Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, moksleivis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu, (duomenys neskelbtini), 2019-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu (toliau-2019-04-03 nuosprendis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirta auklėjimoi poveikio priemonė-įspėjimas, teistas:

1) 2019-05-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį- laisvės apribojimo 8 mėnesiams, 2020-03-04 atliko bausmę;

2) 2021-02-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimo 1 metams, nustatant įpareigojimus: 1) dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, 3) bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 valandų, 4) per 3 mėnesius atlyginti neatlygintą likusią 250 eurų dydžio žalą, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 29 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuojamu norminių aktų nustatyta tvarka neįregistruotu mopedu ,,Yamaha Neos" (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), (toliau-mopedas, kelių transporto priemonė) važiuodamas aerodrome įrengtu asfaltuotu lėktuvų pakilimo taku pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 127. punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 15. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę ir 94. punkto reikalavimus, numatančius, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.

Jis, tamsiuoju paros metu, vairavo techniškai netvarkingą mopedą su neveikiančiu priekiniu žibintu.

Be to, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį vairuojamos transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į tai, kad tamsiu paros metu be įjungto priekinio žibinto šviesos važiuojant neapšviestu lėktuvų pakilimo taku dėl blogo matomumo gali būti apribota galimybė laiku pastebėti take esančius objektus, dėl ko nespėjus sustoti prieš jo pastebėtą kelyje buvusią kliūtį – tako ribose supilto smėlio krūvą, jo vairuojamas mopedas atsitrenkė į smėlio krūvą ir nukrito.

Šio eismo įvykio metu nukritus mopedui, juo važiavęs keleivis nepilnametis P. B., gim. 2007 m., patyrė sužalojimus, atitinkančius sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 80-81 89-90, 125).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodyta diena vairavo mopedą „Yamaha Neos“ ir kartu su draugu P. B. buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Nors ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, jis mopedą nepildant jokių dokumentų įsigijo maždaug prieš mėnesį. Dar nebuvo spėjęs mopedo nustatyta tvarka įregistruoti, atlikti techninę apžiūrą ir apdrausti privalomuoju draudimu. Važiavo lėktuvų pakilimo taku. Jis ant galvos užsidėjo apsauginį šalmą. P. B. šalmo neturėjo. Jiems pradėjus važiuoti jau buvo sutemę. Lėktuvų pakilimo taku link išvažiavimo iš aeroklubo važiavo apie 60 km/h greičiu. Kadangi jo mopedo šviesų žibintai neveikė, todėl galinėje sėdynėje sėdėjęs P. B. švietė į priekį su savo mobiliuoju telefonu. Važiuodamas per vėlai pastebėjo pakilimo take supiltą smėlio krūvą. Išsisukti nuo smėlio krūvos arba sustoti nespėjo, dėl ko mopedu į ją atsitrenkus, jie kartu su P. B. nugriuvo. Atsikėlęs bandė pakelti P. B., kadangi pastarasis pats atsikelti negalėjo. Atėjus jo telefonu pasikviestam broliui, jie nuėjo iki jo namų ir parstūmė jau nebegalėjusį važiuoti apgadintą mopedą. Kitą dieną P. B. mama jam pranešė, kad Pavelas patyrė galvos traumą ir rankos lūžį, dėl ko buvo paguldytas gydytis ligoninėje. Dar kitą dieną pas jį į namus atėjo P. B. mama su drauge ir iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Medikai jam nustatė riešo lūžį. Su P. B. ir jo motina bendrauja iki šiol. Jie jam pretenzijų nereiškia. Kilus eismo įvykiui, jis policijos pareigūnų nekvietė, nes bijojo. Civilinio ieškinio neatlygino, negali paaiškinti kodėl. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l. 72, 83-84, 92, 140-143).

Nukentėjusiojo P. B. įstatyminė atstovė (motina) B. B. parodė, kad nei ji ir nei sūnus kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamasis jų atsiprašė, todėl prašo bylą nutraukti jiems susitaikius ir atleisti K. K. nuo atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nepilnamečio nukentėjusiojo P. B. (toliau-nukentėjusioji) įstatyminė atstovė (motina), (toliau-įstatyminė atstovė) B. B. apklausų metu parodė, kad 2020-10-29, apie 19.00 val., ji iš Vilniuje esančios darbovietės grįžo į (duomenys neskelbtini) kaime esančius namus. Namuose jo nepilnamečio sūnaus P. B. nebuvo. Ji jam kelis kartus skambino, tačiau pastarasis neatsiliepė. Vėliau, apie 20.00 val., sūnaus mobilusis telefonas jau buvo išjungtas. Apie 20.30 val. į namus grįžęs sūnus sakė lauke laiką leidęs su K. K.. Sūnus pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) kartu su K. K. važiuojant pastarojo motoroleriu jie atsitrenkė į smėlio krūvą, ko pasekoje nuo motorolerio nuvirto ir susižalojo. Sūnus sakė, kad įvykio metu motorolerį vairavo K. K., o jis, kaip keleivis, sėdėjo už pastarojo. Sūnus skundėsi, kad labai skauda ranką. Apžiūrėjusi sūnų, ji pastebėjo, kad jis išbalęs, jam iš ausies bėga kraujas. Tada ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo P. B. ir paguldę ant neštuvų nunešė jį į savo automobilį. Sūnus buvo nuvežtas į „Santaros klinikų“ vaikų ligoninę. Ji vyko kartu. Ligoninėje sūnus buvo paguldytas reanimacijos skyriuje. Jam buvo diagnozuotas kaukolės lūžimas, galvoje jau buvo pradėjęs kauptis skystis. Šiuo metu jos sūnaus sveikata gerėja. Dėl minėto įvykio su sūnumi kalbėjo ne kartą. Sūnus sakė, kad 2020-10-29, nuo 17.00 val., buvo lauke ir bendravo su (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančiu K. K.. Jie važinėjosi pastarojo turėtu motoroleriu. Sūnus važiavo kaip keleivis. Jis pasakojo, kad važiuojant Kyviškių kaime esančiame aerodrome jau buvo sutemę. Be to, oro sąlygos buvo prastos, buvo krituliai. Važiuojant aerodromu, motorolerį vairavęs K. K. nepastebėjo smėlio krūvos, į kurią jie atsitrenkė ir nugriuvo. Įvykio metu jos sūnus, skirtingai nei K. K., buvo be šalmo. Po įvykio sūnus su K. K. apgadintą ir nebevažiuojantį motorolerį „atvarė“ iki K. K. namų. Po to K. K. jos sūnų palydėjo iki jo namų. Sūnus sakė jai papasakojęs visas įvykio aplinkybes, taip pat nurodė nenorintis būti apklausiamas pareigūnų. Prašo pripažinti jos sūnų byloje nukentėjusiuoju, o ją – jos atstovu. Kaip nukentėjusiojo atstovė ji K. K. dėl 2020-10-29 eismo įvykio pretenzijų nereiškia. Ji byloje civilinio ieškinio nereikš, taip pat dėl patirtos žalos nesikreips į draudikų biurą ar kokią kitą draudimo bendrovę (b. l. 36-38, 42-44, 45, 39,40).

Kitų objektų apžiūros protokole pažymėta Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto teismo medicinos vyresniojo eksperto J. M. Paliulio išvada (toliau-specialisto išvada), kad nepilnametis P. B. eismo įvykio metu patyrė galvos kairiojo momenkaulio, smilkinkaulio žvyno ir uolos lūžius, kairio dilbio abiejų kaulų atokiųjų galų lūžius ir dubens nubrozdinimą. Sužalojimai padaryti kietais - bukais daiktais sumušant galvos kairę pusę, kairę plaštaką - riešą ir dubenį. Sužalojimai dėl kaukolės pamato (smilkinkaulio uolos) lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 papunktis), (b. l. 32-34).

Įvykio vietos brėžiniu ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis bei dolkumentu iš kurių nustatyta, kad 2020-10-29 eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) 1, teritorijoje. Įvykis kilo viename iš aerodrome įrengtų lėktuvų pakilimo takų, kuris yra toliausiai nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) 1. Takas asfaltuotas, tiesus, 6 m pločio (b. l. 13; 15-19).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu K. K. vairuoto mopedo ,,Yamaha Neos" (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) techninė būklė gera, jokių apgadinimų nerasta (b. l. 21-24).

Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-s kuopos 2-o būrio patrulio tarnybiniu pranešimu ir VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurių matyti, kad mopedas, kurį vairavo K. K. neregistruotas norminių aktų nustatyta tvarka, tuo pačiu jam neatlikta techninė apžiūra, transporto priemonė nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apžiūros metu ant mopedo buvęs uždėtas ženklas su valstybiniu registracijos numeriu, t. y. 50ADV, buvo išduotas kitai transporto priemonei-mopedui BAOTIAN, MODELIS BT49QT-9, priklausančiam L. V. (b. l. 11, 20).

Kaltinamojo kaltė dėl inkrimonuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1-10, 12, 14, 20, 25-31).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius šį nusikaltimą ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad kaltinamasis K. K. tamsiuoju paros metu vairavo techniškai netvarkingą mopedą su neveikiančiu priekiniu žibintu, be to, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį vairuojamos transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į tai, kad tamsiu paros metu be įjungto priekinio žibinto šviesos važiuojant neapšviestu lėktuvų pakilimo taku dėl blogo matomumo gali būti apribota galimybė laiku pastebėti take esančius objektus, dėl ko nespėjus sustoti prieš jo pastebėtą kelyje buvusią kliūtį – tako ribose supilto smėlio krūvą, jo vairuojamas mopedas atsitrenkė į smėlio krūvą ir nukrito.

Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 straipsnio 3 dalis numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET 15., 94., 127. punktų reikalavimams. Šie KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad K. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Jo veika tinkamai kvalifikuota.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė taikyti BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti. BK 38 straipsnis numato, jog asmuo padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėtame straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tik šių visų sąlygų visuma leidžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir esant visoms šioms išvardintoms sąlygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste, bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe. Nors nukentėjusio įstatyminė atstovė su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi (b.l. 112-113), tačiau K. K. 2019-04-03 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistas 2 kartus, iš administracinių teisės pažeidimų registrų išrašo matyti, jog baustas už KET pažeidimus, paskirtas baudas nesumokėjęs ir dėl ko teismas pagrįstai mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamajam netikslinga taikyti BK 38 str. nuostatas.

Dėl bausmės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga, į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sunkiai sužalotas žmogus. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, yra pakankamai jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis (moksleivis), anksčiau 2 kartus teistas, teistumas neišnykęs, iš administracinių teisės pažeidimų registrų išrašo matyti, jog baustas už KET pažeidimus, paskirtas baudas nesumokėjęs. Taip atsižvelgtina ir į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jog eismo įvykio metu buvo sužalotas jo draugas, kuriam sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

BK 281 straipsnio 3 dalis numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Skiriant bausmę atsižvelgtina, jog nukentėjusysis pretenzijų neturi ir prašo bylą nutraukti jiems susitaikius. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam K. K. už įvykdytą neatsargų nusikaltimą sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Nors buvo sukeltos pasekmės - sunkiai sužalotas žmogus, tačiau nustatant baudos dydį, atsižvelgtina nukentėjusiojo poziciją, tai jog kaltinamajam pretenzijų neturi, todėl baudos dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, esant BK 64¹ str. numatytiems pagrindams, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi ir skirtina galutinė bauda.

BK 68 straipsnio 1 dalies nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Kaltinamasis K. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 1 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad K. K. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti K. K. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), (b.l. 68-71, 98-113).

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš K. K. PSDF biudžetui padarytą 1 134.05 Eur žalą dėl nukentėjusiojo P. B. gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 59-61).

Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje surinktais ir anksčiau aptartais rašytiniais įrodymais, jo dydį kaltinamasis pripažino ir sutinka žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnis 1 dalis)). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.210 straipsnis), (b.l. 55-67).

Dėl kitų spręstinų klausimų

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b.l. 95-97).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas, -

nusprendė:

K. K. (K. K.) pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnį 3 dalį ir nubausti 21 MGL (1050 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir K. K. (K. K.) paskirti galutinę bausmę 14 MGL (700 EUR ) baudą.

14 MGL (700 EUR) bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu K. K. (K. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš K. K. (K. K.) Vilniaus teritorinės ligonių kasai 1 134.05 EUR) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.