Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-967-961/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
1-967-961/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06060-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Darius Ališauskas, Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-967-961/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06060-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Dariui Ališauskui,nukentėjusiajai V. K.,vertėjoms Katerinai Chvatovai, Ritai Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2014-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. M. grasino nužudyti žmogų ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis 2015-01-28 apie 02.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,56 promilės etilo alkoholio), su savo sugyventine V. K. sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu grasino nužudyti, perkirsti galvą su kirviu, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, po to pradėjo mušti nukentėjusiąją, sugyventinę V. K.. Jai gulint ant lovos, du kartus kumščiu trenkė į lūpą, paėmęs už plaukų nutempė nuo lovos, tada vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, pataikė į kairįjį smilkinį, po to kojomis ne mažiau 20 kartų spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu pakaušyje, kaktos kairėje, kairio peties sąnario srityje, kairio juosmens srityje, odos nubrozdinimus kaktos viduryje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose – skruosto srityje, abiejose krūtyse dešiniojo peties sąnario srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio riešo sąnario srityje, nugaros kairėje, nugaros dešinėje, dešiniame juosmenyje.

Kaltinamasis V. M. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad viskas prasidėjo sausio 24 d. Tada susipyko. Kiek žino, ant V. tą dieną R. bute užkrito televizorius. Pripažįsta, kad sausio 28 d. sumušė V.. Dėl to pripažįsta esąs kaltas, neišlaikė nervai, apėmė pavydas. Su V. K. kartu gyvena beveik 21 metus. Tą dieną kartu grįžo iš darbo. Dviese išgėrė litrą degtinės. Jis atsigulė miegoti, o V. kažkur išėjo. Sužinojo, kad ji geria pas kaimyną. Vėliau V. grįžo namo. Jis jos paklausė, kur jos daiktai ir pinigai už biuletenį. Ji atsakė, kad pas kaimyną vardu R.. Jam tai nepatinka, nes V. 60 metų, o R. 30 metų. Jis (kaltinamasis) buvo pabudęs iš miego, susinervino, pavyduliavo V. kaimynui. R. yra kaimynas, gyvenantis 42 bute, girtuoklis, „bomžas“. Supykęs trenkė jai per ranką ir lūpą. Užmušti negrasino. Jeigu būtų trenkęs 20 kartų, būtų ją užmušęs. Tiek kartų tikrai jai netrenkė, kirviu negrasino. Su V. pykdavosi ir anksčiau, bet susitaikydavo. Kirvio jis niekada nenaudojo, to negali būti. Bute yra du kirviai, kuriuos naudoja mėsos kapojimui. Kirvis visada būna virtuvėje. Nežino, kokiu būdu kirvis atsirado po lova. Valerija tą vakarą buvo neblaivi, susinervinusi. Jis sudavė jai gal 5 kartus, ne daugiau. Iš pradžių buvo parašyta, kad sudavė 5 kartus, dabar atsirado, kad 20 kartų. Dabar dėl to gailisi, nepatogu, kad susinervino ir taip pasielgė. Supranta, kad blogai padarė. Specialisto išvadą skaitė, bet su ja nesutinka. Girtas nebuvo. Dar išgėrė, kai V. išėjo, nes susinervino, kad ji kviečia policiją. Kirviu negrasino, nes turi tik V.. Kitų artimų žmonių nėra. Jeigu ne V., jis liktų vienas. Nežino, ar jam dar yra pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. M. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną V. M. nebuvo namie. Grįžo jis neblaivus, pradėjo reikšti pretenzijas. Ji pabėgo pas kaimyną R.. Vėliau paprašė šio kaimyno, kad nueitų pažiūrėti, ar namie V. M.. Kaimynas grįžęs pasakė, kad durys užrakintos. Ji grįžo namo ir su drabužiais atsigulė miegoti. Apie 2 val. V. grįžo namo ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, puolė ją mušti, griebė už plaukų, nuvertė ant žemės ir pradėjo spardyti, apsiavęs kedais. Visur buvo pritaškyta kraujo. Ji išbėgo į gatvę ir nubėgo iki klinikų. Ją pamatė gydytojas ar seselė, įleido į vidų, nuprausė, paklausė, kas atsitiko, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai, sužinoję, kas atsitiko, sakė „ir vėl“. Su jais atvažiavo namo. Ji atrakino duris. V. buvo namie. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nufotografavo. Jai siūlė važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė, nes ryte reikėjo į darbą. V. išvežė. Daugiau jam neatleis, nes jis vagia iš jos pinigus ir pastoviai muša. Trečiadienį sužinojo, kad jos ieško tyrėja. Nuvažiavo į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, ten viską surašė. Grįžusi namo, tvarkė lovą ir po stalu rado padėtą kirvuką. Reiškia, kol buvo pabėgusi, V. atnešė kirvuką ir norėjo nužudyti, nes jau anksčiau grasindavo. Tai parašė tyrėjai. Tą dieną pas ją lankėsi sesers anūkė, kalbėjosi dėl žemės. V. tuo metu namuose nebuvo. Su sesers anūke ir dar vienu vyru išgėrė butelį degtinės. Su V. negėrė, jo nebuvo. V. grįžo vėliau ir užsipuolė ją, kad vėl girta, klausė, kur ji buvo. Ji atsakė, kad buvo namie, kad tai jis kažkur vaikšto. Buvo išgėrusi, bet ne girta, nes anksti ryte, 6 val. turėjo eiti į darbą. Tuo metu jis jos nemušė, nes ji pabėgo. Pabėgo pas R., o kai sužinojo, kad V. nėra, grįžo ir atsigulė miegoti. Jo namie tikrai nebuvo, ji visur apžiūrėjo. V. turi buto raktus, bet vis tiek daužo duris. Visko buvo per 20 bendro gyvenimo metų. V. iš viso dirbo tik 2 metus. Ji pati pensininkė, bet dirba. Pinigus iš jos paėmė V.. Kai ji jau miegojo, jis grįžo ir pradėjo ją mušti. Jis pribėgo, numetė ją ant grindų ir pradėjo spardyti. Smūgių buvo daug. V. ne kartą grasino ją užmušti, grasino jai peiliu ir kitais daiktais. Ji buvo pabėgusi iš buto, kirvio nematė. Kai tvarkė lovą, grįžusi iš policijos, pamatė kirvį, gulintį prie lovos ir stalo. Kirvį galėjo padėti tik V., tikrai ne R.. Pas R. ji bėga, nes užstoja nuo V.. Daugiau V. neatleis. Dėl jo su ja nebendrauja sūnus ir marti. Jis turi seserį, dukrą, tegu eina pas juos. Tuo metu, kai ją mušė, ji galvojo, kad užmuš, nes su sportbačiais spardė galvą.

Teisme apklaustas liudytojas Š. V. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje „Vytis“. Datos neprisimena, naktį gavo pranešimą, kad Antakalnio ligoninėje priėmimo skyriuje laukia sumušta moteris. Kai atvyko, pasitiko slaugytoja ir nukentėjusioji, kuri tada atrodė kitaip. Buvo neapsirengusi, nors lauke buvo šalta. Nukentėjusioji paaiškino, kad sumušė sugyventinis, kad gyvena bendrabutyje. Su ja nuvažiavo į butą, kur rado kaltinamąjį. Nukentėjusiajai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes buvo sumušta. Medikai norėjo ją vežti į ligoninę, bet nukentėjusioji atsisakė. Kaltinamąjį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Kaltinamasis aiškino, kad supyko, nes sugyventinė buvo išėjusi iš namų, gėrė, todėl ją sumušė. Jo kalba buvo rišli, nukentėjusioji taip pat kalbėjo rišliai. Bute alkoholio kvapas gal buvo. Jie abu kalbėjo ramiai. Apie kirvį nekalbėjo. Jų blaivumo netikrino. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji liudytojui nebuvo pažįstami. Vėliau sužinojo, kad policija į šį butą buvo kviesta 49 kartus dėl to paties. Kaltinamasis prisipažino, kad kelis kartus trenkė nukentėjusiajai, bet buvo nepanašu, kad trenkė tik porą kartų.

Teisme apklaustas liudytojas R. Č. parodė, kad V. ir V. pažįsta, tai kaimynai. Žino, kad jų tarpusavio santykiai blogi. V. dažnai išgeria. Ne kartą prašė jo (liudytojo) alkoholio. Buvo atvejis, kai buvo pas juos svečiuose, matė, kaip V. nei iš šio, nei iš to trenkė V.. Jis dažnai triukšmaudavo, naudodavo jėgą prieš V., reikalaudavo iš jos pinigų alkoholiui. Žino, kad naktį sumušė V.. Ji pabėgo į polikliniką ir iškvietė policiją, bute rado kirvį. To liudytojas nematė, ryte papasakojo V.. Vėliau matė ją sumuštu veidu. Iki tol ji nebuvo sumušta, buvo sutikęs ją apie 12 val. laiptinėje grįžtančią iš darbo ir matė, kad nebuvo sumušta. Vakare, prieš sumušimą V. buvo užėjusi pas jį į butą 15-ai minučių. Jis su ja nesibarė, niekas nekrito. Spalio 24-25 d. naktį V. namo neparsivedė, ji turi savo namus. Buvo atvejis, kai krito jo televizorius. Tada V. susvirduliavo dėl aukšto spaudimo ir užkliudė televizorių. Jis nesudužo, krito nuo neaukštos spintelės. Dėl nukritusio televizoriaus jis ant V. nesupyko ir jos nemušė. Vėliau šį televizorių išmetė. Su kaimyne V. kartais kartu išgerdavo. Tą dieną truputį išgėrė apie 18 val. ir V. išėjo namo, nes anksti keliasi į darbą. Nuo 18 val. jos nematė. Patvirtino, kad tą vakarą prieš 18 val. V. prašė jo nueiti pažiūrėti, ar V. namie, nes bijojo grįžti. Jis buvo nuėjęs, pabeldė į duris, Valentino nebuvo, todėl V. parėjo namo. Kaip vėliau sužinojo, V. sumušė V.. Apie 2 val. ji grįžo su policija.

2015-01-28 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad V. K. paaiškino, jog ją sumušė ir išvarė iš namų sugyventinis V. M.. V. K. veidas sumuštas, ant dešinės rankos matėsi mėlynės. Tai patvirtina V. K. nuotraukos (b.l. 3-5).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2015-01-28, 03.03 val. V. M. buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumo laipsnis (b.l. 47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 439/15(01) nustatyta, kad V. K. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu pakaušyje, kaktos kairėje, kairio peties sąnario srityje, kairio juosmens srityje, odos nubrozdinimai kaktos viduryje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – skruosto srityje, dešinės akies vokuose – skruosto srityje, dešinės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairio žasto srityje, kairės plaštakos srityje, abiejose krūtyse dešiniojo peties sąnario srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio riešo sąnario srityje, nugaros kairėje, nugaros dešinėje, dešiniame juosmenyje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-01-28). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, mažiausiai dvidešimties trauminių poveikių pasėkoje, į anksčiau minėtas kūno sritis, paveikus šias sritis kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, nebūdingi savęs sužalojimui. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto formą, dydį, nėra (b.l. 20-21).

Taigi, minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 439/15 (01) V. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis neneigia padaręs nukentėjusiajai kūno sužalojimus, pripažįsta ją mušęs iš pavydo, tačiau nurodo, kad negrasino jos nužudyti ir nesudavė jai išvadoje nurodyto smūgių skaičiaus. Iš tiesų 2015-01-28 Pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje Nr. 10-S-24715 nurodyta, kad V. M. du kartus trenkė V. K. į lūpą, vieną kartą spyrė į galvos sritį, pataikė į kairįjį smilkinį, po to kojomis ne daugiau 5 kartų spyrė į įvairias kūno vietas (b.l. 8). Tačiau šis pranešimas surašytas tik iš nukentėjusiosios žodžių, kuri apklausiama 2015-01-28 nurodė, jog V. kojomis jai trenkė apie 5 kartus (b.l. 10). Šioje apklausoje nukentėjusioji taip pat nurodė ir tai, kad įvykio atsiminimai jai atrodo migloti, ji nuo smūgių buvo apdujusi, taigi ji galėjo neteisingai atsiminti įvykio aplinkybes. Be to akivaizdu, kad minėtame pranešime aprašyti tik išoriškai matomi veido bei rankos sužalojimai, o nukentėjusiosios kūnas specialisto nuodugniai apžiūrėtas ir sužalojimai ištirti vėliau, jau po minėto pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje surašymo, t.y. 2015-02-02, ir specialistas konstatavo, kad V. K. sveikata sutrikdyta ne penkiais ar aštuoniais, o ne mažiau kaip dvidešimčia trauminių poveikių. Duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku ir kitoje vietoje, kitomis aplinkybėmis, byloje nenustatyta ir, kaip nurodyta specialisto išvadoje, sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, savęs žalojimui. Taip pat nepasitvirtino ir kaltinamojo išsakyti argumentai, kad sužalojimai galėjo kilti dėl prieš keturias dienas iki įvykio ant nukentėjusiosios užkritusio televizoriaus. Liudytojas R. Č. patvirtino, kad V. K. būdama pas jį namuose nuvertė jo televizorių, tačiau liudytojas paneigė, kad televizorius užkrito ant nukentėjusiosios; be to ir nustatytas specialisto išvada trauminių poveikių skaičius, įvykio laikas daro neįtikėtiną sužalojimų atsiradimo nuo užkritusio televizoriaus galimybę. Kaip nurodė ir liudytojas policijos pareigūnas Š. V., atvykęs pagal iškvietimą ir iš karto po įvykio matęs V. K., iš nukentėjusiosios neatrodė, kad jai buvo suduoti tik keli smūgiai; nors kaltinamasis teigia, kad į veidą (lūpą) trenkė nukentėjusiajai tik kartą, kad kitus smūgius sudavė jai ne į galvą, o į kitas kūno vietas, tačiau iš nukentėjusiosios nuotraukos taipogi akivaizdu, kad tokie veido sužalojimai negalėjo būti padaryti nuo vieno smūgio. Taigi, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. M. tyčia padarė V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. jai gulint ant lovos, du kartus kumščiu trenkė į lūpą, paėmęs už plaukų nutempė nuo lovos, tada vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, pataikė į kairįjį smilkinį, po to kojomis ne mažiau 20 kartų spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu pakaušyje, kaktos kairėje, kairio peties sąnario srityje, kairio juosmens srityje, odos nubrozdinimus kaktos viduryje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose – skruosto srityje, abiejose krūtyse dešiniojo peties sąnario srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio riešo sąnario srityje, nugaros kairėje, nugaros dešinėje, dešiniame juosmenyje. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad jie kartu gyvena apie 20 metų, todėl laikytini šeimos nariais. Taigi kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, aiškiai išreikštas, toks grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad kaltinamasis ją mušdamas rėkė, jog ją užmuš. Taip pat nurodė, kad ji galvojo būsianti užmušta, nes kaltinamasis ją spardė su sportbačiais. Po įvykio ji surado po stalu padėtą kirvį. Kaltinamasis nepripažįsta grasinęs nužudyti, neigia padėjęs kambaryje kirvį. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta objektyvių įrodymų, kad V. M. turėdamas nusikalstamų ketinimų paslėpė kambaryje kirvį, pati V. K. taipogi nurodė, kad apie padėtą kambaryje kirvį ji sužinojo tik po įvykio, rado jį tvarkydama kambarį; mušdamas nukentėjusiąją kaltinamasis jai kirviu negrasino. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad dėl V. M. elgesio – konfliktų, smurto artimoje aplinkoje, grasinimų nužudyti – į namus ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai (b.l. 50-57), be to jis yra nuteistas už smurtą ir grasinimą nužudyti V. K. (b.l. 60-63) bei jam yra pradėti dar 6 ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 58-59). Įvertinus šias aplinkybes bei nukentėjusiajai padarytų trauminių poveikių skaičių darytina išvada, kad šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. M. savo veiksmais ir žodžiais sudarė nukentėjusiajai V. K. pagrindą manyti, kad grasinimas jos atžvilgiu bus realiai įvykdytas. Todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teismo teistas už fizinio skausmo V. K. sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasinimą nužudyti, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nuosprendžiu už analogišką prieš V. K. nukreiptą veiką (fizinio skausmo sukėlimą) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, be to jam pradėti dar 6 ikiteisminiai tyrimai taip pat dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 58-63), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 64-65), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (b.l. 66-68), į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 70), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 72). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad apgailestauja dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, tačiau teisino savo veiksmus pačios nukentėjusiosios elgesiu, t.y. iš esmės tuo, kad pati nukentėjusioji kalta. Tokie kaltinamojo argumentai rodo, kad išsakytas gailėjimasis nėra nuoširdus, todėl laikytina, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. M. paskyrus laisvės atėmimą, jo trukmę parenkant artimą bausmės vidurkiui (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Prašyme nurodoma, jog, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231, 2013, Nr. 79-4044), 4 punktu, antrinės pagalbos išlaidos, kurias advokatas Darius Ališauskas teikė ir advokatė Anna Grinevič teikė kaltinamajam V. M., iki 2015 m. birželio 23 d. sudarė 177,56 Eur, todėl šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, – kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamasis yra suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, taigi, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t.y. nuo 2015 m. sausio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė