- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2-2905-608/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28453-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- J. L.
- Advokatai
- Henrikas Celencevičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 857-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 857-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. L. 167 EUR patirtai dėl turto sugadinimo žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2007 m. spalio 11 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu ir bendrijos valdybos 2008 m. sausio 16 d. posėdžio nutarimu name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota vaizdo kamerų vaizdo stebėjimo sistema. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ieškovę įregistravo Asmens duomenų valdytojų duomenų registre ir suteikė duomenų valdytojo identifikavimo kodą. Ieškovė nurodo, jog J. L. skundo pagrindu buvo vertinamas vaizdo kamerų name (duomenys neskelbtini), pastatymo ir eksploatavimo teisėtumas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi patvirtino, kad vaizdo kameros pastatytos ir eksploatuojamas teisėtai. 2016 m. vasario 13 d. 19 val. 03 min. (duomenys neskelbtini) J. L., kuris nurodyto namo (duomenys neskelbtini) bute turi įrengęs kontorą, aerozoliniais dažais apipurškė pirmajame aukšte naujai sumontuotos vaizdo kameros apsauginį plastikinį gaubtą ir korpusą. Dažai ištirpdė plastikinio gaubto ir korpuso paviršių, jų nuvalyti nebuvo įmanoma. Uždaroji akcinė bendrovė ,,Eltukas“, apžiūrėjusi sugadintą vaizdo kamerą, konstatavo, jog yra pažeistas vaizdo stebėjimo kameros korpusas, prekei netaikoma garantija, nes prekės sugadinimas tyčinis, taip pat nustatė, jog kamerai būtinas remontas, kurio preliminari vertė 117,00 EUR. Už apžiūrą ieškovė sumokėjo 50 EUR. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė 2009 m. gegužės 24 d. ir 2015 m. birželio 26 d. kreipėsi į policiją. Dėl 2016 m. vasario 13 d. 19 val. 03 min. atsakovo veiksmų, 2016 m. kovo 18 d. ieškovė kreipėsi į policiją, priimtas nutarimas, jog atsakovo veikoje yra LR BK 187 str. 3 d. nusikalstamos veikos sudėtis, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Ieškovė mano, jog nepaisant to, atsakovas J. L. privalo atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl vaizdo kameros sugadinimo – 167 EUR ir bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 291,40 EUR. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. ieškovo atstovas, atsakingas už vaizdo kamerų būklę ir informacijos saugojimą, A. J., pastebėjo, kad ginčo kameros korpusas yra demontuotas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad prie kameros dirbo atsakovas su pašaliniu asmeniu. Iš vaizdo įrašo seka, kad atsakovas 2017 m. kovo 8 d., apie 14.00 val., neįspėjęs atsakingo už kameras ieškovo atstovo, pasikvietė nepažįstamą asmenį, kuris tikrino kameros veikimą ar neveikimą. Apžiūros metu buvo demontuotas kameros korpusas, t.y. netinkamu naudoti tapo ne tik apsauginis kameros gaubtas, bet ir visa vaizdo kamera. Ieškovas 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į policiją, jai buvo perduotas vaizdo įrašas, darytas kamera 2017 kovo 8 d. įvykio metu. Apklaustas policijos komisariate atsakovas patvirtino, kad buvo pasikvietęs netoli dirbantį darbininką, kuris patikrino, ar kamera yra pajungta prie tinklo ir patvirtino, kad kamera veikia. Kadangi šio tipo kameros Lietuvoje neremontuojamos, ieškovui, po aprašytų atsakovo veiksmų, teko kamera keisti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pasak atsakovo, vaizdo kamerų sistema sumontuota neteisėtai, pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, atsakovas ir jo klientai buvo neteisėtai stebimi, įrašai neribotą laiką buvo saugomi ir platinami be atsakovo sutikimo ir žinios. Vaizdo medžiaga buvo kaupiama ir naudojama šantažui atsakovo ir jo klientų atžvilgiu, kompiuteris, kuris fiksuodavo vaizdus, buvo prieinamas valdybos nariui O. U., su kuriuo atsakovas turėjo daug konfliktų. Atsakovas nurodo, jog ieškinio nuoroda, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi patvirtino, jog vaizdo stebėjimo kameros pastatytos ir eksploatuojamos teisėtai, neatitinka tikrovės, atsakovas pateikė 2010 m. spalio 22 d. teismo nutartį, kurioje konstatuota, kad V. G., 857-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkas, pripažintas kaltu dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Sprendimas dėl Bendrijos įregistravimo kaip duomenų valdytojos yra nuo 2015 m. liepos 15 d., o sprendimas atgal negalioja. Taip pat nurodoma, kad pačiame sprendime yra pažymėta, kad vaizdo stebėjimo kameros gali būti įrengtos tik bendraturčių daugumos sprendimu, kas įtvirtinta ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte, todėl visais požiūriais vaizdo stebėjimo sistema name sumontuota neteisėtai. Atsakovas nurodė, kad ginčo kamera nėra ieškovės turtas, ieškinyje nėra jokių nuorodų, apie kokią kamerą kalbama, nėra vaizdo kameros įsigijimo dokumento, apmokėjimo už kamerą įrodymų, pažeidimo aktas be datos, neaišku, kada surašytas. Atsakovas mano, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. spalio 11 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 64-70, tomas 1), patvirtina, kad 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. spalio 11 d. visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta pavesti bendrijos valdybai organizuoti 6 vaizdo kamerų vaizdo stebėjimo sistemos name įrengimą, įmokų namo butų/patalpų savininkams paskirstymą, piniginių lėšų rinkimą, sutarties su rangovu sudarymą. Uždarosios akcinės bendrovės „Absoliuti sauga“ 2008 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita – faktūra serija ASF Nr. (duomenys neskelbtini) už kamerų įrengimą (e.b.l. 114, tomas 1), uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaita – faktūra serija CAA Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 115, tomas 1) patvirtina, jog vaizdo stebėjimo sistema name (duomenys neskelbtini), įrengta. Šios aplinkybės šalys neginčijo.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2009 m. birželio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad bendraturčių daugumos sprendimas vykdyti vaizdo stebėjimą nepriimtas, todėl vaizdo stebėjimas vykdomas neteisėtai (e.b.l. 31-34, tomas 1). Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11-4389-296/2009 V. G. paskirta administracinė nuobauda už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą; minėtame nutarime konstatuota, kad iki 2009 m. balandžio 4 d. duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, V. G. kaip neįgalioto asmens. Nuo 2009 m. balandžio 4 d. V. G. įgaliotas tvarkyti asmens duomenis (e.b.l. 40-42, tomas 1). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2473/2010 (e.b.l. 43-47, tomas 1) nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų V. G. atžvilgiu nutraukti; V. G. pripažinti kaltu pažeidus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 31 straipsnį, šią jo veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁴ straipsnio 1 dalį, ir skirti jam įspėjimą. Iš 857-osios daugiabučio namo 2015 m. gegužės 19 d. susirinkimo bendrijos valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad posėdžio metu patvirtintos vaizdo duomenų tvarkymo name (duomenys neskelbtini), taisyklės (b.1. 15, tomas 2). Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta įregistruoti 587-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ir sutekti identifikavimo kodą (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 82, tomas 1).
Atsakovui J. L. nuosavybės teise priklauso daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo kamera, fiksuojanti vaizdą namo pirmos laiptinės pirmame aukšte, buvo sugadinta 2016 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 8 d.
Iš ieškovo pateikto 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įrašo, užfiksuoto ginčo vaizdo kamera (e.b. priedo l. 6), matyti, kad prie ieškovo valdomos vaizdo kameros prieina asmuo, panašus į atsakovą J. L. ir kameros objektyvą apipurškia dažais, po šio veiksmo minėta kamera vaizdo nefiksuoja. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime dėl J. L. 2016 m. rugsėjo 6 d. skundo Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad vaizdo stebėjimo sistema name (duomenys neskelbtini), įrengta ir vaizdo stebėjimas vykdomas teisėtai. Minėtu nutarimu taip pat konstatuota, kad vaizdo stebėjimo kamera darytas 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įrašas buvo saugomas ilgiau nei 14 dienų teisėtai, nes juo buvo siekiama galimą turto sugadinimo faktą (e.b.l. 174-180, tomas 1). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d. numato, kad vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, yra leistina įrodinėjimo priemonė. Atsakovo argumentai dėl 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įrašo neteisėtumo neįrodyti ir paneigiami duomenimis apie ieškovo įregistravimą į asmens duomenų valdytojų valstybės registrą (e.b.l. 82, tomas 1) bei vaizdo įrašo saugojimo daugiau nei 14 dienų pagrindą. Todėl teismas laiko 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įrašą leistinu įrodymu, kuris kartu su kitais rašytiniais įrodymais ir eksperto išvada patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą ieškovui. Į teismo klausimą, ar minėtame vaizdo įraše užfiksuotas atsakovas, atsakovas neatsakė, tačiau šios aplinkybės neginčijo. Atsakovas taip pat atsisakė pateikti ekspertizės įstaigai lyginamuosius savo atvaizdo pavyzdžius, dėl ko ekspertizės įstaiga negalėjo pateikti išvados, ar vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra J. L.. Iš atsakovo pasisakymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis iš esmės pripažįsta savo veiksmus, kuriais darė mechaninį poveikį ginčo vaizdo kamerai 2016 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 8 d.: apipurškė dažais kameros objektyvą, sukiojo kameros laikiklį, pakvietė meistrą, kuris kartu su atsakovu tikrino, ar kamera veikia. Tokie atsakovo paaiškinimai ir atsakovo atsisakymas pateikti ekspertizės įstaigai lyginamuosius atsakovo atvaizdo pavyzdžius traktuotini kaip atsakovo pripažinimas, jog ieškinyje nurodytus veiksmus, įtakojančius ginčo kameros technines galimybes tinkamai fiksuoti vaizdą, atliko atsakovas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 4 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ekspertizei pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos yra ištisinės, montavimo/trynimo požymių nenustatyta (e.b.l. 99-100, tomas 2). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog apklausos metu J. L. nurodė, kad jis 2017 m. kovo 8 d. paprašė netoli dirbančio darbininko patikrinti, ar vaizdo stebėjimo kamera prijungta prie tinklo ar atjungta; minėtas darbuotojas kamerą patikrino. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuoti du asmenys, vienas kurių yra J. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Minėtame nutarime konstatuota, kad vaizdo kamera yra veikianti, tačiau po minėtos apžiūros atskiros vaizdo stebėjimo dalys apgadintos – buvo demontuotas kameros korpusas ir apgadintas apsauginis kameros gaubtas (e.b.l. 115-117, tomas 2). Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad būtent jo nurodymu pakviestas asmuo tikrino, ar kamera veikia, tačiau atsisakė identifikuoti atsakovo pakviestą asmenį bei nurodyti, kokius vaizdo kameros veikimo tikrinimo veiksmus buvo paprašytas atlikti ir atliko atsakovo pakviestas asmuo, ar kamera buvo ardoma. Ieškovo pateiktas 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įrašas, teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiškinimai, ekspertizės aktas, atsakovo atsisakymas pateikti ekspertizės įstaigai savo atvaizdo lyginamuosius pavyzdžius, 2017 m. gegužės 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) užfiksuoti J. L. parodymai bei vaizdo kameros 2016 m. vasario 13 d. užfiksuoto vaizdo duomenys patvirtina, jog vaizdo kamerą tiek 2016 m. vasario 13 d., tiek 2017 m. kovo 8 d. sugadino atsakovas J. L., t. y. jis atliko mechaninį poveikį vaizdo kameros mechanizmui, dėl ko kamera, kaip vaizdo stebėjimo sistemos dalis, tapo netinkama naudoti pagal paskirtį – dėl atsakovo įvykdyto vaizdo kameros mechanizmo sugadinimo name adresu (duomenys neskelbtini), įrengta vaizdo stebėjimo sistema negalėjo tinkamai fiksuoti vaizdo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-959/2018, yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas; svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Iš aukščiau paminėtų rašytinių įrodymų, J. L. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat teismo ekspertizės akto matyti, kad J. L. ir jo pasitelkti asmenys 2016 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 8 d. buvo užfiksuoti namo (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje pirmame aukšte įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, darantys mechaninį poveikį minėtos vaizdo kameros mechanizmui, po ko vaizdo kamera tapo netinkama naudoti pagal paskirtį. Nors vaizdo kameros užfiksuoti vaizdo įrašai nėra pakankamai išsamūs, kad būtų galima identifikuoti atsakovo mechaninio poveikio įtakoje atsiradusius tikslius vaizdo kameros pažeidimus, tačiau minėtų pažeidimų pobūdis ir mastas buvo nustatyti bei užfiksuoti nedelsiant bendrijos įgaliotų atstovų (e.b.l. 17, tomas 1) ir vaizdo stebėjimo įrangos montavimo įmonės specialistų (e.b.l. 15; 18, tomas 1). Uždaroji akcinė bendrovė ,,BSS“ 2018 m. kovo 20 d. pateikė raštą dėl vaizdo kamerų remonto, kuriame nurodyta, kad aptariamos kameros gedimo atveju, ji yra siunčiama gamintojui, kadangi tik gamintojas turi galimybes kvalifikuotai remontuoti šias kameras. Lietuvoje kamerų remontas nėra vykdomas (e.b.1. 66, tomas 3).
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po atsakovo vykdyto poveikio kameros mechanizmui būtų užfiksuota kitų asmenų vykdytas poveikis vaizdo kamerai. Taigi, ieškovo pateikti įrodymai, kuriais grindžiama žalos atsiradimo priežastis, nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, o aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog ginčo kameros mechanizmui mechaninį poveikį darė būtent atsakovas J. L.. 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos 2015 m. gegužės 19 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakingu už vaizdo stebėjimo sistemos techninę priežiūrą ir vaizdo duomenų tvarkymą paskirtas bendrijos pirmininkas A. J. (e.b.l. 15, tomas 2). Atsakovas neturi teisės pats ar pasitelkdamas kitus asmenis ardyti, tvarkyti, montuoti ar kitaip įtakoti daugiabučio namo savininkų bendrijos turto, tame tarpe ir vaizdo stebėjimo sistemos ar jos sudėtinių dalių, todėl atsakovo veiksmai, darant mechaninį poveikį vaizdo stebėjimo sistemos elementams, yra neteisėti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusią turtinę žalą nukentėjusiam asmeniui atsakovas privalo atlyginti visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str.).
Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo patirtus turtinius nuostolius sudaro 50,00 EUR už vaizdo kameros apžiūrą ir jos gedimo įvertinimą, ką patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Eltukas“ 2016 m. birželio 23 d. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16, tomas 1), 169,40 EUR kameros kaina, ką patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2018 m. kovo 23 d. PVM sąskaita – faktūra (e.b.l. 131, tomas 2), 72,60 EUR už vaizdo kameros montavimo darbus, ką patvirtina kamerų montavimo sutartis (e.b.l. 130, tomas 2), uždarosios akcinės bendrovės „Miltech“ 2018 m. gegužės 8 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 129, tomas 2). Iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad būtinos vaizdo stebėjimo įrangos atstatymui į iki jos sugadinimo buvusią padėtį išlaidos sudaro iš viso 291,40 EUR. Nors atsakovo teigimu vaizdo kamera po atsakovo įvykdyto poveikio buvo veikianti ir tinkama naudoti pagal paskirtį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai liudija priešingai, t. y. jog atsakovo sugadinta vaizdo kamera buvo netinkama naudoti pagal paskirtį ir turėjo būti keičiama nauja. Uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2017 m. kovo 17 d. rašte suinteresuotiems asmenims dėl vaizdo kamerų remonto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ platinamų vaizdo kamerų Samsung 1/3 D/N 1000TVL, 12 VDC gedimo atveju jos yra siunčiamos gamintojui, nes tik gamintojas turi galimybes kvalifikuotai remontuoti šias kameras; šių kamerų remontas Lietuvoje nėra vykdomas (e.b.l. 29, tomas 2). Atsakovas nepateikė įrodymų, liudijančių jog sugadinta kamera galėjo būti remontuojama bei kameros remonto kaštų, ar kad kamera toliau galėjo būti naudojama pagal paskirtį, neatlikus jos remonto.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė faktines išlaidas patvirtinančių įrodymų, t. y. jog ieškovas yra sumokėjęs už vaizdo kamerą ir jos įrengimą, tačiau vaizdo kameros sugadinimo fiksavimo bei žalos įvertinimo išlaidos, taip pat naujos vaizdo kameros įsigijimo ir įrengimo išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais (žala) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, o minėto straipsnio 3 dalis numato teismo teisę įvertinti būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi, pagal minėtas bendras teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, gali būti atlyginama ir būsima žala. Nagrinėjamu atveju yra visos minėtoje teisės normoje numatytos sąlygos konstatuoti žalą – tiesioginius ir netiesioginius ieškovo nuostolius, kuriuos sudaro vaizdo kameros sugadinimų įvertinimo išlaidos, naujos vaizdo kameros įsigijimo ir jos sumontavimo išlaidos. Realią minėtų išlaidų atsiradimo tikimybę patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: uždarosios akcinės bendrovės „Eltukas“ 2016 m. birželio 23 d. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16, tomas 1), uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2018 m. kovo 23 d. PVM sąskaita – faktūra (e.b.l. 131, tomas 2), kamerų montavimo sutartis (e.b.l. 130, tomas 2), uždarosios akcinės bendrovės „Miltech“ 2018 m. gegužės 8 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 129, tomas 2).
Atsakovo argumentai, jog ginčo kamera nuosavybės teise nepriklauso ieškovui, atmestini. Iš 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. spalio 11 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaizdo stebėjimo sistema name (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta ir įrengta 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sprendimo pagrindu. Uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaita – faktūra (e.b.l. 14, tomas 1) ir uždarosios akcinės bendrovės „Miltech“ 2016 m. vasario 22 d. PVM sąskaita – faktūra (e.b.l. 27, tomas 1) patvirtina, jog vaizdo stebėjimo sistema įsigyta ir sumontuota name (duomenys neskelbtini), ieškovo (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų) užsakymu ir lėšomis. Ieškovas kaip daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija yra įgaliotas atstovauti savininkų interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 7 d.). Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir jis, kaip name (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkas mokėjo už vaizdo stebėjimo sistemos įrengimą proporcingai jam nuosavybės teise priklausančio turto daliai. Byloje nėra įrodymų, jog vaizdo kameros name (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvo įrengtos neteisėtai. Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija nors ir nustatė tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, tačiau sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas kamerų įrengimo neteisėtumas ar įpareigojimas ieškovui demontuoti bent vieną iš įrengtų kamerų, nepriimtas. Be to, aplinkybė dėl kamerų įrengimo teisėtumo nėra svarbi šioje civilinėje byloje, nes net ir neteisėti ieškovo veiksmai, įrengiant kameras ar tvarkant jomis užfiksuotus asmens duomenis, nesuteikia atsakovui teisės imtis veiksmų demontuoti minėtas kameras ar jas gadinti. Tuo atveju, jeigu atsakovas laiko, jog vaizdo stebėjimu yra pažeidžiamos jo teisės, jis savo pažeistas teises turi ginti įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi, atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškę mechaninio poveikio darymu ieškovo turtui, dėl jis buvo sugadintas ir tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį (priežastiniam ryšiui); nuostoliams, pasireiškusiems ieškovo išlaidomis, skirtomis sugadinto turto atkūrimui į iki sugadinimo buvusią padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d.). Atsakovo kaip skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str.). Atsakovas neįrodė, jog ginčo vaizdo kamera daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės pirmame aukšte įrengta neteisėtai. Be to, net ir tokiu atveju tai nenaikina atsakovo veiksmų, sugadinant minėtą turtą, neteisėtumo. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas bei ieškovo sumokėtas užstatas teismo ekspertizės išlaidoms padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 291,40 EUR (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą, keturiasdešimt euro centų) nuostoliams atlyginti.
Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 1177,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, 300,00 EUR ekspertizės išlaidų, iš viso 1477,00 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus).
Priteisti iš atsakovo J. L. valstybės naudai 15,00 EUR žyminio mokesčio ir 16,39 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 31,39 EUR (trisdešimt vieną eurą, trisdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.