Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-11 · Administracinė byla Nr. I-746-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-11
Bylos Nr.
I-746-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01777-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro
Atsakovas
E. Č.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-746-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01777-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2015 m. vasario 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovei E. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) 2014 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 82,00 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (Taryba), įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymi, kad Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263, 2 punktu, pakeistų Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktu, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip Tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei VĮ Registrų centro duomenyse.

Nurodo, kad atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad vadovaudamasis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl skolos ir išsiuntė atsakovei, tačiau iš atsakovės Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, todėl suformavo priminimą sumokėti rinkliavą. Gavusi priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovė privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 48 punkte nurodytą terminą, t.y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos, tačiau nustatyto dydžio vietinės rinkliavos nesumokėjo, taip pat nesikreipė dėl lengvatos suteikimo ir nepateikė dokumentų, įrodančių jos teisę į lengvatą.

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 12), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras prašyme nurodė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovei turto buvimo vietos adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad neatsiėmė (b.l. 14). SODROS duomenų bazėje duomenų apie atsakovės darbovietę nėra (b.l. 15). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pažyma patvirtina, kad atsakovė 2007 m. kovo 8 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę karalystę( b.l. 16). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2015 m. sausio 15 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu atsakovei įteikė procesinius dokumentus (b.l. 19). Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) bei patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 7) patvirtina, kad atsakovei Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 18,33 kv. m., todėl pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-1290 (b.l. 5) nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nurodytu laikotarpiu (t.y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) yra 82,00 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 2 punktu apibrėžto pastato (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamosios, bendrasis plotas iki 40 kv. m.) nustatytą metinę rinkliavą – 80,00 Lt. Atsakovei siųstas priminimas sumokėti vietinę rinkliavą (b. l. 6), kuriame nurodytas už nekilnojamojo turto objektą susidaręs įsiskolinimas, tačiau atsakovė vietinės rinkliavos įsiskolinimo nesumokėjo.

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad ½ dalies nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2013 m. gegužės 21 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas Nr. 2-1420 (įrašas galioja nuo 2013 m. birželio 13 d.).

Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d., t.y. ir už laikotarpį, kai atsakovė nebuvo minėto turto objekto savininkė ir prašyme šios aplinkybės niekaip nepagrindžia. Spręstina, kad pareiškėjas tokį reikalavimą kildina iš to, kad atsakovė minėtą gyvenamąją patalpą įgijo nuosavybėn ją paveldėjusi, paveldėjimo pagal testamentą būdu, todėl ji turėtų atlyginti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą skolą, kuri susidarė šio turto palikėjai (jui) nesumokėjus vietinės rinkliavos nuo 2012 m. sausio 1 d.

Pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai senatyčiai, kuriuos reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas.

Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad byloje kilusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos Civilinio kodekso, tame tarpe Civilinio kodekso 5.52 straipsnio nuostatos, kurios neatsiejamai taikomos su Civilinio kodekso 5.63 straipsniu, t.y. Civilinio kodekso 5.52 straipsnio taikymas priklauso nuo to kaip kreditorius vykdo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas.

Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto“.

Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-359/2011).

Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių prašyme nenurodė ir pats pareiškėjas.

Pareiškėjas į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 22 d., t.y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas tenkintinas tik toje apimtyje, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso atsakovei (t.y. nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) bei atsisakoma priteisti šešios rinkliavos skolą, atsiradusią už ankstesnį laikotarpį, kai patalpa priklausė kitam savininkui (t..y. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 20 d.).

Toks aptariamos situacijos teisinių santykių vertinimas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015.

Pažyma apie skolą ir mokėjimo pranešimu nustatyta, kad atsakovei už 2013 metus paskaičiuota 40,00 Lt mokėtina vietinė rinkliava (t.y. 3,33 Lt už vieną mėnesį), todėl už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra 23,31 Lt (3,33 Lt x 7 mėn.).

Atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos pareiškėjui priteistina 23,31 Lt įsiskolinimo suma.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki euro įvedimo kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 82,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl po euro įvedimo teismas, priteisdamas iš atsakovės prašomą vietinę rinkliavą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisykle, kuri numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę jau po euro įvedimo, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį perskaičiuoja eurais, taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui (įmonės kodas 302290562) 6,00 Eur (šešis eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė