- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- eI3-7200-595/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00634-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos policijos profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, ir PD prie VRM) 2024-01-26 raštą Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“ (toliau – ir Raštas); 2) Įpareigoti Policijos departamentą iš naujo nagrinėti Profesinės sąjungos 2024-01-10 raštą Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“ (toliau – ir Prašymas); 3) Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad su Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją:1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021-01-01; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021-01-01; 6) Kokiu tikslu yra organizuojamas įstaigos vadovo, pavaduotojo, teritorinio komisariato viršininko budėjimas namuose; 7) Kas priima sprendimą dėl įstaigos vadovo budėjimo namuose (tvirtina budėjimo grafiką); 8) Ar centrinėje įstaigoje buvo priimtas sprendimas dėl tokio budėjimo organizavimo; 9) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021-01-01.
Nurodo, kad Profesinė sąjunga 2024-01-26 gavo Policijos departamento raštą Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“, kuriame atsakovas nepateikė visos prašomos informacijos ir nenurodė absoliučiai jokių motyvų, kodėl visa prašoma informacija negali būti pateikta. Todėl Profesinė sąjunga 2024-02-07 raštu Nr. LP5-s-22(24) „Dėl budėjimo namuose“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą, kad būtų pateikta informacija, kurios Profesinė sąjunga prašė 2024-01-10 raštu. Policijos departamentas 2024-02-13 raštu Nr. 5-S-5146 „Dėl budėjimo namuose“ (toliau – ir Raštas1) nurodė, jog visa turima informacija, tiek, kiek jos teikimo neriboja asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, buvo pateikta 2024-01-26 rašte Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“.
Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nepateikė visos prašomos informacijos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas.
Pabrėžia, kad Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas.
Akcentuoja, kad vienas iš pagrindinių Profesinės sąjungos tikslų yra Profesinės sąjungos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas, jų atstovavimas teismuose ir kitose institucijose, todėl Profesinei sąjungai yra labai svarbu gauti informaciją iš atsakovo, kad Profesinė sąjunga tiksliai žinotų, ar policijos įstaigose nėra piktnaudžiaujama budėjimo namuose skiriamu taip nepagrįstai keliant darbo užmokestį vadovaujantiems pareigūnams.
Pažymi, kad Rašte1 atsakovas pateikė vienintelį argumentą, kodėl ginčijamame Rašte neatsakė į visus Profesinės sąjungos klausimus. Atsakovas remiasi tuo, kad duomenys apie budėjimą namuose yra asmens duomenys, todėl jų negali suteikti. Pareiškėjos vertinimu, tokia informacija nėra asmens duomenys, todėl Policijos departamentas nepagrįstai atsisakė juos pateikti. Pabrėžia, kad Rašte atsakovas apskritai nepateikia jokių motyvų, kuriais remiantis jis neteikia visos informacijos, todėl laiko, kad atsisakymas pateikti informaciją yra nemotyvuotas.
Remiasi 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra įtvirtinta nuostata, jog asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Budėjimo namuose valandos, kiek per budėjimą namuose darbuotojui teko atlikti tiesiogines funkcijas nėra tokie duomenys, kurie galėtų identifikuoti asmenį, todėl informacija apie budėjimą namuose negali būti pripažinta asmens duomenimis, taigi atsakovas neturi pagrindo neteikti visos prašomos informacijos Profesinei sąjungai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad į pareiškėjos 2024-01-10 raštą Nr. LP5-s-4(24) buvo atsakyta pakankamai išsamiai, aptariant visus jame keliamus pareiškėjai aktualius klausimus, pateikiant duomenis apie išmokėtas už pareigūnų budėjimą namuose sumas, tačiau gautas atsakymas pareiškėjos dėl atsakovui nežinomų priežasčių netenkino. Pareiškėjos 2024-02-07 rašte Nr. LP5-s-22(24) keliami šeši klausimai, į kuriuos pareiškėja pageidavo išsamesnio atsakymo negu buvo gautas. Kadangi į juos jau buvo maksimaliai išsamiai atsakyta, o teikti konkrečių pareigūnų duomenis apie jų darbo apmokėjimą būtų nepagrįstas asmens duomenų viešinimas, pakartotinį pareiškėjos kreipimąsi buvo atsisakyta nagrinėti.
Akcentuoja, kad teisė gauti bendro pobūdžio informaciją, susijusią su skaidriu įstaigos lėšų panaudojimu, yra netapati tam tikrų pareigūnų asmens duomenų gavimui, atitinkamai Policijos departamentas, atsakydamas į keliamus klausimus yra saistomas teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą.
Pažymi, kad raštuose dėl duomenų apie budėjimą namuose pateikimo pareiškėja klausimus formuluoja tokiu būdu, kad atsakydamas į juos atsakovas nepagrįstai paviešintų konkrečių pareigūnų asmens duomenis, maža to, tai būtų ne Lietuvos policijos profesinės sąjungos narių, o šiai profesinei sąjungai nepriklausančių pareigūnų asmens duomenys. Policijos departamentui pateikiant pareiškėjai išsamesnius duomenis, negu buvo pateikti, net jei jie būtų nuasmeninti, asmenis (konkrečius pareigūnus) būtų galima nesunkiai identifikuoti, kas neatitiktų BDAR nuostatų.
Pabrėžia, kad pareiškėja raštuose dėl duomenų apie pareigūnų budėjimą namuose pateikimo teiravosi tik dėl tam tikrų pareigūnų budėjimo namuose - generalinio komisaro pavaduotojų, Policijos departamento valdybų viršininkų ir jų pavaduotojų, teritorinių policijos įstaigų viršininkų ir jų pavaduotojų. Nurodo, kad informacija apie tai, kiek ir kas budėjimo metu atliko neatidėliotinų veiksmų, nėra kaupiama - aptariamų pareigūnų pasitelkimas atlikti neatidėliotinus veiksmus nėra įforminamas, todėl jos pateikti pareiškėjai Policijos departamentas objektyviai neturi galimybės, kas ir buvo nurodyta Rašte.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad ginčijamas atsakovo 2024-01-26 informacinis raštas Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“ nėra administracinis sprendimas ir negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku. Rašte, kurį pareiškėja reikalauja panaikinti šioje administracinėje byloje, nėra jokių jam asmeniškai adresuotų įpareigojimų, jis nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, pareiškėjai šis raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, šio dokumento paskirtis - informacinė, todėl, vadovaujantis LVAT praktika, jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Tenkinus šį pareiškėjos reikalavimą ir panaikinus atsakovo parengtą savo esme informacinio turinio 2024-01-26 raštą Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-01-26 rašto Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“, kuriuo Profesinei sąjungai nebuvo suteikta dalis jos prašomos informacijos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo įpareigoti Policijos departamentą iš naujo nagrinėti Profesinės sąjungos 2024-01-10 raštą Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“.
Byloje nustatyta, kad Profesinė sąjunga 2024-01-10 raštu Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“ kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją:1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021-01-01; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021-01-01; 6) Kokiu tikslu yra organizuojamas įstaigos vadovo, pavaduotojo, teritorinio komisariato viršininko budėjimas namuose; 7) Kas priima sprendimą dėl įstaigos vadovo budėjimo namuose (tvirtina budėjimo grafiką); 8) Ar centrinėje įstaigoje buvo priimtas sprendimas dėl tokio budėjimo organizavimo; 9) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021-01-01.
Policijos departamentas, atsakydamas į Profesinės sąjungos 2024-01-10 raštą Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“, 2024-01-26 raštu Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“ pateikė atsakymą, nurodydamas, jog siekiant tinkamai užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, policijos pajėgų valdymą, neatidėliotiną reagavimą į įvykius, esant padidėjusios rizikos situacijoms, kitoms minėtoms aplinkybėms, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-06-02 įsakymu Nr. 5-V(S)-16 (RN) „Dėl Statutinių valstybės tarnautojų papildomo pasitelkimo, reagavimo į teroro aktus ar kitas grėsmes aprašo patvirtinimo“ buvo nustatyta budėjimo namuose organizavimo ir pareigūnų iškvietimo atlikti neatidėliotinų veiksmų tvarka. Pagal budėjimo namuose grafiką, kurį tvirtina policijos generalinis komisaras, budėjimas namuose ar buvimas iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ne darbo metu gali būti skiriamas Policijos departamento, teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų pareigūnams. Minėtiems pareigūnams (jų yra apie 40, vidutinės išlaidos jų budėjimui namuose ar buvimui iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ne darbo metu kasmet sudarė kiek daugiau nei po 100 tūkst. Eur) per trejus metus, nuo 2021-01-01 iki 2023-12-31, už budėjimą namuose išmokėta iš viso 339 923 Eur. Rašte nurodė, kad budėjimo namuose tikslas – ne atlikti tam tikrus veiksmus įprastiniu poilsio metu, o būti pasiruošus čia ir dabar, prireikus reaguoti ir atlikti neatidėliotinus veiksmus, todėl informacija apie tai, kiek ir kas budėjimo metu atliko neatidėliotinų veiksmų, nėra kaupiama.
Profesinė sąjunga 2024-02-07 raštu Nr. LP5-s-22(24) „Dėl budėjimo namuose“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad Profesinė sąjunga prašė pateikti žymiai daugiau duomenų, kad būtų galima įsitikinti ar biudžeto asignavimai yra naudojami efektyviai, ar budėjimas namuose skiriamas pagrįstai, kiek per 3 metų laikotarpį pareigūnai buvo pasitelkti atlikti neatidėliotinus veiksmus budėjimo namuose metu, todėl pakartotinai prašė pateikti informaciją: 1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021-01-01; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021-01-01; 6) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021-01-01.
Policijos departamentas, atsakydamas į Profesinės sąjungos 2024-02-13 raštą Nr. 5-S-5146 „Dėl budėjimo namuose“, 2024-02-13 rašte Nr. 5-S-5146 „Dėl budėjimo namuose“ nurodė, kad pateikti klausimai yra identiški kaip ir 2024-01-10 rašte Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“, ir visa turima informacija, tiek, kiek jos teikimo neriboja asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, buvo pateikta 2024-01-26 rašte Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“. Raštu informavo, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, prašymas nebus nagrinėjamas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą pateikti jo prašytą informaciją. Pareiškėjo vertinimu ginčijamas Raštas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas bei kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 10 straipsnis nustato, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.
Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas šio įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas.
Profesinių sąjungų įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų turi teisę gauti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo pateikti įstatymų nustatytais terminais.
Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtina, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijų, teisinės pagalbos tarnybų ir kitų institucijų.
VAĮ 7 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; 2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 3) vykdo administracinę procedūrą; 4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo).
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti duomenų teikimo principai. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija ir valstybės valdomas subjektas pareiškėjui pateiktus duomenis prireikus vėliau naudoja patys; 8) nediskriminavimo – duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys duomenis tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnis įpareigoja institucijos skelbti informaciją apie institucijos veiklą, įskaitant nuasmenintą informaciją apie institucijos valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus; institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą) (5 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai).
Byloje nustatyta, kad Profesinei sąjungai kilus įtarimų, jog Policijos departamente biudžeto asignavimai skirti darbo užmokesčiui yra naudojami neskaidriai, o policijos vadovybė nurodo, kad trūksta lėšų kelti užmokestį žemiausios grandies pareigūnams, skirti priedus už padidintą darbo krūvį ar papildomų užduočių atlikimą, prašė pateikti informaciją dėl generalinio komisaro pavaduotojų, Policijos departamento valdybų viršininkų, jų pavaduotojų, teritorinių įstaigų viršininkų bei jų pavaduotojų budėjimo namuose per paskutiniuosius 3 metus.
Ginčijamu Raštu Policijos departamentas pateikė informaciją apie budėjimo namuose paskirtį bei tikslus, pateikė bendrą sumą, kiek buvo išmokėta už budėjimą namuose per paskutinius trejus metus, tačiau nebuvo pateikta visa Profesinės sąjungos prašoma informacija.
Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Profesinės sąjungos teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme.
Teismas ginčo atveju neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentacija, kad ginčijamas Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Teismas nagrinėjamu atveju turi įvertinti, kaip buvo įgyvendinta Profesinės sąjungos įstatyme įtvirtinta teisė gauti informaciją iš viešojo administravimo subjekto, ar subjektas tinkamai įgyvendino savo pareigas. Tuo požiūriu teismas turi įvertinti Rašto atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
Kaip nustatyta, pareiškėja į Policijos departamentą kreipėsi su Prašymu pateikti konkrečią informaciją susijusią su nuotoliniu budėjimu. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi pateikė bendro pobūdžio informaciją, tačiau detali prašoma pateikti informacija pateikta nebuvo. Ginčijamame Rašte iš esmės nebuvo pateikta informacija - 1) Kiek ir kam Policijos departamente buvo organizuojamas budėjimas namuose nuo 2021-01-01; 2) Kiek ir kam Policijos departamente budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 3) Kokiose policijos įstaigose yra organizuojamas įstaigos vadovų, jų pavaduotojų, teritorinių policijos komisariato viršininkų budėjimas namuose; 4) Kiek ir kam (vadovaujantiems pareigūnams) teritoriniuose policijos komisariatuose budėjimo namuose metu teko atlikti savo tiesiogines funkcijas nuo 2021-01-01; 5) Kiek ir kokio lygio vadovų budėjo namuose kiekvienoje iš teritorinių policijos įstaigų nuo 2021-01-01; 6) Kiek priemokų už budėjimą namuose buvo išmokėta generalinio komisaro pavaduotojams, Policijos departamento valdybų viršininkams, teritorinių policijos komisariatų viršininkams nuo 2021-01-01.
Ginčijamame Rašte nepateikti jokie argumentai, kodėl prašomos informacijos Policijos departamentas negali pateikti, nėra nurodoma jokių argumentų, faktinių duomenų, kodėl negali būti pateikta pareiškėjos prašoma informacija. Šia prasme skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų ir išsamumo bei objektyvumo principų bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti duomenų teikimo principai.
Tai, kad atsiliepime į skundą atsakovas pateikia argumentus, kodėl jis negali pateikti pareiškėjos prašomos informacijos, siedamas tai su asmens duomenų teisine apsauga, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Be to teismas pažymi, kad informacijos, susijusios su tarnybinių funkcijų vykdymu neteikimas negali būti pateisinamas asmens duomenų teisine apsauga, tuo labiau, kad atitinkama informacija gali būti pateikta ją nuasmeninus.
Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą Raštą, todėl, nagrinėjamoje byloje, įvertinus Rašto atitikimą VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, darytina išvada, kad aukščiau aptartų argumentų apimtyje yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti ir skundžiamą Raštą panaikinti, įpareigojant Policijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą dėl informacijos suteikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą tenkinti.
Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-01-26 raštą Nr. 5-S-2929 „Dėl budėjimo namuose“ ir įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti Profesinės sąjungos 2024-01-10 raštą Nr. LP5-s-4(24) „Dėl budėjimo namuose“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.