Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-519/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
1S-22-519/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48053-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-519/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48053-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį ir G. K. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014-10-01 padarytos veikos) ir nuteisė laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pripažino kalta pagal 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014-11-12 padarytos veikos) ir nuteisė laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir G. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, G. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o nutraukus darbo santykius per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotai darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Iš G. K. nukentėjusiajai I. K. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam M. K. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. K. naudai išieškotina 1000 Eur turėtų išlaidų advokatui.

2. Šiaulių apylinkės teisme 2016-11-28 gautas G. K. prašymas dėl neturtinės žalos bei išlaidų advokatui atlyginimo išdėstymo.

2.2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi G. K. prašymas tenkintas ir išdėstytas neturtinės žalos bei išlaidų advokatui atlyginimas: 400 eurų sumokėti iki 2018 m. sausio 1 dienos; 400 eurų sumokėti iki 2019 m. sausio 1 dienos; 400 eurų sumokėti iki 2020 m. sausio 1 dienos; 400 eurų sumokėti iki 2021 m. sausio 1 dienos.

Šalies argumentai

3. Skundu Šiaulių apygardos teismui A. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – žalos ir bylinėjimosi išlaidų padengimą išdėstyti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, nustatyti reguliarias įmokas, jas mokant kas mėnesį iki mėnesio 15 dienos.

3.1. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra duomenų, jog G. K. finansinė padėtis ateityje pagerės, priešingai, byloje yra duomenų, kad G. K. blogina savo padėtį ir jau kartą nepadengė priteistos žalos, bei bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismo sprendimu G. K. sąskaita buvo areštuota daugiau kaip 6 mėnesius žalos bei bylinėjimosi išlaidų padengimui, tačiau panaikinus areštą ir gavusi šiuos pinigus G. K. nepadengė nei žalos, nei bylinėjimosi išlaidų. A. K. nuomone, G. K. nuslėpė lėšas ir ne gana to paprašė teismo išdėlioti žalą ir bylinėjimosi išlaidas, kuo ilgesniam laikotarpiui. Teigia, kad G. K. rūpinasi tik savo interesais, o vaikų ir jo interesus pamiršta. Mano, kad G. K. ir toliau vengs tinkamo sprendimo vykdymo. Teigia, kad žalos atlyginimas vaikams, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimas, tai tarsi bausmės dalis, kuri turi turėti tam tikrą „galią“, tačiau išdėstant ypač tokiam ilgam laikotarpiui, t. y. net ketveriems metams, ši bausmės dalis nebetenka reikšmės ir nebeturi poveikio ir teismo sprendimas tampa sumenkintas. Pažymi, kad teismui priėmus šią nutartį yra pažeidžiami ne tik vaikų, bet ir jo kaip įstatyminio atstovo interesai – protu nesuvokiama, kodėl daromos tokios absurdiškos išimtys ir taip dar labiau apsunkinama jų padėtis.

3.2. Taip pat pažymi, kad teismas sumenkino jo bei jo vaikų padėtį ir nepagrįstai iškelia G. K. kaip privilegijuotąją. Jo manymu, toks teismo sprendimas toli gražu nėra nei sąžiningas, nei teisingas, tuo labiau neatitinka jokių protingumo principų. Teismui yra žinoma, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pasiskolintos lėšos. Kategoriškai nesutinka su teismo sprendimu – atgauti priteistas išlaidas per tokį ilgą laikotarpį – 4 metus, nes per tą laikotarpį jis dar papildomai patirs išlaidų mokėdamas palūkanas ir delspinigius. Teigia, kad teismas iškeldamas tik G. K. padėtį kaip prioritetinę, neatsižvelgia į nukentėjusiųjų ir jo kaip įstatyminio atstovo padėtį ir palaiko tik G. K. interesus, taip sulaužo lygiateisiškumo principą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad G. K. yra atsakinga tik už save pačią, kai tuo tarpu jis yra atsakingas už 4 mažamečius vaikus ir jų finansinė padėtis šiai dienai yra nepavydėtina.

3.3. Pažymi, kad G. K. po skyrybų, teismo sprendimu, turėjo prievolę padengti skolas ir tą sugebėjo padaryti mažiau nei per 5 mėnesius, t. y. nuo 2015-04-29 iki 2015-09-15, periodinėmis įmokomis padengė nemažą įsiskolinimą daugiau nei 1000 Eur. Tačiau didžiąją skolos dalį išieškoti pavyko tik antstolio pagalba. Teigia, kad baudžiamojoje byloje priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą vykdo antstolis, todėl šiai dienai likusios priteistos sumos dydis bus artimas 1000 Eur. Mano, kad G. K. tokio dydžio sumą yra pajėgi gražinti per trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad G. K. užimtumas pasikeitė ir jis yra mažesnis, nei buvo 2015 metais, t. y. jai atsirado daugiau laisvo laiko, kas leidžia teigti ir daryti prielaidą, kad G. K. turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti papildomai, tačiau G. K. nededa jokių pastangų pagerinti savo finansinės padėties ir neieško būdų kaip papildomai užsidirbti. Nurodo, kad pastaruoju metu G. K. siekia kuo rečiau matyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat ji piktavališkai nevykdo bendravimo su vaikais tvarkos ir neatlieka savo kaip mamos pareigos. Mano, kad neįpareigojus G. K. padengti įsiskolinimą per labai trumpą laiką, yra tikėtina, kad ji taip pat vengs ir šios pareigos. Pažymi, kad G. K. jau turėjo galimybę padengti žalą bei bylinėjimosi išlaidas, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

A. K. skundas tenkintinas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundu ir įvertinęs bylos duomenis, reikšmingus šio klausimo sprendimui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, kurios sudaro faktinį ir teisinį pagrindą sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo įvykdymo pagal nuteistosios prašymą ir nepagrįstai jį tenkino.

4.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti...“, tačiau šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, jog vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. priteistą sumą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio priteistos sumos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir, pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti priteistos sumos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes ir, esant pagrindui, dėl priteistos sumos išieškojimo išdėstymo pats kreipsis į teismą.

5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priteisto civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priverstinio išieškojimo metu nuteistoji prašymu kreipėsi tiesiogiai į Šiaulių apylinkės teismą, kuris skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs nuteistosios prašymą dėl civilinio ieškinio sumokėjimo išdėstymo dalimis, jį tenkino.

5.1. Tokia praktika, kai priverstinio išieškojimo metu skolininkas kreipiasi į teismą, o ne į išieškojimą vykdantį antstolį, neatitinka įstatymo nuostatų. Kaip jau buvo minėta, teismo nuosprendžius, nutartis ir nutarimus baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdo antstoliai pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnis). CPK 655 straipsnyje reglamentuoti teismo sprendimo įvykdymo būdai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

5.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo G. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir iš jos nukentėjusiajai I. K. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam M. K. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. K. naudai išieškotina 1000 Eur turėtų išlaidų advokatui, įsiteisėjo 2016-11-24.

5.3. Šiaulių apylinkės teismas, vykdydamas 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio vykdymo, tą pačią dieną išsiuntė mažamečių nukentėjusiųjų atstovui pagal įstatymą A. K. vykdomąjį raštą dėl 600 Eur neturtinei žalai atlyginti išieškojimo ir 1000 Eur turėtų išlaidų advokatui išieškojimo (3 t. 76, 121 b. l.). Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. K. išduotą vykdomąjį raštą pradėta vykdyti 2016 m. lapkričio 30 d. Iš aukštesniajam teismui antstolio R. K. pateikto 2017-02-13 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 121 b. l.) matyti, kad per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d., kai antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, iš G. K. išieškota 141,43 Eur, kas rodo, jog pradėtas priteisto civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priverstinis išieškojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju, kai dėl neturtinės žalos, priteistų proceso išlaidų yra pradėtas priverstinis išieškojimas, nuteistoji turi teisę kreiptis į antstolį ir bandyti su juo suderinti žalos atlyginimo klausimą – teikti prašymą antstoliui išdėstyti priteistos žalos sumokėjimą, pateikti duomenis apie savo sunkią materialinę padėtį ir negalėjimą sumokėti nukentėjusiųjų atstovui pagal įstatymą priteistą civilinį ieškinį ir proceso išlaidas – o ne tiesiogiai kreiptis su prašymu į teismą.

6. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, nuteistosios G. K. prašymas dėl neturtinės žalos bei išlaidų advokatui atlyginimo išdėstymo negali būti tenkinamas, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistosios G. K. prašymo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir dėl nuteistosios G. K. prašymo priimti naują sprendimą – nuteistosios G. K. prašymą dėl neturtinės žalos bei išlaidų advokatui atlyginimo išdėstymo atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus