- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-486-530/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53782-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- N. N.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. N. byloje buvo kaltinamas ir išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl to, kad laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 28 d. 21.21 val. iki 2016 m. lapkričio 11 d. 18.59 val., panaudodamas psichinę prievartą buvusios sutuoktinės R. N. atžvilgiu, siuntė pastarajai trumpąsias bauginančias ir grasinančias SMS žinutes „Iki pasimatymo! Būk budri!“, „Geriau negrįžk namo“, „Pas chamą būni Jo ir žiedus viską surink o tu gali slėptis kiek nori greit pradėsiu medžioklę ir tel kur Paėmei viską gražinsi chamukas nupirks juk žinai kad ateis ta diena Kai susimatysim“, „Bulgarke paduodi ar įeiti su langais“, „Aš žinau kad viena esi nebaisu?“, tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusiąją R. N. bei laikė ją nuolatinėje baimėje ir streso būsenoje. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti esant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtyje, todėl N. N. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo N. N. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: N. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atsiprašyti nukentėjusiosios R. N., dalyvauti elgesio pataisos programoje, nebendrauti su nukentėjusiąją bei įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL dydžio įmoką. Prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad iš N. N. pateikto kaltinimo matyti, jog jis sistemingai baugino R. N. naudodamas psichinę prievartą, tai yra siuntė į jos naudojamą mobiliojo ryšio telefoną bauginančio turinio trumpąsias žinutes su pasikartojančiais bauginančiais grasinimais bei perspėjimais jai pakenkti, tačiau teismas nepagrįstai nelaikė tokio jo elgesio nusikalstamu sistemingu R. N. bauginimu. Prokurorės nuomone, teismas nuosprendyje neįvertino, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu R. N. davė nuoseklius parodymus, jog N. N. parašytos žinutės ją baugino, kadangi ji žino jo agresyvų būdą, praeityje pastarasis yra smurtavęs jos atžvilgiu ir už tai nuteistas, dėl tokio jo elgesio pastaroji lankėsi pas psichologus, jaučiasi nesaugi. Ji nešiojasi dujų balionėlį ir išeidama iš namų visada apsidairo, „eina kampais“, kad išvengtų tiesioginio kontakto su N. N.. R. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog N. N. jai siųstas žinutes suprato kaip grasinimus, todėl bijodama būti viena su vaikais namuose, kol buvo išvykęs jos tėtis ir pamotė iš namų, gyveno pas draugę. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys: 2016 m. lapkričio 9 d. R. N. prašymas, kuriame ji nurodė, jog buvęs sutuoktinis N. N. siunčia jai grasinančio pobūdžio žinutes ir dėl to ji jaučiasi nesaugi; 2016 m. lapkričio 22 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas bei daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtos R. N. pateiktuose telefonuose esančios N. N. rašytos grasinančio bei bauginančio pobūdžio žinutės. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog buvęs sutuoktinis naudodamas psichinę prievartą ją nuolat baugino savo veiksmais, išsakomais žodžiais tiek telefonu, tiek grasinimais, ją sutikus. Ji aiškiai nurodė, jog jaučia baimę, nerimą ir keliamą stresą dėl N. N. veiksmų ir grasinimų, tai matyti ir iš policijos suvestinių, kas leidžia daryti išvadą, jog pastaroji yra nuolatinėje baimėje, įtampoje, nesijaučia saugi, nes visas N. N. elgesys nukreiptas būtent į tai, kad įbauginti R. N.. Taip pat turi būti vertinamas ir jo elgesys iki šių inkriminuotų veiksmų padarymo, t. y. kad pastarasis buvo nuteistas už fizinį smurtą R. N. atžvilgiu, kas ir verčia ją manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Prokurorės teigimu, teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, teisingai nenustatydamas svarbių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, kas lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Įvardinti įstatymų pažeidimai pripažintini esminiais, todėl pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. išteisinamąjį nuosprendį bei priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti N. N. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis BPK reikalavimų, o BPK 20 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai N. N. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pažymima, jog BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (LAT nutartis byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.Apeliaciniame skunde prašoma N. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Teigiama, jog N. N. sistemingai baugino nukentėjusiąją R. N., naudodamas psichinę prievartą, tyčia siųsdamas į jos naudojamą mobiliojo ryšio telefoną bauginančio turinio trumpąsias žinutes su perspėjimais jai pakenkti. Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą yra nustatyta BK 145 straipsnyje, pagal jo 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos pagal kasacinio teismo praktiką yra alternatyvios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014, 2K-423-303/2016). Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-423-303/2016).Teismų praktikoje įtvirtinta, kad sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti veiksmų sistemingumą (tęstinumą), tokie veiksmai turi būti nenutolę laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi būti ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-542/2011, 2K-299/2013, 2K-121-677/2015, 2K-423-303/2016). Taigi, asmuo bauginamas tuomet, kai per pakankamai trumpą laiką asmeniui sistemingai keliamas nerimas ir nesaugumo jausmas, kuris keliamas ne atskiru bauginimo (terorizavimo) veiksmu, bet tam tikra jų visuma. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-410-693/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog N. N. pareikštas kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios fiksuotomis SMS žinutėmis, kuriose jis rašė: 2016-10-28 21.21 val. „Iki pasimatymo! Būk budri!“, 2016-11-09 18.38 val. „Geriau negrįžk namo“, 2016-11-11 12.48 „Pas chamą būni Jo ir žiedus viską surink o tu gali slėptis kiek nori greit pradėsiu medžioklę ir tel kur Paėmei viską gražinsi chamukas nupirks juk žinai kad ateis ta diena Kai susimatysim“, 2016-11-11 18.51 „Bulgarke paduodi ar įeiti su langais“, 2016-11-11 18.59 val. „Aš žinau kad viena esi nebaisu?“ ( t.1.b.l. 17-18). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, įvertino tiek N. N., tiek nukentėjusiosios R. N. parodymus. N. N. neneigė rašęs nukentėjusiajai žinutes, tačiau tai paaiškino savo pykčiu, jog nukentėjusioji neleido jam susitikti su vaikais ir dėl to jie pykosi. Žinučių turinys buvo toks, koks šaudavo į galvą. R. N. teisiamojo posėdžio metu pirmojoje instancijoje metu paaiškino, kad jų santuoka buvo nutraukta 2014 m., bet jie dar kartu gyveno iki 2016m. lapkričio- gruodžio mėnesio. Dėl įvykio aplinkybių parodė, kad į kelias žinutes yra atsakiusi, bet vėliau ignoruodavo. Be to, pati parodė, kad žinutes kaltinamasis gal parašė dėl pykčio, gal nemąstydamas. Tvarkytis dokumentus kreiptis civilinio proceso tvarka pradėjo spalio mėnesį, o dėl ikiteisminio tyrimo kreipėsi lapkričio mėnesį. Dabar grasinimų nepasitaiko. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Dėl „bulgarkės“, tai tokia SMS buvo, kai atvažiavo jo draugas kartu su kaltinamuoju paimti daiktų, o ji juos padavė per orlaidę, neatidarė durų. Vien dėl to, kad neatidarė durų, parašė kaltinamasis tą SMS. Tačiau kai tokias žinutes kaltinamasis rašinėjo, ji negalėjo normaliai gyventi. Aukštesnysis teismas pritaria pirmos instancijos teismo aplinkybių vertinimui, jog būtent tam tikros situacijos žinutės turi būti traktuojamos kaip atsitiktiniai veiksmai, nes jos buvo parašytos esant skirtingoms situacijoms. Tarp sutuoktinių tuo metu vyravo įtampa, nes jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Liko bendri vaikai, turtas, kurie paprastai sustiprina konfliktus tarp besiskiriančių sutuoktinių. Išvardintų žinučių turinio, negalima atsietai vertinti nuo kitų byloje esančių rašytinių žinučių turinio. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai nebuvo atsitiktinės žinutės, tačiau tai pokalbio, susirašinėjimo tęsinys, kuris vėliau buvo ištrauktas iš konteksto ( b.l.17-21). Jokių aplinkybių ar duomenų, kad būtų imtasi aiškesnių veiksmų bauginimų įgyvendinimui, nustatyta nebuvo, pati nukentėjusioji duodama parodymus vertino, kad žinutes kaltinamasis galimai parašė dėl pykčio, gal nemąstydamas, o jai, kaip nurodė ir prašyme policijai 2016 m. lapkričio 9 d., tai iššaukė ir pasipiktinimo jausmus, tokiu būdu nukentėjusiosios teiginiai neleidžia spręsti apie jos kategorišką nuostatą, kad N. N. kryptingai siekė ją įbauginti. Iš tokių nukentėjusiosios paaiškinimų spręstina, jog jai kaltininkas nesudarė įspūdžio, kad bauginimas ar grasinimas bus įvykdytas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog N. N. ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie keltų nukentėjusiajai realų nesaugumo, baimės, nerimo, įtampos jausmą, todėl kiekviena konfliktinė situacija negali būti laikoma grasinimu asmeniui ar asmens terorizavimu BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Tai, kad nukentėjusioji dėl siunčiamų žinučių, patyrė neigiamas emocijas tuo aspektu, kad anksčiau N. N. buvo teistas dėl smurto jos atžvilgiu ir tai jai kėlė neigiamus išgyvenimus, negali savaime būti aplinkybe visus jo nepozityvius veiksmus kvalifikuoti pagal griežčiausią atsakomybę numatantį baudžiamąjį įstatymą.Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo įrodymus, tinkamai juos vertino visų įrodymų kontekste, pagrįstai atkreipė dėmesį į susiklosčiusią teismų praktiką, kad bylose, kai tarp nukentėjusiųjų ir traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų yra susiklostę įtempti, konfliktiniai santykiai, būtina įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių duodamus parodymus. Kaltinamojo rašytos žinutės, yra ne sistemingas tikslo siekimas įbauginti nukentėjusiąją, o kaip atsitiktiniai veiksmai, parašytos į tam tikro pobūdžio nukentėjusios rašytas žinutes ir esant visiškai skirtingoms situacijoms ( siekiant įžeisti dėl sutuoktinės turimo draugo, taip vadinamo „chamuko“, siekis susigrąžinti daiktus, aplankyti vaikus ir pnš.). Žinoma, žinutėse parašyti žodžiai pagal savo išraiškos formą nors ir galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau jo veiksmai neatitinka sistemingo bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. N. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl jis pagrįstai išteisintas.Įvertinus išdėstytą, prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.