- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-09
- Bylos Nr.
- I-730-561/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Šiaurės miestelis“
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretysis suinteresuotas asmuo – UAB „Šiaurės miestelis“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ (toliau – ir Pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 1-908 1.6 punktą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybė) 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 1-320 1.30 punktą (su visais jo papunkčiais).
Teigė, kad 2003 m. birželio 23 d. nuomininkas UAB „Šiaurės miestelis“ ir subnuomininkas UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ sudarė žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 29-2-G3-1, pagal kurią nuomininkas išnuomavo, o subnuomininkas išsinuomavo 1765/533064 dalį, t.y. 1765 kv.m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas tikėjosi išsinuomotame sklype pradėti pastato, leidžiamo statyti teritorijoje, statybą. Dar iki minėtos subnuomos sutarties sudarymo, 2002 m. lapkričio 6 d. Savivaldybė priėmė sprendimą Nr. 713, kuriuo patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą ir jo sprendinius. Detaliajame plane buvo numatyta, kad žemės sklypo Nr. 29 (sklypo, kurį vėliau išsinuomavo Pareiškėjas) naudojimo pobūdis yra G3, t. y. teritorija gyvenamoji, naudojama mažaaukščiams statiniams statyti, sodybinio ir kitų tipų gyvenamiesiems namams ir jų priklausiniams, smulkaus verslo pastatams statyti. 2005 m. rugsėjo 7 d. Savivaldybė priėmė sprendimą Nr. 1-908, kurio 1.6 punktu patvirtino Pareiškėjo išsinuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą ir jo sprendinius. Naujai patvirtintu detaliuoju planu Savivaldybė numatė, kad toji žemės sklypo dalis, kuri 2003 m. birželio 23 d. subnuomos sutarties pagrindu buvo išnuomota Pareiškėjui, nuo detaliojo plano patvirtinimo dienos bus skirta bendram viešam naudojimui, želdiniams įrengti. Teigė, kad minėtas detalusis planas su Pareiškėju, t. y. žemės sklypo dalies subnuomininku derintas nebuvo. 2007 m. gruodžio 5 d. Savivaldybė priėmė dar vieną sprendimą Nr. 1-320, kurio 1.30 punktu nusprendė pakeisti Pareiškėjo išsinuomotos žemes sklypo dalies ribas ir plotą, o taip pat patvirtinti naują teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį – visuomeninės paskirties teritorija, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statyba. Teigė, kad šis detalusis planas ir jo sprendiniai su Pareiškėju taip pat nebuvo derinami.
Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiami sprendimai ir jais patvirtinti skundžiami detalieji planai, buvo priimti pažeidžiant ir neatsižvelgiant į Pareiškėjo interesus, nesuderinus Skundžiamų detaliųjų planų sprendinių su Pareiškėju, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nederinant detaliųjų planų sprendinių su aukštesnės galios bendruoju miesto planu, taip pat tikėtinai netinkamai atlikus viešo informavimo procedūras. Nurodė, kad skundžiami detalieji planai suvaržė Pareiškėjo teisę ir lūkesčius vykdyti išsinuomotame sklype gyvenamojo pastato statybas. Atkreipė dėmesį į tai, kad, nors skundžiamajame 2007 metų detaliajame plane yra uždėtas Pareiškėjo atstovo direktoriaus A. G. vardinis antspaudas, užrašyta žyma „suderinta“, padėtas parašas bei Pareiškėjo antspaudas, tačiau tai nėra nei tikras direktoriaus parašas, nei antspaudas. Teigė, kad ant minimo detaliojo plano uždėtas Pareiškėjo antspaudas yra kitos spalvos (rausvos), negu jis yra iš tikrųjų (violetinės).
Nurodė, kad skundžiamuosiuose detaliuosiuose planuose Pareiškėjo iš UAB „Šiaurės miestelis“ subnuomojamo sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, neatitinka Vilniaus miesto bendrajame plane numatyto aptariamo žemės sklypo naudojimo būdo, todėl pagal bendrąjį miesto planą nenumatyta teritoriją, esančią (duomenys nesklebtini), Vilniuje, paversti bendro naudojimo želdinių teritorija bei nenumatyta šią teritoriją skirti visuomeninės paskirties objektams statyti.
Atsiliepimas
Atsakovė Savivaldybė atsiliepime į Pareiškėjo skundą su Pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 2007 m. gruodžio 5 d. Savivaldybės sprendimo Nr. 1-320 1.30 punktas neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano. Teigė, kad šalių tarpusavio susitarimu pasirinktas žemės sklypo dalies identifikavimo būdas yra privalomas tik šalims ir negali būti pagrindas, draudžiantis Savivaldybei keisti pagrindinio žemės sklypo dalių sprendinius. Pažymėjo, kad 2006 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. sklypo (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Šiaurės miestelis“ buvo perduotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, todėl ir detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmės, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Pažymėjo, kad detaliojo plano (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) rengimas ir svarstymas buvo vykdomi, vadovaujantis tai reglamentuojančiomis teisės normomis. Pareiškėjas turėjo realią galimybę pasinaudoti jam teisės aktų suteiktomis teisėmis dalyvauti detaliojo planavimo procese, reikšti savo pasiūlymus, tačiau jomis nesinaudojo.
Savivaldybė pabrėžė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Savivaldybės sprendimu Nr. 1-320 patvirtintas (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, pakeitęs prieš tai galiojusį detalųjį planą, yra teisėtas ir galiojantis, todėl Pareiškėjo argumentas dėl negaliojančio 2005 m. rugsėjo 7 d. Savivaldybės sprendimo Nr. 1-908 1.6 punkto panaikinimo apskritai neturėtų būti nagrinėjamas. Nurodė, kad Pareiškėjas, ginčydamas detaliuosius planus, remiasi vien formaliais pagrindais ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad Pareiškėjo subnuomojamo sklypo dalyje negali būti visuomeninės paskirties ar bendro naudojimo teritorijos.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaurės miestelis“ prašė skundą atmesti. Teigė, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ginčijamais detaliaisiais planais nebuvo keičiama, todėl jais negalėjo būti pažeistos ir Pareiškėjo teisės. Atkreipė dėmesį, kad žemės subnuomos sutartyje nėra numatytas nuomininko įsipareigojimas sudaryti galimybę Pareiškėjui statyti gyvenamuosius namus subnuomojamoje sklypo dalyje. Pažymėjo, kad Pareiškėjas neturi jam nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų planuojamoje teritorijoje ar šalia jos, todėl planavimo organizatorius neprivalėjo jo raštu įspėti apie rengiamą detalųjį planą ir jo sprendinius. Teigė, kad UAB „Šiaurės miestelis“ raštu informavo Pareiškėją apie parengtą detalųjį planą ir sudarė visas galimybes su juo susipažinti. Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo 2007 m. gegužės 9 d. įvykusiame viešame susirinkime, kuriame buvo svarstomas detalusis planas ir su parengtu detaliuoju planu susipažino.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad iš Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų pagrindinio brėžinio ištraukos matyti, jog UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ subnuomojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Įvertinęs bei ištyręs teritorijų planavimo dokumentus, teismas padarė išvadą, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Savivaldybės sprendimu Nr. 1-320 patvirtintas sklypų (duomenys nesklebtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (jo 1.30 punktas) neprieštarauja Vilniaus bendrajam planui iki 2015 metų, kadangi intensyvaus užstatymo gyvenamosiose teritorijose yra galimos taip pat ir visuomeninės paskirties teritorijos.
Teismas nurodė, kad subnuomojamo sklypo vieta yra nustatyta UAB „Šiaurės miestelis“ ir UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ sudarytoje subnuomos sutartyje, kad Savivaldybė neturi kompetencijos nustatinėti subnuomojamų žemės sklypų dalių, t.y. padarė išvadą, kad šalių tarpusavio susitarimu pasirinktas žemės sklypo dalies identifikavimo būdas yra privalomas tik šalims ir negali būti pagrindas, draudžiantis Savivaldybei keisti pagrindinio žemės sklypo dalių sprendinius.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Teismas teigė, kad 2006 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. sklypo (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Šiaurės miestelis“ buvo perduotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, todėl ir detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmės, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu.
Teismas nurodė, kad apie detaliojo plano (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) rengimą buvo skelbiama laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ 2006 m. rugsėjo 13 d., o apie parengimą 2007 m. balandžio 4 d. Apie detaliojo plano rengimo pradžią ir sutarties sudarymą buvo informuota 2006 m. rugsėjį Savivaldybės interneto puslapyje, apie detalioje plano parengimą – 2007 m. balandžio mėnesį. Detalusis planas, informacinis pranešimas, aiškinamojo rašto santrauka buvo viešai eksponuojami nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. UAB „Šiaurės miestelis“ patalpose. Detalusis planas su visuomene svarstytas bendra tvarka, buvo organizuotas viešas susirinkimas, kuris vyko 2007 m. gegužės 9 d. 9 val. UAB „Šiaurės miestelis“ patalpose. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ turėjo realią galimybę pasinaudoti jam teisės aktų suteiktomis teisėmis dalyvauti detaliojo planavimo procese, reikšti savo pasiūlymus, tačiau jomis nesinaudojo.
Teismas teigė, kad 2005 m. rugsėjo 7 d. Savivaldybės sprendimu Nr. 1-908 patvirtintas UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ žemės sklypo naudojimo būdas (bendro naudojimo teritorija) neprieštarauja Vilniaus bendrajam planui iki 2015 metų, kadangi pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ subnuomojamos žemės sklype vienas iš galimų žemės naudojimo būdų yra bendro naudojimo teritorijos. Toks sklypo naudojimo būdas buvo nustatytas, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, urbanistikos, architektūros, techninius bei aplinkosaugos reikalavimus.
Teismas nurodė, kad apie detaliojo plano (duomenys neskelbtini) rengimą buvo skelbiama laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ 2005 m. vasario 26 d., o apie parengimą 2005 m. gegužės 7 d. Apie detaliojo plano parengimą buvo informuota ir Savivaldybės interneto puslapyje. Parengto detaliojo plano projektas buvo viešai eksponuojamas nuo 2005 m.gegužės 18 d. iki 2005 m. gegužės 31 d. UAB „Šiaurės miestelis“ patalpose. Detalusis planas su visuomene svarstytas bendra tvarka, buvo organizuotas viešas susirinkimas, kuris vyko 2005 m. gegužės 31 d. 16 val. UAB „Šiaurės miestelis“ patalpose. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ turėjo realią galimybę pasinaudoti jam teisės aktų suteiktomis teisėmis dalyvauti detaliojo planavimo procese, tačiau jomis nesinaudojo.
Teismas atmetė Pareiškėjo argumentą, susijusį su Savivaldybės 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1-320 patvirtinto sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano ir jo sprendinių galimo suderinimo klastojimo, t.y. argumentą, kad byla be detaliojo plano originalo negali būti išspręsta. Nurodė, kad teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių minėtam detaliojo plano originalui išreikalauti, tačiau to padaryti dėl objektyvių priežasčių nepavyko. Pažymėjo, kad buvo apklausta UAB „Urbanistika“ atstovė (Šiaurės miestelio teritorijos planavimo projekto vadovė), patvirtinusi, kad ginčijamo detaliojo plano originalas buvo. Teismas padarė išvadą, kad tinkamai patvirtinta detaliojo plano kopija, kuri yra byloje, o ne detaliojo plano originalas, yra teisėtas pagrindas minėtu detaliuoju planu vadovautis, sprendžiant iškilusį ginčą.
Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 2.3-3630-1011 valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 83-N01/99-20358 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Šiaurės miestelis“ buvo nutraukta, todėl nutrūko ir subnuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Šiaurės miestelis“ ir UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ šioje administracinėje byloje neturi reikalavimo teisės, prašant teismo panaikinti Savivaldybės 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 1-908 1.6. punktą bei Savivaldybės 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 1-320 1.30. punktą (su visais jo papunkčiais), susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimu, o ateityje galintys kilti ginčai dėl nuomos ar subnuomos sutarčių nutraukimo yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie spręstini bendros kompetencijos teisme.
Teismas konstatavo, kad Savivaldybė, priimdama 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 1-908 (1.6. punktą) bei 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1-320 (1.30. punktą (su visais jo papunkčiais)), susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimu, tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su detaliojo plano tvirtinimu bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias detaliųjų planų rengimą ir tvirtinimą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai nutraukus nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašytą su UAB „Šiaurės miestelis“, pareiškėjas UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ prarado reikalavimo teisę, susijusią su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimu.
III.
Pareiškėjas UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo skunde išdėstytą aplinkybę, kad skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai ir jais patvirtinti detalieji planai, prieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui iki 2015 metų bei Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 daliai. Nesutinka su teismo išvada, kad intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje yra galimos taip pat ir visuomeninės paskirties teritorijos.
Teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir nesiaiškino argumento, kad skundžiamas Savivaldybės 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 1-320 1.30 punktu patvirtintas sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo suklastotas. Nurodė, kad teismas nesiekė išsiaiškinti detaliojo plano galimo suklastojimo aplinkybių, bei atmetė Pareiškėjo prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-394-08 dėl galimo skundžiamo detaliojo plano suklastojimo.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl argumento, kad skundžiamo Savivaldybės 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 1-908 1.6 punktu patvirtintas Pareiškėjo išsinuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalusis planas nebuvo derinamas su Pareiškėju. Nurodo, kad minėto detaliojo plano sprendiniai su Pareiškėju apskritai nebuvo derinami, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą detaliojo planavimo tikslą, bei to paties straipsnio 2 dalį.
Nesutinka su teismo motyvais, kad vien tai, jog Pareiškėjas nebėra subnuomos sutarties šalis, gali lemti pareiškėjo skundo atmetimą, kaip praradus reikalavimo teisę. Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Teigia, kad skundžiami Savivaldybės sprendimai suvaržė pareiškėjo teises į teisėtus lūkesčius, vykdyti išsinuomotame sklype gyvenamojo pastato statybas, o jų nepanaikinimas šiandien neigiamai įtakoja Pareiškėjo galimybes atgauti investuotas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Nurodo, kad Pareiškėjo argumentas dėl detaliojo plano neatitikimo bendrajam miesto planui yra nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, kad Pareiškėjas, ginčydamas dataliuosius planus remiasi vien formaliais pagrindais ir nepateikia įrodymų, grindžiančių faktą, kad Pareiškėjo sunuomojamo sklypo dalyje negali būti visuomenės paskirties ar bendro naudojimo teritorijos. Nurodo, kad parašo ar antspaudo suklastojimas yra nusikalstama veiką, kurią reikia įrodyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl Pareiškėjas, nepateikdamas jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, neturi teisės reikšti klausimo dėl ginčijamo detaliojo plano suklastojimo.
Teigia, kad Pareiškėjas prašydamas panaikinti skundžiamus Savivaldybės sprendimus nepagrindžia nei vieno skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindo. Nesutinka su Pareiškėjo argumentu, kad jis apie skundžiamus detaliuosius planus nebuvo informuotas, su juo detaliųjų planų sprendiniai nebuvo drinami. Mano, kad Pareiškėjo pozicija, jog net ir nebūdamas subnuomos sutarties šalimi, vis vien turi teisę kvestionuoti skundžiamų sprendimų teisėtumą, kadangi sprendiniai sukelia teisines pasekmes Pareiškėjui, yra nepagrįsta ir neteisinga. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą administracinėje byloje Nr. A-11-212/2005.
Pažymi, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis turi teisę statyti gyvenamąjį namą, jog savo lėšomis užsakė ir atliko pastato projektavimo darbus ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaurės miestelis“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Savivaldybės sprendimai, kuriais patvirtinti detalieji planai, yra teisėti bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad Pareiškėjas, ginčydamas dataliuosius planus remiasi vien formaliais pagrindais ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad Pareiškėjo subnuomojamo sklypo dalyje negali būti visuomenės paskirties ar bendro naudojimo teritorijos. Nurodo, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ginčijamais detaliaisiais planais nebuvo keičiama, todėl jais negalėjo būti pažeistos Pareiškėjo teisės. Teigia, kad žemės subnuomos sutartyje nebuvo numatytas nuomininko įsipareigojimas sudaryti galimybę Pareiškėjui statyti gyvenamuosius namus subnuomojamoje sklypo dalyje. Priešinagai – sutartyje numatyta Pareiškėjo prievolė saugoti sklype esančius želdinius.
Pažymi, kad apeliantas turėjo realią galimybę pasinaudoti jam teisės aktų suteiktomis teisėmis dalyvauti detaliojo planavimo procese, reikšti savo pasiūlymus, tačiau jomis nepasinaudojo. Teigia, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis turi teisę statyti gyvenamąjį namą, jog savo lėšomis užsakė ir atliko pastato projektavimo darbus ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pareiškėjas šioje administracinėje byloje neturi reikalavimo teisės.
Nurodo, kad Pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą sprendimui skųsti, kadangi apie 2005 m. rugsėjo 7 d. Savivaldybės sprendimą Nr. 1-908 jau žinojo 2007 m. gegužės 9 d., nors teismo posėdžio metu Pareiškėjo direktorius A. G. paaiškino apie sprendimą sužinojęs 2006 metais, kai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 1-908 (I t., b. l. 10-11) 1.6 punkto ir 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 1-320 (I t., b. l. 13-23)1.30 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikštų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 2.3-3630-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutarties nutraukimo“ (II t., b. l. 142) valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 1999 m. vasario 8 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 83 N01/99-20358, pasirašyta su UAB „Šiaurės miestelis“, buvo nutraukta. Atitinkamai nutrūko ir 2003 m. birželio 23 d. žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 29-2-G3-1, sudaryta tarp UAB „Šiaurės miestelis“ ir UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ (I t., b. l. 25-27) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.490 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų, kad ginčo žemės sklypo nuomos ir subnuomos santykiai būtų tęsiami ir toliau, byloje nėra. Taigi pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų panaikinimas nesukels jam jokių teisinių pasekmių, t. y. dėl to atitinkami teisiniai santykiai dalyvaujant pareiškėjui detaliojo ginčo žemės sklypo planavimo srityje neprasidės, nepasikeis ir nepasibaigs. Teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis pareiškėjas galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas atliko ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą ir jokių pažeidimų juos priimant nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.