- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-399-593/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-01-07 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-11-05 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 str. 2 d., 260 str. 1 d., 25 str. 2 d., 199 str. 2 d., 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. - 3 metams laisvės atėmimu. Bausmės pradžia - 2013-03-18, pabaiga – 2015-11-04.
Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
E. B. skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir paleisti jį lygtinį iš pataisos įstaigos, kadangi pataisos namuose padarytas vienas jo pažeidimas buvo smulkus, dėl jo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jis skatintas 3 kartus už gerą elgesį ir mokymąsi, 2014-07-03 perkeltas į lengvąją grupę, anksčiau taikyto lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, o nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, turėdamas priklausomybę svaigalams ir pasiduodamas kitų įtakai. Skunde nuteistasis teigia, kad nuo 2005 metų iki priimto nuosprendžio dienos jis nenusikalto, 2011 m. susilaukė sūnaus, nuo 2006 m. vykdė individualią darbinę veiklą, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, laisvėje jis turės gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.
Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Iš bylos duomenų matyti, kad E. B. atlieka bausmę už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje. Be to, jis anksčiau teistas du kartus (už plėšimą bei disponavimą narkotinėmis - psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Iš ankstesnių teistumų matyti, kad E. B. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo, nes ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatomas jau trečią kartą, lygtinio paleidimo komisija siūlė nuteistajam kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, tačiau administracijai keletą kartų pasiūlius darbą, jis prašymo dirbti nepateikė. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 41 balas (pagal OASys metodiką), todėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Tiek Psichologinės tarnybos, tiek ir Socialinio tyrimo išvadose nurodyti kriminogeniniai bei pakartotinių nusikaltimų riziką didinantys veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugų įtaka bei narkotinių medžiagų vartojimas. Pats nuteistasis nurodė, kad jo nusikalstamą elgesį nulėmė draugų įtaka. Nuteistasis laisvėje gyveno iš santaupų, gaunamų pašalpų, neturėjo nuolatinių ir legalių pajamų, todėl būdamas laisvėje vėl gali susidurti su finansiniais sunkumais, kas jį vers ateityje nusikalsti. Aplinkybės, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais nenutrūkę, pataisos namuose jis buvo skatintas, perkeltas į lengvąją grupę, vertintinos teigiamai, tačiau negali būti laikomos besąlygišku pagrindu nuteistąjį paleisti lygtinai.
Įvertinus visumą aplinkybių, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė išvados, jog E. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. E. B. skunde nurodyti argumentai, kuriais teigiamai charakterizuojamas nuteistasis, yra nepakankami išvadai, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.