- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2-727-569/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Saulius Alysas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei A. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. G. prašo 1) atidalinti jai, A. G., priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 41/100 dalį natūra ir priteisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria faktiškai ji naudojasi, t.y. patalpas, pažymėtas plane Nr. 1-1 (1,28 kv.m.), 2-2 (10,89 kv.m.), 2-1 (4,15 kv.m.), 2-5 (5,74 kv.m.), 2-4 (13,29 kv.m.), 2-3 (13,57 kv.m.) asmenine jos nuosavybe, o atsakovei A. J. patalpas, kuriomis faktiškai atsakovė naudojasi – patalpas, pažymėtos plane Nr. 1-6 (1,63 kv.m.), 1-7 (13,83 kv.m.), 1-2 (8,51 kv.m.), 1-4 (3,51 kv.m.), 1-3 (5,41 kv.m.), 1-5 (12,21 kv.m.), 1-9 (13,69 kv.m.), 1-8 (1,22 kv.m.), R-10 (2,71 kv.m.), R-l 1 (7,24 kv.m.), asmenine atsakovės A. J. nuosavybe; 2) atidalinti jai, A. G., priklausančias 41/100 pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 54 kv.m., pažymėjimas plane 4Glp), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv.m., pažymėjimas plane 511 p), esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir priteisti atsakovei A. J. asmenine nuosavybe iki ginčo išsprendimo jai, A. G., priklausančias 41/100 dalis pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 54 kv.m., pažymėjimas plane 4Glp), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv.m., pažymėjimas plane 5Ilp); 3) atidalinti jai priklausančią 41/100 pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 kv.m., pažymėjimas plane 6Ilp), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir priteisti atidalintą 41/100 dalį pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 kv.m., pažymėjimas plane 6Ilp) asmenine jos, A. G. nuosavybe ir iki ginčo išsprendimo atsakovei A. J. priklausiusias 59/100 dalis pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 kv.m., pažymėjimas plane 6Ilp) asmenine jos nuosavybe; 4) nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. 2901-0010-0081), esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarką kaip nurodoma pridedamame plane - sklypo dalis, pažymėta plane A raide, kurios plotas 325 kv.m. priskirti naudotis bendram naudojimui, sklypo dalis, pažymėtas plane Bl, B2, B3,B4, B5 raidėmis, kurių plotas 141 kv.m., priskirti naudotis atsakovei A. J., o sklypo dalis, pažymėtas plane Cl, C2, C3 raidėmis, kurių plotas 115 kv.m., priskirti naudotis jai, A. G., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji pageidauja, jog jai priklausanti 41/100 bendrosios dalinės nuosavybės – pastato ir ūkinių statinių – dalis būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ji pageidauja turėti savo atskirą įėjimą į jai priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl prašo priteisti jai koridorių , plane pažymėtą indeksu 1-1. Įėjimai į namą yra du, atsakovė gali naudotis įėjimu iš gatvės pusės, pro kurį ji patenka į koridorių, o iš jo - į kitas patalpas. Tuo tarpu ji į savo gyvenamąsias patalpas antrame aukšte gali patekti tik pro koridorių, esantį iš kiemo pusės. Atsakovė ketina parduoti savo namo dalį, todėl jai neaktualu, kuriuo įėjimu į namą jai tektų naudotis. Nors atsakovė nurodė, kad paskyrus ieškovei koridorių 1-1, jai priklausančios namo dalies vertė sumažės, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Atsakovė A. G. su ieškiniu sutinka dalinai, sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ji nesutinka su reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, susijusiu su gyvenamuoju namu. Nurodė, kad jos netenkina, jog pagal ieškovės siūlomą projektą ieškovei būtų paliktas naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-1. Šis koridorius yra reikalingas ir jai, nes tai pagrindinis įėjimas į namą, jis yra iš kiemo pusės. Jei jis būtų priteistas ieškovei, jai tektų kiekvieną kartą įeinat iš kiemo į namą apeiti jį ir įeiti pro įėjimą iš gatvės pusės. Be to, ji yra senyvo amžiaus, o jai norint patekti į virtuvę, jai reikėtų pereiti per visą pirmąjį namo aukštą. Ieškovė taip pat nepateikia jokių argumentų, kodėl ši patalpa turėtų atitekti jai. Užkirtus jai (atsakovei) galimybę patekti į namą iš kiemo, kuris yra bendro naudojimo, ženkliai sumažėtų jai priklausančio namo prekinė vertė. Dėl šių aplinkybių mano, kad koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-1, turėtų būti paliktas bendram naudojimui. Nurodė, kad jai priklausančios namo dalies parduoti ji neketina. Atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimais dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, susijusiais su ūkiniais pastatais bei su reikalavimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti (b.l. 7-9), kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims – ieškovei A. G. 41/100 dalis, o atsakovei A. J. – 59/100 dalis. Šiuo adresu esantis žemės sklypas taip pat šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – ieškovei 261/581 dalis, o atsakovei 320/581 dalis (b.l. 5,6). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atidalinti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir kitus statinius – iš bendrosios dalinės nuosavybės. LR CK 4.80str. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ieškovė pateikė reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti kiekvienai šaliai turtą natūra. Ieškovei pagal jos pateiktą reikalavimą atitektų gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos plane Nr. 1-1 (1,28 kv.m.), 2-2 (10,89 kv.m.), 2-1 (4,15 kv.m.), 2-5 (5,74 kv.m.), 2-4 (13,29 kv.m.), 2-3 (13,57 kv.m.), atsakovei atitektų patalpos, plane pažymėtos Nr. 1-6 (1,63 kv.m.), 1-7 (13,83 kv.m.), 1-2 (8,51 kv.m.), 1-4 (3,51 kv.m.), 1-3 (5,41 kv.m.), 1-5 (12,21 kv.m.), 1-9 (13,69 kv.m.), 1-8 (1,22 kv.m.), R-10 (2,71 kv.m.), R-l 1 (7,24 kv.m.). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šiomis patalpomis ieškovė ir atsakovė naudojosi iki šiol. Atsakovė nesutinka, jog ieškovei būtų priteistas koridorius, pažymėtas Nr. 1-1, prašo palikti jį bendram naudojimui. Tačiau atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Prašydama palikti koridorių bendram naudojimui, atsakovė išreiškia ne sutikimą, kad turtas būtų atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o pageidavimą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Tačiau jei vienas bendraturtis prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jo dalį, o kitas – nustatyti naudojimo tvarką, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama aplengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytas kito bendraturčio teisių į atidalytą daikto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas aiškindamas LR CK 4.80str. normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas. Pagal ieškovės pateiktą turto atidalijimo variantą bendrų gyvenamojo namo dalių nebeliktų. Kadangi ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl turto atidalinimo, o atsakovė priešieškinio nepareiškė, yra išreiškusi tik savo poziciją dėl naudojimosi bendru turtu – gyvenamuoju namu – tvarkos nustatymo, šiuo atveju prioritetas dėl išdėstytų aplinkybių tenka turto atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės taip pat įvertinamos ir aplinkybės, ar yra galimybė atidalyti turtą natūra. Iš byloje pateikto plano matyti (b.l. 12,13), kad į gyvenamąjį pastatą galima patekti dviem įėjimais – iš kiemo pusės per koridorių Nr. 1-1, taip pat iš gatvės pusės per koridorius Nr. 1-6, 1-3. Ieškovė prašo priteisti jai koridorių Nr. 1-1, kad galėtų patekti į antrą namo aukštą. Nors ieškovės teigimu į antrą namo aukštą galima patekti ir per kitą koridorių, tačiau tokiu atveju jai tektų praeiti pro atsakovės gyvenamąsias patalpas. Atsakovė nurodė, kad vaikščioti iš gatvės pusės jai bus nepatogu, nes kiemas šalims yra paskirtas bendrai naudotis, ji negalės iš virtuvės tiesiai patekti į kiemo pusę. Tačiau toks atsakovės argumentas nepagrįstas, nes į bendro naudojimo kiemą patenkama ir išėjus pro įėjimą, esantį nuo gatvės pusės. Atsakovė nurodė, kad vaikščioti per įėjimą iš gatvės pusės jai bus nepatogu, nes kad patekti į virtuvę jai reiktų praeiti per visą pirmą aukštą. Iš byloje esančio plano matyti, kad pro įėjimą iš gatvės pusės patenkama i 1,27 metro ir 3,94 metro koridorių, kuris yra centrinėje pirmo aukšto dalyje, iš kurios yra galimybė patekti į visas kitas gyvenamąsias patalpas. Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad eilę metų į savo namo dalį ji patenka pro koridorių iš kiemo pusės, šias jos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. U., J. J., D. K., O. Š.. Tačiau byloje apklausti liudytojai K. B., B.B. nurodė, kad yra mačiusi atsakovę vaikštant į patalpas pro įėjimą iš gatvės pusės, o liudytojas B. B. – sėdinčią ant laiptelių prie įėjimo iš gatvės pusės. Todėl įvertinus liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė naudojasi abiem įėjimais į namą. Nors atsakovė nurodė, kad jai atėmus galimybę patekti į pastatą iš kiemo pusės ženkliai sumažėtų jai tenkamo gyvenamojo namo dalies vertė, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes atsakovė nepateikė. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovė ketina parduoti savo namo dalį, todėl jai neaktualu, pro kur ji pateks į namą. Nors atsakovė neigia šias aplinkybes, apie jos ketinimus parduoti namo dalį rodo atsakovės pasiūlymas ieškovei pirkti jos namo dalį (b.l. 72), skelbimai laikraščiuose apie jo pardavimą (b.l. 70). Pagal LR CK 4.80str. 2d., pareiškus ieškinį dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti siekiama, kad daiktas būtų padalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalijus turtą pagal ieškovės pateiktą variantą, šalims tektų atskiros izoliuotos patapos, toks atidalijimo variantas nereikalauja jokių namo pertvarkymų, atskirų įėjimų įrengimų, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą , kad daiktas natūra bus padalintas šalims be proporcingos žalos jo paskirčiai.
Ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ūkinius pastatus bei garažą, atsakovė neprieštarauja, kad šie statiniai būtų atidalinti. Ginčo šioje ieškinio dalyje nėra, pagal ieškovės pasiūlymą šalims atitektų statiniai, kuriais realiai jos šiuo metu ir naudojasi. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas.
Atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą pastato dalių paskaičiavimo projektą matyti, kad ieškovei priteisus jos prašomas gyvenamąsias patalpas pagal jai tenkančią nuosavybės dalį – 41/100, jai tektų 0,18 kvadratinio metro daugiau, nei jos turima dalis bendrojoje nuosavybėje (48,92kv.m. – 48,74kv.m., bl.l. 20). Tačiau atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir paskyrus ieškovei jos prašomas ūkinės paskirties patalpas matyti, kad ieškovei tektų 1,78 kv.m. mažiau, nei jai priklausantis dalis bendrojoje nuosavybėje (19,58kv.m. -17,80kv.m. b.l. 20). Atsakovė neprašė priteisti kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę (0,18kv.m.) gyvenamojo namo dalį, ieškovei tenkanti didesnė dalis gyvenamojo namo yra labai maža, kaip jau buvo minėta, ieškovė neprašo kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę ūkinių statinių dalį. Todėl, vadovaujantis LR CK 1.5str. nustatytu protingumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenka didesnė ūkinių pastatų dalis, laikytina, kompensacijos priteisimo klausimas už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nespręstinas. Iš pateikto pastatų dalių paskaičiavimo projekto matyti, kad ūkinių statinių plotai yra paskaičiuoti ne tik kvadratinių metrų, bet ir centimetrų tikslumu, kad leidžia teismui įvertinti realiai šalims tenkančių statinių plotus. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (b.l. 34), kad ūkinių statinių plotai nurodomi kvadratiniais metrais, nenurodant centimetrų. Iš VĮ Registrų centro pateiktos pažymos matyti (b.l. 73), kad pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522, pastato užimtas žemės plotas nustatomas grafiškai 1 kv.m. tikslumu (129p.). todėl pastatų 4G1/p, 5I1/p, 6I1/p užstatytas plotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašytas 1kv.m. tikslumu. 2011-10-05 dalių paskaičiavimo projektas sudarytas pagal 1993-02-03 kadastrinių matavimų duomenis, kur pastatų 4G1/p, 5I1/p 6I1/p užstatytas plotas suskaičiuotas vienos šimtosios tikslumu. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai K. M., J. B.. Liudytoja J. B. nurodė, kad registruojant duomenis registrų centre apie ūkinius statinius, būtų įregistruoti plotai 1 kv.m. tikslumu. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ūkinių statinių plotai nurodomi kvadratinio metro tikslumu.
Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Iš 1982-06-10 teismo sprendimo matyti (b.l. 10), kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta. Tačiau iš žemės sklypo naudojimosi schemos matyti (b.l. 14), kad pagal šiuo metu atliktus matavimus bendras žemės sklypo plotas yra 581 kv.m., kai ankstesniame plane nurodyta, jog plotas yra 600 kv.m. (b.l. 11). Kadangi šiuo metu atlikti tikslesni kadastriniai matavimai, žemės sklypo plotas yra pasikeitęs, t.y. pasikeitė faktinės aplinkybės, yra teisinis pagrindas nustatyti kitą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Su šiuo ieškovės reikalavimu atsakovė sutiko, pripažino, kad ieškovės pateiktoje schemoje naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta tokia, kokia šiuo metu realiai egzistuoja. Todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal ieškovės pateiktą schemą.
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, jei byloje yra pateikti keli neturtiniai reikalavimai, mokamas vienas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą. Ieškinio pateikimo metu žyminio mokesčio dydis buvo 139 Lt, todėl jis priteistinas iš atsakovės ieškovei. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė turėjo išlaidų, kad gauti dokumentus bylai pasiruošti, šios išlaidos sudaro 174 Lt. Iš byloje esančių kvitų matyti, kad išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1452 Lt. Byloje advokatas paruošė ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose, jo suteiktų paslaugų apmokėjimas neviršija rekomenduojamų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžių (2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymas dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo), todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (LR CPK 98str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK LR CPK 259str., 260str., 263str.-270str., teismas
n u sprendė:
Ieškinį patenkinti.
Atidalinti ieškovei A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 41/100 dalį natūra ir priteisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas plane Nr. 1-1 (1,28 kv.m.), 2-2 (10,89 kv.m.), 2-1 (4,15 kv.m.), 2-5 (5,74 kv.m.), 2-4 (13,29 kv.m.), 2-3 (13,57 kv.m.) asmenine ieškovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, o atsakovei A. J. priteisti patalpas, pažymėtas plane Nr. 1-6 (1,63 kv.m.), 1-7 (13,83 kv.m.), 1-2 (8,51 kv.m.), 1-4 (3,51 kv.m.), 1-3 (5,41 kv.m.), 1-5 (12,21 kv.m.), 1-9 (13,69 kv.m.), 1-8 (1,22 kv.m.), R-10 (2,71 kv.m.), R-l 1 (7,24 kv.m.), asmenine atsakovės A. J. nuosavybe.
Atidalinti ieškovei A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 41/100 pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 54 kv.m., pažymėjimas plane 4Glp), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv.m., pažymėjimas plane 511 p), esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir priteisti atsakovei A. J. asmenine nuosavybe.
Atidalinti ieškovei A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 41/100 pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 kv.m., pažymėjimas plane 6Ilp), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir priteisti atidalintą 41/100 dalį pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 kv.m., pažymėjimas plane 6Ilp) asmenine A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. 2901-0010-0081), esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarką kaip nurodoma pridedamame plane - sklypo dalis, pažymėta plane A raide, kurios plotas 325 kv.m., paskirti naudotis bendram naudojimui, sklypo dalis, pažymėtas plane Bl, B2, B3,B4, B5 raidėmis, kurių plotas 141 kv.m. priskirti naudotis atsakovei A. J., o sklypo dalis, pažymėtas plane Cl, C2, C3 raidėmis, kurių plotas 115 kv.m. priskirti naudotis ieškovei A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei A. G. iš atsakovės A. J. 139 Lt žyminio mokesčio, 1452 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 174 Lt už VĮ Registrų centras paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.