Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiosios S. V. atstovo advokato padėjėjo A. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi atmestas nukentėjusiosios atstovo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-06-13 nutarimo, kuriuo paliktas galioti žemesniojo prokuroro 2013-05-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 294 str. 1 d. dėl to, kad jis, 2011-09-06, apie 11 val., nuimdamas nuo S. V. kirpyklos reklaminę iškabą,1500 Lt vertės, ir ją užvaldydamas, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, tuo padarydamas didelę žalą S. V. teisėtiems interesams.

Nutraukdama ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė 2013-05-23 nutarime teisingai įvertino tyrimo metu surinktus duomenis ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika bylose dėl savavaldžiavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad didelės žalos požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Savavališki veiksmai, nesukėlę didelės žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip ATPK 188 str. numatytas administracinės teisės pažeidimas (kasacinės bylos Nr. 2K-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012).

Nukentėjusiosios atstovas, remdamasis S. V. pateiktoje 2011-10-17 pažymoje nurodyta 2005 m. buvusia reklaminės iškabos verte - 1500 Lt, į kurią atsižvelgus A. R. buvo pateiktas įtarimas pagal BK 294 str. 1 d., teigia, kad A. R. nuplėšė būtent tokios vertės S. V. kirpyklos reklaminį stendą. Tačiau tyrimą nutraukusi prokurorė 2013-05-23 nutarime pagrįstai rėmėsi vėlesne, 2012-03-16 UAB ,,“ pateikta pažyma, pagal kurią reklaminio stendo vertė dėl nusidėvėjimo veikos padarymo metu buvo ne 1500 Lt, o 870 Lt. Vertindama, ar 870 Lt vertės daikto sugadinimas laikytinas didele turtine žala, prokurorė atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios atstovo skunde akcentuojamą nukentėjusiosios turtinę padėtį, bet ir į kitus kriterijus, suformuotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose : savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012). Pažymėtina, kad atstovo skunde nurodomos S. V. ir jos sutuoktinio vienerių metų pajamos negali būti laikomos teisingai atspindinčiomis šeimos turtinę padėtį, nes lieka neįvertinta sutuoktinių bendroji ir kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Todėl prokurorės nutarime padaryta išvada, kad 870 Lt žala nukentėjusiajai nelaikytina didele, pagrįsta tyrimo metu surinktais duomenimis ir yra teisinga.

Nukentėjusiosios atstovas skunde nepagrįstai teigia, kad A. R., plūsdamas nukentėjusiąją, prieš ją panaudojo psichinę prievartą, kuri yra veiką pagal BK 294 str. 2 d. kvalifikuojanti aplinkybė ir todėl šioje byloje didelės žalos padarymo klausimas nėra aktualus, nes A. R. veika atitinka ne BK 294 str. 1 d., o 294 str. 2 d. numatytos veikos požymius. Pirmiausia, tyrimo medžiagoje nėra patikimų duomenų, kad A. R., nuplėšdamas stendą, plūdo nukentėjusiąją. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, veikos kvalifikavimui pagal BK 294 str. 2 d. vien psichinės ar fizinės prievartos vartojimo fakto nepakanka, todėl būtina nustatyti, kad tokia veika nukentėjusiajam padaryta didelė žala. Psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Tai gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai, grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą (kasacinė byla Nr. 2K-P-183/2012). Nagrinėjamu atveju nei tyrimo metu gauti duomenys, nei atstovo skunde esantys argumentai nepatvirtina, kad A. R. būtų atlikęs tokio pobūdžio grasinančius veiksmus prieš nukentėjusiąją.

Apibendrinamas skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad prokurorės 2013-05-23 nutarimas nutraukti prieš A. R. pradėtą ikiteisminį tyrimą ir perduoti medžiagą A. R. administracinės atsakomybės pagal ATPK 188 str. sprendimui yra pagrįstas ir teisėtas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nutarimo rezoliucinėje dalyje sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrindas turi būti formuluojamas tiksliai taip, kaip tai nurodyta BPK 3 str. 1 d. 1 p. (kasacinė byla Nr. 2K-319/2007). Teismas pripažįsta teisingu ir prokurorės nutarime esantį pasiūlymą nukentėjusiajai savo turtines teises ginti civilinio proceso tvarka.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo nutartyje daroma prielaida, kad A. R. viena veika – stendo nuplėšimu – padarė dvi skirtingose teisės šakose numatytas veikas : stendo nuplėšimu – ATPK 188 str., o po to sekusiu stendo sulankstymu – BK 187 str. 1 d. ir iš to išplaukiantis teismo pasiūlymas nukentėjusiajai dėl turto sugadinimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka yra neteisingas. Tokia išvada teismas nepagrįstai atskyrė vienas po kito sekusius A. R. veiksmus ir juos dirbtinai kriminalizavo. Be to, teismo motyvai apie A. R. galimai padarytą administracinės teisės pažeidimą ir nusikalstamą veiką prieštarauja to paties teismo sprendimui palikti galioti prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir perduoti medžiagą A. R. administracinės atsakomybės išsprendimui. Pagal BPK 3 str. 1 d. 8 p., baudžiamasis procesas negalimas, jei įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti procesą dėl to paties kaltinimo. Todėl nesuprantama, kodėl apylinkės teismas, pripažinęs ikiteisminio tyrimo nutraukimą teisėtu, nukentėjusiajai dėl tos pačios A. R. veikos siūlo dar kartą inicijuoti baudžiamąjį procesą privatus kaltinimo tvarka. Tokia išvada teisiškai negalima ir klaidinanti nukentėjusiąją. Tačiau apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotas sprendimas atsisakyti tenkinti atstovo prašymą panaikinti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisingas, todėl aukštesnysis teismas šios nutarties keisti neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti nukentėjusiosios S. V. atstovo advokato padėjėjo A. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto 2013 m. liepos 5 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.