Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro Raimundo Binkio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. R. 2019 m. gegužės 13-17 dienų laikotarpyje, tiksliau nenustatytą dieną, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, tyčia suduodamas nemažiau tris kartus diržu savo mažamečiui sūnui P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., per kairį šoną, taip padarydamas odos nubrozdinimus juosmens kairėje pusėje, poodines kraujosruvas juosmens kairėje pusėje, dešinio klubo-sėdmens srityje, kairio sėdmens srityje, tuo nukentėjusiajam mažamečiui, savo šeimos nariui - sūnui P. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 13-17 d., kažkurią iš šių dienų, sužinojo, kad 2019 m. gegužės pradžioje jo mažametis sūnus P. R. bandė uždegti daržinę. Jis daržinėje jau buvo sudeginęs lovą. Jam sugyventinė J. J. papasakojo apie sūnaus bandymą padegti daržinę. Tai ne pirmas kartas, kai sūnus P. bando padegti daržinę. Jis tai sužinojęs supyko ir, pasiėmęs diržą, sūnui P. R. trenkė vieną kartą diržu per sėdmenis, bent jau bandė trenkti per sėdmenis, tačiau pataikė kažkur į šoną. Kai trenkė, vaikas šiek tiek verkė. Po to vaikas nuėjo tolyn nuo jo. Jis, po šio įvykio, savo vaiko atsiprašė. Tai buvo pirmas kartas kai smurtavo prieš savo vaiką, nėra jo mušęs niekada. Jis labai išsigando, kad P. būtų sudeginęs namus, dėl to norėdamas paauklėti trenkė su diržu. Prieš tai kalbėjosi su vaiku, tačiau kalbos nepadėjo. Labai gailisi smurtavęs prieš savo sūnų, daugiau tai nepasikartos. Apklaustas papildomai, parodė, kad galėjo vaikui sutrenkti tris kartus. (b. l. 77 - 79, 89 - 91; 110 - 112).

Kardomosios priemonės skyrimo metu, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad vieną vienintelį kartą truputį trinktelėjo sūnui su diržu per užpakaliuką. Galvojo, kad bus pamoka ateičiai, jog negalima žaisti su degtukais. Taip pat parodė, kad 2013 m. smurtavo prieš sugyventinę. Su ja augina 4 vaikus. Ne tik ant P., bet ir ant kitų vaikų yra daug "mėlynių", nes jie važinėja su dviračiais ir užsigauna (b. l. 93 - 94).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos jo kaltę pagrindžia liudytojų J. J. ir J. P. parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš 2019-06-13 nepilnamečio nukentėjusiojo P. R., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos protokolo matyti, kad jis nenori pasakoti apie tai, kas įvyko, nes yra pavargęs. Niekas jo neprašė nepasakoti (b. l. 40 - 41).

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-19 apie 19.00 val. ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi P. R. ėjo praustis. Kai jos sūnus nusirengė drabužius, pastebėjo, kad jam ant kairės pusės šono yra kraujosruva. Jo paklausė, kaip pas jį atsirado ši kraujosruva. Sūnus sakė, kad jo tėvas E. R. jam vieną kartą diržu sudavė į kairės pusės šoną, už tai, kad jis degino degtukus ūkiniame pastate. Vaikas sakė, kad jam skaudėjo, kai jam buvo suduota diržu. Ji nuėjo pas savo sugyventinį E. R. ir paklausė, kodėl jis smurtavo prieš jų sūnų. Jis prisipažino, kad 2019-05-17, kokiu laiku tiksliai nenurodė, būnant namuose, sudavė savo sūnui vieną kartą diržu, dėl to kad P. R. ne pirmą kartą ūkiniame pastate degina degtukus. Vaiko atsiprašė, teigė, kad tuo metu buvo išgėręs (b. l. 46 - 48).

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-21 apie 13.30 val. į vaikų dienos centrą (duomenys neskelbtini) atėjo P. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Ji ir jos kolegė R. V. pastebėjo, kad P. R., kai jis nusivilko megztinį, ant kairiojo šono yra kraujosruva ir nubrozdinimai. Ji paklausė jo, kas jam nutiko. Iš pradžių P. R. sakė, kad iškrito iš medžio, paskui bendraujant jis prisipažino, kad jį mušė tėvas E. R., sakė, kad jį mušė diržu, sukėlė jam fizinį skausmą. Jos nuvyko į namus pas E. R., nes norėjo su juo pabendrauti. Nuvykus į P. R. namus, jo motina J. J. sakė, kad nieko nežino ir nematė. Dėl įvykio iškvietė policijos pareigūnus ir Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos specialistes. Ankščiau tokių atvejų, kad vaikas ateitų į dienos centrą sumuštas, nebuvo. P. R. labai gabus, neproblematiškas, ji juo tiki, kad jis nemeluoja. Ankščiau P. R. tėvas E. R. yra smurtavęs prieš savo sugyventinę J. J. (b. l. 51 - 54 ).

Iš 2019-05-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 14 - 21 ).

Iš 2019-06-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. R. nustatytas odos nubrozdinimas juosmens kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, dešinio klubo-sėdmens srityje, kairio sėdmens srityje, paveikus kietais bukais daiktais iki kreipimosi pas gydytoją, t. y. iki 2019-05-21. Sužalojimai padaryti trijų smūgių pasekoje. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28 ).

Iš 2019-05-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad šeimoje yra keturi mažamečiai vaikai. P. R. tėvai J. J. ir E. R. yra bedarbiai. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis - socialinės išmokos. Šeimos situacija sunki. Iki 2018-06-30 šeima dėl motinos socialinių įgūdžių stokos ir tėvo girtavimo buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nuo 2018-07-01 šeimai taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimos planas, su šeima dirba socialinis darbuotojas, taip pat pagalbos planas pagal esamą poreikį, faktines aplinkybes ir šeimos galimybes yra koreguojamas, papildomas ir tęsiamas. Buities ir gyvenimo sąlygos skurdžios. P. R. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Po pamokų lanko VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centrą. 2019-05-21 Panevėžio apskrities VTAS vyr. specialistės mažamečiams vaikams - L. R., E. R., P. R. ir A. R. dėl galimo smurto prieš mažametį P. šeimoje ir galimo vaiko teisių pažeidimo šeimoje visų vaikų atžvilgiu buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Atsižvelgiant į vaikų nuomonę ir prisiimtą motinos atsakomybę, vaikai palikti šeimoje. Teikiant socialines paslaugas, vaikai šiuo metu gali gyventi šeimoje. Šeimai taikoma atvejo vadyba (b. l. 32 - 34)

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 3 d. padarymo. Tai, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis E. R., mušdamas savo mažametį sūnų, jį nežymiai sužalojo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačio kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Padaryta nusikalstama veika BK 140 str. 3 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu ir rūšimi (b. l. 115, 116-118).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes – vietą ir trukmę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančios aplinkybės nebuvimą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Tačiau, taip pat, atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas padarytas savo mažamečiui sūnui, t. y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimu ryšiu. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog E. R. teistas, teistumas išnykęs (b. l. 64-66), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas tris kartus (b. l. 61 - 63), nedirbantis (b. l. 60), registruotas Darbo biržoje (b. l. 59), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre byloje nėra, nevedęs, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų byloje nėra. Todėl, aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – 60 MGL dydžio bauda (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 1-2 d., 3 d. 2 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Skirti mažesnę bausmę, nei prašo prokuroras, pagrindo nėra, tačiau teismas nustato ilgesnį terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 str. 1 d.).

E. R. laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam 2019-05-23 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nustatant kardomosios priemonės taikymo laiką nuo 2019-05-23 iki 2019-06-23.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir nubausti 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu, E. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudą, kurią nuteistasis įpareigojamas sumokėti savanoriškai per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs E. R. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.