- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- eAN2-6-493/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00422-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Andrius Būdvytis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Andriaus Būdvyčio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimo A. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu A. Š. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta 300 eurų bauda; ANK 96 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 240 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 300 eurų dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Administracinė nuobauda A. Š. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu, ir nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. bei nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. įmonėje dirbančių Gruzijos piliečių I. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), N. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gruzijos piliečiai) atžvilgiu padarė darbo įstatymų pažeidimus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių darbą, t. y. leido dirbti įmonėje nurodytiems Gruzijos piliečiams, jiems neturint leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymo) (2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII-2341 Įstatymo redakcija) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalį.
1.2. Be to, administracinė nuobauda A. Š. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį paskirta už tai, kad jis Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie dirbančius įmonėje Gruzijos piliečius. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodekso) 23 straipsnio 1 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalį.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovas advokatas Andrius Būdvytis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
2.1. Skunde nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbino 15 Gruzijos piliečių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma, kad Gruzijos piliečių darbo sutartys ankstesnėse darbovietėse (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo nutrauktos 2020 m. liepos 29 d. Įdarbinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti N. M. konsultavosi su Migracijos departamentu, Sodra ir kitomis institucijomis dėl Gruzijos piliečių įdarbinimo ir reikiamų dokumentų pateikimo. Įdarbinimo metu institucijos patikino, kad Gruzijos piliečiams taikomas bevizis rėžimas gyventi ir dirbti Lietuvoje 90 dienų, po kurių Gruzijos piliečiai turės išvykti arba turės būti gauti nauji leidimai laikinai gyventi ar nacionalines vizas.
2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė materialiosios teisės normas, nevertindamas visų su užsienio piliečiu įdarbinimu susijusių aplinkybių. Kaip matyti iš teisės normų, administracinis nusižengimas yra vertintinas įdarbinimo metu. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikoma, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju teismas privalėjo išsiaiškinti, ar įdarbinimo metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko jai įstatyme numatytas pareigas.
2.3. Skunde pažymima, kad pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus 4 straipsnio 1 dalies ir II priedo sąrašą, Gruzijos piliečiams, turintiems pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartus išduotus biometrinius pasus, netaikomas šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas turėti vizą, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įdarbindama Gruzijos piliečius, padarė darbo įstatymų pažeidimus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių darbus, t. y. leido dirbti įmonėje nurodytiems Gruzijos piliečiams jiems neturint leidimų laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, Gruzijos piliečiams yra taikomas bevizis rėžimas, kurio pagrindu Gruzijos piliečiai galėjo teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje neturėdami leidimų laikinai gyventi ar nacionalinių vizų, jei tokio buvimo Lietuvoje trukmė neviršija 90 dienų. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įdarbindama Gruzijos piliečius, padarė darbo įstatymų pažeidimus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių darbus. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, Gruzijos piliečiams yra taikomas bevizis rėžimas, kurio pagrindu Gruzijos piliečiai galėjo teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje neturėdami leidimų laikinai gyventi ar nacionalinių vizų, jei tokio buvimo Lietuvoje trukmė neviršija 90 dienų. Tokios pozicijos laikosi ir trečiųjų šalių piliečių buvimą ir darbą užtikrinančios institucijos. Pirmosios instancijos teismas nurodyto teisinio reglamentavimo nevertino ir formaliai laikė, kad Gruzijos piliečiams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi ar nacionalinės vizos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, kad Gruzijos piliečiams tuo pagrindu, kad jie nustojo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaikinus leidimus laikinai gyventi ar nacionalines vizas, pradėjo galioti bevizis rėžimas, suteikiantis teisę Gruzijos piliečiams gyventi ir dirbti Lietuvoje 90 dienų laikotarpiui.
2.4. Skunde akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jokia apimtimi nevertino bevizio režimo pradžios momento. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodo, kad Gruzijos piliečių vizos įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu nebuvo panaikintos, todėl jiems įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu turėjo būti taikomos darbdavio pakeitimo kitu teisinės nuostatos. Tačiau skunde nurodoma, jog vizos galiojimas (teisėtumas) siejamas su darbo sutarties galiojimu konkrečioje darbovietėje. Nutraukus darbo sutartį, baigiasi leidimų laikinai gyventi/nacionalinių vizų galiojimas. Šiuo konkrečiu atveju, pagrindas nacionalinių vizų galiojimo pasibaigimui atsirado 2020 m. liepos 29 d., kuomet su Gruzijos piliečiais buvo nutrauktos darbo sutartys. Tuo tarpu, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų dėl vizų panaikinimo priėmimas, vėlesnis įsigaliojimo momentas (apskundimo atveju) ir kitos aplinkybės, susijusios su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmais, nepakeičia trečiųjų šalių piliečiams išduotų vizų pasibaigimo momento.
2.5. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet Gruzijos piliečių vizų galiojimo pasibaigimo pagrindas atsirado 2020 m. liepos 29 d., tačiau tik 2020 m. rugpjūčio 5 d. – 2020 m. rugpjūčio 11 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė atitinkamus sprendimus dėl vizų panaikinimo. Pastebėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose užsieniečių teisėto buvimo Lietuvoje pagrindus, nėra detalizuojama, kokiu momentu užsienio piliečiams pradeda galioti bevizis rėžimas, kuomet atsiranda išduotos vizos galiojimo pasibaigimo pagrindas.
2.6. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tik formaliai nurodė, kad Gruzijos piliečiai buvo įdarbinti 2020 m. rugpjūčio 3 d., o sprendimai dėl vizų panaikinimo buvo priimti po 2020 m. rugpjūčio 5 – 11 d. Tokiu būdu, pasak skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas formaliai nustatė teisinio neapibrėžtumo situaciją, kuomet užsieniečiui, kuriam pasibaigia vienas iš dviejų taikomų teisėto buvimo Lietuvoje pagrindų (pirmasis – viza, antrasis – bevizis rėžimas), yra apribojamos teisės ir laisvės. Skunde akcentuojama ir tai, kad Gruzijos piliečiai buvo atleisti iš ankstesnės darbovietės darbdavio iniciatyva. Tokiu būdu, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad trečiosios šalies piliečiui tenka prievolė įvykdyti darbdavio pakeitimo procedūrą, tuomet darbdavio pakeitimo procedūra trunka vieną mėnesį. Atitinkamai būtų sukuriama situacija, kuomet trečiosios šalies piliečiui, kuriam taikomas bevizis rėžimas, vieną mėnesį būtų apribota teisė į darbą.
2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlesnius veiksmus Gruzijos piliečių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Gruzijos piliečiams bevizis rėžimas taikomas 90 dienų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo rūpintis leidimų laikinai gyventi išdavimu. Atitinkamai buvo gauti įstatymų numatyti dokumentai, draudimas, užpildytos reikiamos formos ir dokumentai pateikti Migracijos departamentui.
2.8. Skunde akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad bevizis rėžimas Gruzijos piliečiams pradedamas taikyti nuo Migracijos departamento sprendimų dėl nacionalinių vizų panaikinimo (2020-08-05 – 2020-08-11), privalėjo įvertinti ar visiems Gruzijos piliečiams nėra taikomas bevizis rėžimas. Nagrinėjamu atveju, dalis Gruzijos piliečių buvo įdarbinti jiems jau taikant bevizį rėžimą. Pavyzdžiui, I. A. atžvilgiu Migracijos departamento sprendimas dėl vizos panaikinimo yra priimtas 2020 m. rugpjūčio 10 d., tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įdarbintas 2020 m. rugpjūčio 21 d., G. A. atžvilgiu sprendimas – 2020 m. rugpjūčio 5 d., įdarbinimas – 2020 m. rugpjūčio 21 d., M. T. atžvilgiu sprendimas – 2020 m. rugpjūčio 7 d., įdarbinimas – 2020 m. rugpjūčio 21 d. Taip pat ir G. A. buvo įdarbintas 2020 m. rugpjūčio 21 d., kuomet jam galiojo bevizis rėžimas ir nebuvo galiojančios vizos, tuo tarpu vėliau papildomai išduota laukimo viza (2020 m. lapkričio 3 d.). E. S. taip pat buvo įdarbintas 2020 m. rugpjūčio 21 d., kuomet jam galiojo bevizis rėžimas ir nebuvo galiojančios vizos.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė L. K. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinio nusižengimo byla grąžintiną protokolą surašiusiai institucijai.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padaryta išvada, jog A. Š. veikoje yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėtis. Apelianto atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, netinkamai vertino bevizio režimo taikymo pradžios momentą, tokiu būdu ribodamas Gruzijos piliečiams suteikiamas teises ir laisves dirbti Lietuvos Respublikoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas formaliai vertino Administracinio nusižengimo protokolo pagrįstumą kiekvieno Gruzijos piliečio atžvilgiu, neįvertindamas skirtingo sprendimų dėl Gruzijos piliečiams išduotų nacionalinių vizų panaikinimo ir Gruzijos piliečių įdarbinimo momento. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina iš dalies.
5. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. Š. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju reikalinga atlikti papildomų duomenų tyrimą, kurio pagrindu būtų galima nustatyti, jog A. Š. yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas.
7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) kyla darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Dėl to, taikant ANK 95 straipsnį ir sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties elementų, taigi ir subjekto, būtina vadovautis Darbo kodeksu, taip pat ir kitais šiam klausimui spręsti aktualiais teisės aktais. Pagal ANK 95 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, turintys specialųjį požymį, – yra darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 21 straipsnyje. DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Juridiniam asmeniui, kaip darbdaviui, atstovauja, jo vardu sprendimus priima, taip pat ir juridinio asmens veiklą kontroliuoja fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas (DK 101 straipsnis). Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, taip pat, be kita ko, atsako ir už bendrovės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas). Taigi, sprendžiant dėl darbdavio ar kito atsakingo asmens, kaip ANK 95 straipsnio subjekto, būtina vadovautis įstatymo nustatytais kriterijais.
8. Administracinio nusižengimo protokole surašytam A. Š. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 2020 m. rugpjūčio 3 d. Skiltyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad A. Š. nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo įmonėje dirbančių Gruzijos piliečių darbdaviu ir padarė darbo įstatymų pažeidimus. Visgi, susipažinus su administracinio nusižengimo byla, matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas tik nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. (1 t., b. l. 4). Iš VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. vienintelio akcininko sprendimu nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. A. Š. paskirtas direktoriumi (1 t., b. l. 63-65). Tuo tarpu iš byloje esančių darbo sutarčių, sudarytų tarp Gruzijos piliečių ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad jos buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., minėtas darbo sutartis pasirašė tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. (1 t., b. l. 9-53). Be to, 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. direktoriaus A. R. įsakymu Gruzijos piliečiai buvo priimti į darbą (1 t., b. l. 83; 91).
9. Tokiu būdu, A. Š. administracinėn atsakomybėn traukiamas už veiksmus, kurie atlikti dar iki jam tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir direktoriumi. Tačiau, kaip jau minėta, ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas yra specialusis. Jokių duomenų, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. ar 2020 m. rugpjūčio 21 d. būtent A. Š. buvo darbdavys nurodytų Gruzijos piliečių atžvilgiu byloje nėra. Nors administraciniame kaltinime nurodyta, kad A. Š. veikė ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis asmuo, tačiau jokių duomenų patvirtinančių A. Š. įgaliojimus atstovauti įmonę protokole nurodytu laikotarpiu taip pat nėra. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar A. Š. yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, taip pat, ar protokole nurodytas tinkamas administracinio nusižengimo laikas. Tai yra fakto aplinkybės, kurios turėjo būti bent kokia forma išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą.
10. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apygardos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytos aplinkybės šiuo metu kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn patraukto A. Š. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo ir jų aplinkybių, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar vien tik paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą Institucijos darbuotojai ir apylinkės teismas nesilaikė ANK reikalavimų, jie nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl įrodymų sąsajumo kriterijaus. Tokiu būdu, apylinkės teismo procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apygardos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo procesinis sprendimas naikinamas ir vietoje jo priimamas naujas procesinis sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.