- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- N-575-3930-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-06523-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo E. I. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimo E. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. I. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad E. I. 2010 m. gruodžio 23 d., apie 00.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo A. D. priklausantį automobilį „BMW 525“, būdamas neblaivus (1,74 prom. alkoholio – vidutinis neblaivumo laipsnis), kai jam buvo paskirta nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. nutarimu E. I. už ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skyrė 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad E. I. padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniai pranešimai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, alkotesterio parodymų kvitas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Pažeidėjo įsitikinimu, nėra nustatyta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad E. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis principu, kad visos nepašalintos abejonės byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, kad teritorija, kurioje sulaikytas asmuo, buvo filmuojama, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę policijos pareigūnai nepasirūpino, kad vaizdo įrašas būtų pridėtas prie bylos.
Konfiskuoto automobilio savininkas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimo dalį dėl automobilio konfiskavimo. Nurodo, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo A. D. leidimo naudoti automobilį, savininko leidimą automobilį naudoti turėjo kitas asmuo – E. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Skundžiamu nutarimu E. I. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <…> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia vairavęs transporto priemonę
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko E. Ž., A. M., A. I. ir E. I. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūnų G. V. ir L. L. parodymai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų E. Ž., A. M., A. I. ryšį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu (jie yra E. I. draugai) bei aplinkybę, kad liudytojas E. I. yra pažeidėjo tėvas, daro išvadą, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų E. I. išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų G. V. ir L. L., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. 2010 m. gruodžio 23 d. tarnybiniuose pranešimuose abu pareigūnai nurodė, kad ginčo automobilį vairavo E. I., o kiti asmenys ėjo paskui automobilį (b. l. 5-6). Teismo posėdyje policijos pareigūnai taip pat nuosekliai pasakojo, kaip stebėjo ginčo automobilį, todėl matė, kad jį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b. l. 40-41, 58-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių E. I. nenurodė ir apeliaciniame skunde.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad teritorija, kurioje sulaikytas E. I. buvo filmuojama vaizdo kameromis, tačiau policijos pareigūnai nepasirūpino, jog vaizdo įrašas būtų pridėtas prie bylos. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad E. I. veikoje yra ATPK 130² straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos švelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.
Apeliantas A. D. teigia, kad transporto priemonė „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. I. nuosavybės teise nepriklauso, o taikant šios transporto priemonės konfiskavimą yra apribojamos savininko A. D. teisės ir neproporcingai apsunkinama jo padėtis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią. Byloje nenustatyta, kad automobilio savininkas būtų ėmęsis visų priemonių savo turtui nuo neteisėto pasinaudojimo apsaugoti, todėl darytina išvada, kad automobilį E. I. paėmė su jo žinia. Dėl šios priežasties A. D. priklausanti transporto priemonė, kaip E. I. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankis, pagrįstai konfiskuota. ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas, todėl darytina išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. I. apeliacinio skundo netenkinti.
A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.