17 d. gavo NŽT raštą, kuriuo jis dar kartą informuotas apie atidedamą prašymo nagrinėjimo terminą 20 darbo dienų terminui. Ieškovo teigimu, tai, kad NŽT per 14 mėnesių nepriėmė sprendimo dėl ieškovo prašymo ir pratęsia nagrinėjimo terminą, yra NŽT neveikimas viešojo administravimo srityje ir pažeidžia viešojoje teisėje įtvirtintą teisėtumo principą. Kartu su atskiruoju skundu pateiktas NŽT 2025 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 2VĮ –(15.2.1 E), kuriuo nuspręsta nepradėti kitos paskirties žemės sklypo dalies pardavimo procedūros ieškovui, patvirtina, kad ieškovo prašymas buvo išspręstas, tačiau jo rezultatas netenkina ieškovo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą (įpareigoti NŽT per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti ieškovui 231/597 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) ir pagrindą, sutinka su apeliantu, jog kilusio ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

15. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83/2015

, priimtą byloje B. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015, priimtą byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Skuodo skyriaus; 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-3/2016, priimtą byloje AB „Lifosa“ v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-46, priimą byloje O. M. ir E. N. (E.N.) v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2017 m. rugpjūčio 17 d. Nr. T-89/2017, priimtą byloje A. Ž. ir R. Ž. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2020 m. sausio 7 d. Nr. T-5/2020, priimtą byloje P. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

16. Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti suformuotą praktiką, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad net ieškovo pateikto NŽT 2025 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ –(15.2.1 E) rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog šis įsakymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, netinkamai vadovavosi aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.