- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- eI-167-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01882-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos V. A. atstovei advokatei G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. A. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovė) 2015-01-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. A. teisės į motinystės pašalpą“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, atsakovė) 2015-03-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės pašalpos“, priteisti jai iš VSDFV 13 299,90 EUR neišmokėtos motinystės pašalpos dalį, sustabdyti administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 17/2014 (prašymo Nr. 1B-26/2014) ir įsigalios priimta nutartis.
Pareiškėja paaiškino, kad 2015-01-26 su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių „Dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“, prašant skirti jai motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2015-01-26 iki 2015-05-31 pagal išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą Nr. EC 580336. VSDFV Vilniaus skyrius 2015-01-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. A. teisės į motinystės pašalpą“ nusprendė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2015-01-26 iki 2015-05-31. Sprendimu buvo apskaičiuota, kad 126 kalendorinių dienų laikotarpis, trunkantis nuo 2015-01-26 iki 2015-05-31, apima 86 darbo dienas, taip pat buvo paskaičiuota, kad pareiškėjos dienos kompensuojamasis uždarbis yra 154,65 EUR, todėl, pareiškėjos teigimu 86 dienas padauginus iš 154,65 EUR, pareiškėjai turėtų priklausyti 13299,90 EUR pašalpa. Tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu pritaikė maksimalų dienos kompensuojamąjį darbo užmokestį – 65,68 EUR ir paskaičiavo motinystės pašalpą, kurią sudarė 5648,48 EUR.
Nesutikdama su priimtu sprendimu pareiškėja su 2015-02-05 skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama motinystės pašalpą paskaičiuoti taikant 154,65 EUR ir paskirti 13299,90 EUR pašalpą, tačiau VSDFV 2015-03-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja, pabrėždama nesutikimo su priimtais atsakovų sprendimais argumentus, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 2 d. įtvirtinta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomos motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusio iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Pagal Įstatymo 3 str. 2 d., apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – tai visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Tuo tarpu skaičiuojant motinystės pašalpą maksimalus kompensuojamasis uždarbis buvo nustatytas neatsižvelgiant į tai, nuo kokios gaunamų pajamų sumos pareiškėja mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pareiškėjos nuomone, nustatant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį pašalpoms apskaičiuoti ir kartu nenumatant maksimalios pajamų sumos, nuo kurios valstybinio socialinio draudimo įmokos nebūtų mokamos, yra pažeidžiami bendrieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisinės valstybės principai.
Pagrįsdama savo abejones dėl Įsakymo 6 str. 5 d. atitikties Konstitucijai, pareiškėja pažymėjo, jog daugiau nei dvigubai mažesnė pašalpos suma, lyginant su jos gautu darbo užmokesčiu, pažeidžia visus konstitucinius principus ir prieštarauja Konstitucijos 39 str. 2 d. nuostatai, kad dirbančioms motinoms yra užtikrinamos ir mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo, palankios darbo sąlygos ir kitos lengvatos. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas būtent 2012 m. vasario 27 d. nutarime dirbančių motinų mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo garantuojamos ir mokamos atostogos suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į šias atostogas įgyvendinimą ir atsižvelgdamas į konstitucinę jų paskirtį, paisydamas kitų Konstitucijos normų ir principų, privalo nustatyti inter alia šių atostogų suteikimo sąlygas, pagrįstą šių atostogų trukmę, tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį atostogų metu būtų užtikrintas išmokų, kurių dydis atitiktų per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė G. J. palaikė pareiškėjos skundo argumentus, prašė administracinę bylą sustabdyti.
Šalies argumentai
Atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjai vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, vadovaujantis Įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (toliau – ir Nuostatai) buvo apskaičiuota pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-11-30, yra 154,65 EUR (38817,92 EUR : 251 d. d.). Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas 2015 m. sausio mėn. galiojusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (431 EUR) 3,2 dydžio sumą bei 2015 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, yra 65,68 EUR (431 EUR x 3,2 : 21 d. d.). atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis didesnis už maksimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, VSDFV Vilniaus skyrius 2015-01-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai apskaičiavo 5648,48 EUR (65,68 EUR x 86 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015-01-26 iki 2015-05-31 taikant pastarąjį dydį (65,68 EUR). Pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas apskaičiuoti jai motinystės pašalpą taikant jos kompensuojamąjį uždarbį (482,97 Lt), neapribotą Įstatyme nustatytu maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, prieštarauja Įstatymo 6 str. 5 d. normai ir dėl to VSDFV, nagrinėjusi pareiškėjos 2015-02-05 skundą, negalėjo jo patenkinti. Nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi iš Konstitucinio teismo 2012-02-27 nutarimo viso konteksto ištraukomis ir tuo pagrindu daro nepagrįstas išvadas ir teigė, kad minimame nutarime kaip tik minima, jog Konstitucijos 39 str. 1 d. įtvirtinta valstybės globos ir paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, garantija, kaip ir iš 38 str. 2 d. kylanti bendresnio pobūdžio valstybės priedermė saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, negali būti aiškinama atsietai nuo 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti; būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Atsiliepime VSDFV remdamasi Konstitucinio teismo nuostatomis, apibendrinant išdėstytus argumentus nurodė, kad įstatymų leidėjas, Įstatymo 6 str. 5 d. ir atitinkamai 4 d., vykdydamas savo socialinius įsipareigojimus, nustatė tiek maksimalų, tiek minimalų kompensuojamojo uždarbio dydį ir tai neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintam tikslui pasiekti socialinę darną, derinti šeimų, visuomenės bei valstybės išgales. Taip pat nurodė, kad Įstatymo 18 str. 1 d. (motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio) kartu su 6 str. 5 d. nuostatomis neprieštarauja Konstitucijai, tačiau neprieštarauja, kad byla būtų sustabdyta ir būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą dėl atitinkamų normų konstitucingumo.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad pareiškėjai motinystės pašalpa paskaičiuota pagrįstai taikant Įstatymo 6 str. 5 d. nuostatas, kadangi ši norma nepripažinta prieštaraujanti Konstitucijai. Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 2 str. įtvirtinta ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar šeimos narių ligos, dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų negautų darbo pajamų. Įstatymų leidėjas nedviprasmiškai nurodo, jog ligos ir motinystės socialinis draudimas kompensuoja tik dalį dėl draudiminių įvykių prarastų darbo pajamų, be to, atsakovas yra viešojo administravimo institucija, kuri privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsiliepime nurodė, kad teismas spręstų savo nuožiūra, ar tikslinga sustabdyti šią administracinę bylą.
Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Byla stabdytina.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos motinystės pašalpos dalies.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad pareiškėja 2015-01-26 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo už laikotarpį nuo 2015-01-26 iki 2015-05-31. VSDFV Vilniaus skyrius 2015-01-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. A. teisės į motinystės pašalpą“ nusprendė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015-01-26 iki 2015-05-31 – 5648,48 EUR. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, su 2015-02-05 skundu kreipėsi į VSDFV prašydamas perskaičiuoti motinystės pašalpą pareiškėjos atžvilgiu taikant paskaičiuotą vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį – 154,65 EUR ir paskirti 13299,90 EUR pašalpą. VSDFV 2015-03-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės pašalpos“ pareiškėjos skundo. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis (154,65 EUR) yra didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (65,68 EUR), VSDFV Vilniaus skyrius, taikydamas Įstatymo 6 str. 5 d., 2015-01-29 sprendimu pagrįstai apskaičiavo 5648,48 EUR dydžio motinystės pašalpą, taikant pastarąjį dydį (65,68 EUR).
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-04-04 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-0918-189/2014, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:
ar Lietuvos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 5 d. (Žin.. 2011, Nr. 160-7569) nuostata, kurioje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., 39 str. 2 d. ir 29 str. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylos Nr. 17/2014);
ar Lietuvos respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2012, Nr. 99-5052) 7 punktas, kuriame nustatyta, kad pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumos“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., 39 str. 2 d., 29 str.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 punktą, teismas bylą sustabdo tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų nuostatų galiojimo konstitucingumo yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, šios administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-0918-189/2014 (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bylos Nr. 17/2014) ir įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 98 str. 1 d. 3 punktu ir 2 dalimi, 105–106 str., 148–149 str. teismas
nutarė:
Administracinę bylą Nr. eI-8039-208/2013 pagal V. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-26/2014 ir įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.
Įpareigoti pareiškėją V. A. pranešti teismui apie bylos sustabdymo pagrindo pasibaigimą.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.