Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 10 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10811 nutarta taikyti nuteistajam A. T., (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta žema. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

A. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 17 d., pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 17 d.

Lietuvoje nuteistas pirmą kartą, apie teistumus kitose šalyse informacijos nebuvo gauta.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. atsiliepimas, kuriuo yra prašoma, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, netvirtinti Komisijos priimto nutarimo, kadangi dar negalima konstatuoti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatyto bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. T. iš tiesų yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo laisvės atėmimo vietoje, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, laikosi taisyklių, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Vis tik teismas pažymi, jog šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, jos tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Pažymėtina ir tai, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nors pagal „OASys“ metodiką A. T. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų), kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Be to socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis neigia įvykdytą nusikaltimą, neprisiima atsakomybės. Įvertinus tai, kad nuteistojo kaltė, jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs, nebekvestionuojama, toks nuteistojo atsakomybės minimizavimas atskleidžia jo neigiamų vertybių orientaciją bei racionalaus savivaizdžio stoką. Anksčiau paminėti kriminogeniniai veiksniai bei asmeninės savybės nustatyti vertinant tiek A. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, todėl šiuo atveju teismas sutinka su prokuroro nurodytu teiginiu, kad nuteistasis visiškai teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu nepasižymėjo, jis du kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, ir nors drausmine tvarka nebuvo baustas (apsiribota svarstymu drausmės komisijoje), tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones.

Nors veikos, dėl kurios nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant nuosprendį, tačiau į jas negali būti neatsižvelgta vertinant nuteistojo asmenybės pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. T. atlieka subendrintą bausmę už du sunkius nusikaltimus, kurie padaryti dalyvaujant organizuotoje grupėje. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, buvo disponuojama dideliais ir labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichiką veikiančiomis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti, ar kitaip platinti. Tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir taip pat teismui neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir nuteistasis jau pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, todėl sutiktina su prokuroro atsiliepime nurodytu teiginiu, kad nors ir nuteistasis per bausmės atlikimo laiką savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog yra linkęs pasitaisyti tačiau, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Nors Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis nepatirs, tačiau tai nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamas veikas jis sunkumų dėl gyvenamosios vietos taip pat nepatyrė, tačiau tai vis vien jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Nors ir A. T. neturi aktualių vykdomųjų patvarkymų, bei pats teigia, jog neturi jokių skolų, tačiau įvertinus tai padarytų nusikalstamų veikų kontekste, kurių modelis sietinas su naudos sau siekimu, galima pagrįstai manyti, kad šiuo metu turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę. Šią išvadą sustiprina ir aplinkybė, kad nuteistasis ir anksčiau dirbo, pajamų pragyvenimui užteko, tačiau tai nesulaikė jo nuo noro užsidirbti neteisėtais būdais.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, juo labiau nenustačius akivaizdaus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu, sprendžiant A. T. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 8 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad kaip anksčiau nustatyta pozityvus poslinkis dar nėra pakankamas, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-10811.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. RV-22-10811 taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.