- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- A6.-12-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02096-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Ž.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Škėrys
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovėms V. M., G. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo 2021 m. sausio 14 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus (toliau ir – VMI).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. Ž. nurodė, kad įmonė užsiėmė (duomenys neskelbtini) darbais. Dirbo 2020 metais, turėjo priimtą planą renovuoti (duomenys neskelbtini). Tuo metu vadovavo K. J., padarė šešias, bet dėl Covido programa sustojo ir įmonės darbai sustojo. Jie dirbo su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sektoriumi. Direktorius paliko įmonę, jis ją perėmė. Skolos nėra didelės, sunkiai atsigauna sektorius. Veikla neatsinaujino. Prie jo įmonėje jokių operacijų nevyko. Jis perėmė tokią įmonę. Perdavimas užsitęsė porą mėnesių dėl to, kad jų akcininkai (duomenys neskelbtini) kompanija, priėmė sprendimus dėl perdavimo. Taip vyko ir turto perdavimas, inventorizavimas. Kai gavo dokumentus, pasakė, kad tai nėra pilnas paketas, negali priimti. Dėl to užsitęsė persiregistravimas registrų centre. Fiziškai registruota tik sausio mėnesį. Finansinę atskaitomybė gavo tik 10 mėnesio, gavo el. paštu. Kai perėmė įmonę, buvo krizinis laikotarpis, įmonė be veiklos. Jų tikslas buvo surasti klientus ir atnaujinti veiklą. Jis nebuvo pateikęs prašymo sustabdyti veiklą. Skola 13000 buvo, ji dabar ir yra. Tą įmonę jis tokioje būklėje priėmė. Keliama byla turėtų būti ankstesniam direktoriui, o ne jam.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė G. V. nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. buvęs vadovas pateikė prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso COVID-19 paplitimu. Prašymas buvo tenkintas, bendrovė buvo įtraukta į sąrašą, jiems iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl covid -19 paplitimo. Dėl to išieškojimas nebuvo vykdomas, neskaičiuojami delspinigiai. 2020 m. balandžio 21 d. priimtas sukeltų pasekmių covid -19 Lietuvos respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (- toliau – įstatymas), kurio 2 str. numatė, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Todėl buvusiam vadovui netaikoma atsakomybė už bankroto neiškėlimą. 2020 metais bendrovė dar vykdė atsiskaitymą su biudžetu, bendrovė dalinai mokėjo įmokas. R. Ž. vadovu tapo 2021 m. sausio 14 d., tada jau buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis, mokestinė nepriemoka buvo 12 926 Eur. VMI teisę išieškoti šią nepriemoką įgijo 2021 m. kovo 18 d. VMI dėl bankroto iškėlimo kreipėsi praėjus 7 mėnesiams nuo R. Ž. paskyrimo vadovu. Vadovas turėjo laiko įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. R. Ž. tapo vadovu ir įmonei pasibaigė taikomos pagalbos priemonės, jis įgijo pareigą inicijuoti nemokumo procesą. Šio įstatymo 5 str. vyriausybė įvertinus rinkos situaciją rinkos balanso atkūrimo trukmę, turi teisę pratęsti 2 str. 1d. ir 3 str. nurodytus terminus, bet ne ilgiau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., tai R. Ž. netaikoma. Mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu, raginimas pateiktas sausio 5 d. buvusiam vadovui. Priverstinių išieškojimo veiksmų ėmėsi 2022 m. kovo 11 d. R. Ž. tai buvo žinoma, nes visi duomenys buvo teikiami per portalą ,,mano VMI“. Paskutinis mokėjimas į valstybės biudžetą buvo 2020 m. rugsėjo 19 d.- 626,61 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Paskutinės lėšos į valstybės biudžetą buvo gautos 2020 m. gruodžio 1 d. 2022 m. vasario 11 d. rašte nurodė, kodėl nelaiko, kad buvęs vadovas turi atsakyti dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo. Buvęs vadovas atliko aktyvius veiksmus susijusius su finansiniais įsipareigojimais. 2020 metais buvo sumokėta 11 279 Eur. Su raštu pateikė sausio 5 dienos raginimą, kur nurodyta, kad bendrovė turi sumokėti nurodytas sumas per 20 dienų, nuo raginimo įteikimo dienos. Vadovas turėjo suprasti, kad negali vykdyti įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Juridinio asmenų išrašo duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. sausio 15 d. buvo K. J.. Nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. vadovas buvo R. Ž. Nemokumo administratorius nuo 2021 m. gruodžio 3 d. paskirtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7, 47-52).
Iš VMI registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės 2021 m. gruodžio 6 d. sudarė: už nesumokėtą Gyventojų pajamų mokestį 13718,33 Eur, už nesumokėtą Pridėtinės vertės mokestį 1,01 Eur delspinigių, už nesumokėtą Pelno mokestį 1901,72 Eur – viso 15621,06 Eur (b. l. 8-12).
Iš VŠį ,,Regitra“ duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotų transporto priemonių jos vardu nėra (b. l. 15).
Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu vykdomi 8 išieškojimai (b. l. 17).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Teismas nusprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką ir įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 19-20).
Iš ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad R. Ž. 2020 m. lapkričio 20 d. susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolomis valstybei ir buvo pasirašytas perdavimo aktas (b. l. 56,57).
Šalies argumentai
Iš prašymo dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poreikį, susijusį su viruso Covid -19 paplitimu matyti, kad 2020 m. gegužės 25 buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl pagalbos taikymo (b. l. 69). Pagalba buvo sutiekta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuota, kad taikymo pradžia nuo 2020 m. kovo 16 d. iki kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir du mėnesius po jos pabaigos (b. l. 71).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. sausio 5 d. buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raginimas susimokėti per 20 d. 2798,54 Eur (b. l. 86-86).
2021 m. kovo 18 d. pradėtas vykdyti išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 87-89).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad R. Ž. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonei būnant nemokia turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos sąmoningai nevykdė.
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nustačius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes kreditorė negali atsiskaityti su kreditoriais. Duomenų apie Bendrovės turtą nėra, o įsiskolinimas siekia 15593 Eur.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Ž. savo kaltės nepripažino teigdamas, kad apie įmonės sunkią finansinę padėtį jis nežinojo, o administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas buvęs Bendrovės vadovas. Tokius R. Ž. parodymus teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, nes jie neatitinka ne tik privalomų atsakingo ir rūpestingo įmonės vadovo elgesio standartų, bet ir kitų byloje surinktų faktinių duomenų visumos.
Registrų išrašai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. Ž. oficialiai tapo nuo 2021 m. sausio 14 d. Akivaizdu, kad dar prieš tai jis įmonės būseną ir padėtį žinojo, kadangi jis pats pripažino, kad toje įmonėje dirbo nuo 2020 m. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti anksčiau nei jis tapo bendrovės vadovu, t. y. 2020 m. lapkričio 20 d. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2021 m. sausio 5 d. raginimas sumokėti įsiskolinimą (b. l. 85). 2021 m. kovo 16 VMI pradėjo išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 87). Net ir po šios korespondencijos gavimo tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Ž. pagal JANĮ privalomos pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nesiėmė ir nevykdė.
Nors mokestinė nepriemoka kreditoriui VMI iš esmės susiformavo daug anksčiau – 2020 m. gegužės 16 d. , VMI per daugiau nei metų laikotarpį nuo skolos susiformavimo iki nemokumo bylos iškėlimo nepavyko išsiieškoti skolos. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, vienkartiniai, o, priešingai, įmonės finansinė padėtis iki nemokumo bylos iškėlimo prasta buvo pakankamai ilgą laiką.
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Teismas nusprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką ir įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 19-20). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 1 d. Nutartyje konstatuota, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, pagal kuriuos vertinama įmonės finansinė padėtis (turimo turto vertė, įmonės finansiniai įsipareigojimai, pelnas, nuostoliai ir pan.), yra pateikus tik už 2019 metus. Savo ruožtu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nepateikus teismui reikalaujamų dokumentų, jokių aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar realiai valdomą turtą teismas neturi, dėl ko vertina bankroto bylos iškėlimo momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovo pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto nėra registruota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas (mokestinė nepriemoka) – 15 593,00 Eur. Pagal viešus duomenis, įmonėje nėra darbuotojų. Įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį teismas sprendė, jog šiuo metu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra.
Visi minėti duomenys suponuoja išvadą, kad R. Ž. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2021 m. sausio 14 d. turėjo žinoti tuos pačius duomenis, kokius konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi, t.y. žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir akivaizdžią nemokumo būseną, tačiau pats inicijuoti bankroto procesą delsė. Vadovas R. Ž., nuo 2021 m. kovo 18 d., kuomet pradėtas vykdyti išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 87-89), žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.
Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 10 d. VMI priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti 4 798,54 Mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2020-05-24 iki 2020-12-25; 2022-06-10 buvo pasirašyta Mokestinės paskolos sutartis, kuri neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, nutraukta 2020-12-30 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 5 d. buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raginimas susimokėti per 20 d. 2798,54 Eur (b. l. 86-86), o 2021 m. kovo 18 d. pradėtas vykdyti išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 87-89). Taigi, buvusio vadovo vadovavimo metu buvo išdėstytas Mokestinės nepriemokos sumokėjimas, o prieš pradedant vadovauti R. Ž. Mokestinės paskolos sutartis jau buvo nutraukta, R. Ž. perėmė įmonės valdymą ir turėjo suprasti, kad jam kyla atitinkamai teisės ir pareigos pagal CK normas, Akcinių bendrovių įstatymą ir kitus įstatymus. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo inicijuota VMI jau po 10 mėnesių nuo R. Ž. vadovavimo įmonei pradžios, prieš tai įmonės vadovui buvo siųsti įspėjimai dėl nemokumo (bankroto) proceso inicijavimo.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Ž. veika žinant apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas.
Teismas, įvertinęs R. Ž. veiksmus ir neveikimą, jo kaltės turinį ir sukeltas pasekmes pripažįsta, kad kaltininko veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. R. Ž. įvykdė trunkamojo pobūdžio nusižengimą nuo 2021 m. kovo 18 d. ik bankroto bylos iškėlimo, dėl ko teismas, įvertinęs įmonei iškeltos bankroto bylos datą pripažįsta, kad įstatymo numatytas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra suėjęs.
R. Ž. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. Ž. asmenybę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Ž. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Tai rodo, jog R. Ž. nėra linkęs nepriekaištingai elgtis, teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaiko. R. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. Ž. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šiek tiek didesnę nei minimalaus dydžio – 1500 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
R. Ž., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – A6.-12-1057/2022.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.