Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-27 · Civilinė byla Nr. eB2-1073-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
eB2-1073-459/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00311-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Suinteresuotas asmuo
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1073-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00311-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11; 3.4.3.13; 3.2.3.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant Nometai Merkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios mažosios bendrijos „Remvita“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ prašymą suinteresuotam asmeniui R. S. dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Remvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų pareiškėjo pusėje Valstybinė mokesčių inspekcija bei uždaroji akcinė bendrovė „Gersta“ ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Bankroto administratorės atstovas kreipėsi į teismą prašydamas bankrutavusios mažosios bendrijos (toliau-BMB) „Remvita“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad įmonės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Teigia, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo galimai buvo vykdomi pažeidžiant civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Taip pat pažymi, kad yra tikimybė, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, galimai dokumentacija yra paslėpta ar sunaikinta, ar sugadinta, ar neišsaugota, ar sąmoningai neperduodama dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimu dydžio ir struktūros, nes įmonės dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Nurodė, kad bendrovės vadovu nuo 2016-11-22 iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. S.. Pagal VSDFV pateiktą informaciją, per visą bendrijos veiklos vykdymo laikotarpį MB „Remvita“ dirbo 4 darbuotojai. Bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovėje dirbančių darbuotojų nebuvo. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateikiamą el. vykdomųjų bylų išrašą iš bendrovės nuo 2017-11-14 dienos buvo išieškoma 8 658,54 Eur skola UAB „Gersta“. Mokėjimai VSDFV Klaipėdos skyriui sutriko nuo 2017-10-16 dienos. Privalomųjų mokesčių mokėjimai VMI prie LR FM sutriko nuo 2017-11-27. Teismo 2018-07-23 nutartis dėl įpareigojimo R. S. perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir kitus dokumentus nėra vykdoma. Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo yra konstatuota, kad 2018-04-26 duomenimis MB „Remvita“ turto likučių suma sudarė 11 108,27 Eur, tačiau šiai dienai nei bendrovės dokumentai, nei turtas administratoriui nėra perduoti, todėl kyla grėsmė, jog BMB „Remvita“ turtas gali būti išvaistytas ar perleistas tretiesiems asmenims, taip pažeidžiant ne tik įmonės, tačiau ir jos kreditorių interesus. Kadangi bankrutavusios MB „Remvita“ vadovo R. S. tyčiniais veiksmais ar neveikimu nėra perduota jokia bendrovės dokumentacija, turtas bei neteikiama jokia informacija, todėl BMB „Remvita“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu esant visiems LR ĮBI 20 str. 2 dalyje l-5 punktuose nurodytiems pagrindams. Nors dėl BMB „Remvita“ dokumentų neperdavimo nėra galimybės tiksliai nustatyti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tėra galimybė konstatuoti, kad BMB „Remvita“ vadovas R. S. nevykdė / nevykdo įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, t. y. nors BMB „Remvita“ vadovas yra informuotas apie bankroto bylos iškėlimą ir iš to kylančias pareigas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1271-459/2018 nustatyti įpareigojimai dėl bendrovės turto ir dokumentacijos perdavimo nevykdomi, todėl nėra galimybių nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros bankroto bylos iškėlimo datai. Arba sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti. Mano, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, galimai dokumentacija yra paslėpta, ar sunaikinta, ar sugadinta, ar neišsaugota, ar sąmoningai neperduodama, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimu dydžio ir struktūros. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad „nors netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).“ (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015-01-09 Nutartis civ. b. Nr. 2-217/2015). Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal BAĮ nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kas patvirtinta LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. įtvirtinto tyčinio bankroto kvalifikuojančio požymio egzistavimą. Kadangi buvo imtasi visų įmanomų priemonių siekiant nuo 2018-08-03 dienos perimti bendrovės dokumentaciją, todėl toks R. S. neveikimas leidžia spręsti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai ir/ar netinkamai ir dėl to bendrovės vadovas sąmoningai vengia perduoti įmonės dokumentus administratoriui. Vengdamas perduoti bendrovės dokumentus vadovas galimai siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes ir (arba) galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą, o bankroto administratorius neteko galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įmonės dokumentų neperdavimas (vengimas perduoti dokumentus) turėtų būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis, o vadovo veikimo aplinkybės teikti pagrindą išvadai apie siekį išvengti IBI nustatytų pareigų vykdymo bei atsakomybės, galinčios kilti dėl įmonės tapimo nemokia. Buvusiam vadovui neperdavus įmonės turto/dokumentų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą negalimos.

Žemesnės instancijos teismas

2. BMB „Remvita“ bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas UAB „Finresta“ direktoriaus V. S. prašymas bylą dėl mažosios bendrijos „Remvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti bankroto administratoriui nedalyvaujant bei esant įstatyme numatytiems pagrindams priimti sprendimą už akių.

3. Suinteresuotas asmuo R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į 2019-09-20 10 val. teismo posėdį neatvyko. Gautas pranešimas, kad serga, turi nedarbingumo pažymėjimą, tačiau nedarbingumo pažymėjimo teismui nepateikė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl teismas neatvykimo priežastis pateisinančiomis nepripažino. Teismas turi omenyje, kad 2019-07-31 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad norėtų kuo greičiau viską užbaigti, norėtų, kad bylos rezultatas būtų toks, kad jam būtų lengviau. Dėl pareiškimo tenkinimo aiškios pozicijos neišsakė, paaiškino, kad su pareiškimu nėra susipažinęs. Taip pat paaiškino, kad jis neprašė, jog jo vadovaujamai bendrijai būtų iškelta bankroto bylą ir nežino priežasties, dėl kurios bankroto byla buvo iškelta. Taip pat paaiškino, jog nebuvo iš ko mokėti ir dalinai sutinka, kad jo veiksmai privedė įmonę prie bankroto. Nurodė, kad buvo situacija kad jo vadovaujama įmonė paėmė iš UAB „Gersta“ avansą langų užsakymui, bet šie vis atidėliojo užsakymą ir taip tęsėsi iki termino pabaigos. Tuomet UAB „Gersta“ paprašė gamyklos, kuri gamino langus, telefono. Nors jo įmonė jau ketino iš tos gamyklos užsakyti langus, bet UAB „Gersta“ pasiklaususi gamykloje ar yra atitinkamas užsakymas, t. y. kokį jie buvo pateikę MB „Remvita“, anksčiau už jį užsisakė langus tiesiogiai iš gamyklos pati. Užsisakę langus pareikalavo grąžinti avansą, tačiau jo įmonė nebeturėjo iš ko grąžinti. Sutinka, kad įmonę prie bankroto privedė tyčia ir nori kuo greičiau viską užbaigti. Žino, kad jam yra paskirta bauda už dokumentų neperdavimą. Su administratoriumi bendravo, administratorius prašė surinkti duomenis, pažymas visokias.

Šalies argumentai

4. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pareiškėjo pusėje UAB „Gersta“ pateikė pareiškimą, kuriuo prašo MB „Remvita“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir įpareigoti MB „Remvita“ skolas padengti asmeniškai direktorių ir akcininkus. Nurodė, kad pagal tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 2017-2017-06-07 tarp UAB „Gersta“ su MB „Remvita“ bei MB „Remvita“ išankstinę sąskaitą 2017.06.08 Nr. 3, UAB „Gersta“ sumokėjo avansinį mokėjimą 6 400 Eur už langų gamybą ir montažą, tačiau rangovas MB „Remvita“ įsipareigojimų neįvykdė. UAB „Gersta“ pateikė MB „Remvita“ Pretenziją dėl nevykdomų darbų, o MB „Remvita“ pateikė atsakymą į pretenziją ir sutiko mokėti į dieną 0,2% nuo sumos delspinigius už pavėluotas dienas ir melavo, kad darbus atliks. Vėliau paaiškėjo, kad MB „Remvita“ net nesiruošė atlikti jokių darbų UAB „Gersta“, nes pas gamintojus langų nebuvo užsakiusi, o pervestus pinigus neaišku kur panaudojo. Veikla buvo nenutraukta, vykdė kitus užsakymus ir galimybę grąžinti bent avansą turėjo. Todėl UAB „Gersta“ mano, kad MB „Remvita“ ją apgaudinėjo ir tyčia nevykdė užsakymo, o naudojosi gautais pinigais. Vėliau, UAB „Gersta“ jau nutraukus sutartį, MB „Remvita“ nesiteikė grąžinti bent dalies skolos, nors veiklą vykdė. Mano, kad MB „Remvita“ elgėsi nesąžiningai, turėdama tikslą pasinaudoti gautais pinigais, jų negrąžinti ir sukurti prielaidas bankrotui. UAB „Gersta“ yra tikra, kad tai tyčinis bankrotas, nors MB „Remvita“ galėjo pati laiku likviduotis, sumokant dalinai ar visą įsiskolinimą.

5. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pareiškėjo pusėje Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog palaiko administratorės prašymą MB „Remvita“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad VMI prie FM yra bendrovės kreditorius, kurios kreditinis reikalavimas sudaro 2 032,55 Eur. Pagal VMI prie FM turimus duomenis bendrovės vadovu nuo 2016-11-22 iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-18 nutartimi už įstatymų nustatytų pareigų nevykdymą skyrė buvusiam BMB „Remvita“ vadovui 1 400 Eur baudą, nes teismo nutartis dėl įpareigojimo R. S. perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir kitus dokumentus nėra vykdoma, nei bendrovės dokumentai, nei turtas bankroto administratoriui iki prašymo pateikimo teismui dėl BMB „Remvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra perduoti. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

Motyvuojamoji dalis

Bankroto administratoriaus prašymas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą MB „Remvita“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino MB „Remvita“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 13 694,51 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino patikslintą BMB „Remvita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 15 727,06 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 20018 m. spalio 24 d. nutartimi MB „Remvita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonėje juridinio asmens vardu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki nutarties dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo įsiteisėjimo dienos veikė vienasmeniškas valdymo organas - direktorius R. S..

7. Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1271-459/2018 (šiuo metu bylos Nr. eB2-547-459/2019) už įstatymu nustatytų pareigų nevykdymą skyrė buvusiam BMB „Remvita“ vadovui R. S. 1 400 Eur baudą, nes konstatavo, kad teismo nutartis dėl įpareigojimo R. S. perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir kitus dokumentus nėra vykdoma, nei bendrovės dokumentai, nei turtas bankroto administratoriui iki prašymo pateikimo teismui dėl BMB „Remvita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra perduoti.

8. Bankroto administratorius argumentuoja, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pažymėtina, jog tiek pagal buvusį reglamentavimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), tiek pagal esamą reglamentavimą (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies) įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

12. Bankroto administratorius nurodo, kad paskutinis įmonės direktorius R. S., nors ir yra informuotas apie bankroto bylos iškėlimą ir iš to kylančias pareigas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-1271-459/2018) nustatytų įpareigojimų dėl bendrovės turto ir dokumentacijos perdavimo nevykdo, todėl nėra galimybių nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros bankroto bylos iškėlimo datai. Suinteresuotas asmuo R. S. 2019-07-31 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad jokių dokumentų nei turto administratoriui neperdavė, nors anot R. S., administratorius jam paaiškino, kad reikia surinkti visus duomenis, pažymas. Taigi teismui akivaizdu, jog administratoriui bankrutavusios bendrijos turtas ir dokumentai nėra perduoti. Kadangi R. S. Įmonių bankroto įstatymo bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi nustatyta tvarka bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų administratoriui neperdavė, todėl nebuvo ir nėra jokių galimybių nustatyti nei įmonės turto apimties, nei kreditorių, nei debitorių sąrašo, nei kitų registrų duomenų. Kadangi BMB „Remvita“ vadovas R. S. yra informuotas apie bankroto bylos iškėlimą ir iš to kylančias pareigas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 nutartimi nustatytų įpareigojimų dėl bendrovės turto ir dokumentacijos perdavimo nevykdo, darytina išvada, kad taip elgiasi tyčia, o dėl tokių jo veiksmų nėra galimybių nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros bankroto bylos iškėlimo datai.

13. Turėtina omenyje, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo yra konstatuota, jog MB „Remvita“ apskaityta turto, kurio likučių suma 2018-04-26 duomenimis sudarė 11 108,27 Eur, o iš dokumento „Suminės skolos“, matyti, kad kreditorinis įsiskolinimas 2018-04-26 sudarė 10 096,46 Eur. Apdraustųjų įmonėje nėra nuo 2018-05-04. Bankroto administratoriaus teigimu, minėtos apimties turtas bankroto administratoriui nėra perduotas, nėra perduoti su įmonės gautinomis sumomis (skolininkais) susiję dokumentai, taigi vadovui neperdavus bankroto administratoriui skolas pagrindžiančių dokumentų, yra neįmanomas įmonės skolų išreikalavimas ir prisiteisimas, kas sudaro pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu taip pat ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

14. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus bylos duomenis, kadangi šiai dienai nei bendrovės dokumentai, nei turtas administratoriui nėra perduoti, todėl sutiktina su administratoriaus nuomone, kad nežinoma, kaip, kokiu tikslu ir kam šis turtas buvo perduotas, ar kitaip panaudotas, ar nurašytas, nes administratoriui šis turtas perduotas nebuvo. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 23 d. nutarties turinio, nutartyje nurodyta, kad pagal 2016 m. balanso duomenis MB „Remvita“ trumpalaikis turtas 2016-12-31 sudarė 290 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai 746 Eur. Klaipėdos apygardos teismas priimdamas 2018 m. liepos 23 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Skolos viršijo viso turimo turto vertę, todėl nustatant įmonės nemokumą nagrinėjamu atveju nebeturi reikšmės sąvoka nemokumo apibrėžime apie skolas, kurių mokėjimo terminas pasibaigė, kadangi net ir tuo atveju, jeigu per vienerius metus ir būtų padengti visi įsipareigojimai, vis tiek liktų įmonės skola kreditoriams, tuo labiau, kad kaip matyti iš turimų dokumentų, įmonės veikla buvo nutraukta 2018 m., o pagal BMB „Remvita“ bankroto byloje patvirtintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą skola kreditoriams sudaro 15 727,06 Eur sumą.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto pripažinimą tyčiniu lemia veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu. Vis dėlto atkreiptas dėmesys į tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis - ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties kasacinis teismas išaiškino, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

16. Teismas pažymi, jog sprendžiant iš anksčiau aptarto taip pat galima daryti išvadą apie įmonės valdymo organų vengimą mokėti mokesčius antros eilės kreditoriams - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau -VSDFV) Klaipėdos skyriui bei VMI prie finansų ministerijos, kaip ir skolas kreditoriams, nes bankroto byla iškelta pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą kai 2018-05-17 MB „Remvita“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 3 434,49 Eur (LR CPK 179 str. 3 d.). Nustatyta, kad mokėjimai VSDFV Klaipėdos skyriui sutriko nuo 2017-10-16 dienos, o privalomųjų mokesčių mokėjimai VMI prie LR FM sutriko nuo 2017-11-27. Taip pat pažymėtina, kad 2019-07-31 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas tam, kad R. S. galėtų susipažinti su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir pasiruošti bylos nagrinėjimui, esant poreikiui susiekti su administratoriumi, perduoti įmonės dokumentus, tačiau buvęs vadovas į posėdį neatvyko, bendrijos turto ir dokumentų per terminą iki teismo posėdžio administratoriui neperdavė.

17. Pažymėtina, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Tam nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,B. B. F.“, bylos Nr. 3K-3-448/2004; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minera“ v. BUAB „ Gratus“, bylos Nr. 3K-3-648/2013; kt.).

18. Kaip aptarta anksčiau bankroto administratorius nurodo, kad įmonės valdymo organai ir/ar dalyviai neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų. Pats bankrutavusios mažosios bendrijos „Remvita“ buvęs vadovas R. S. teismui taip pat pripažino, kad bendrijos turto ir dokumentų administratoriui neperdavė. Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-08 nutartimi yra konstatavęs, kad R. S. nevykdo įstatymu nustatytų pareigų perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei kitus dokumentus ir buvusiam BMB „Remvita“ vadovui paskyrė 1 400 Eur baudą. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad bankroto administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai, buhalterinės apskaitos dokumentai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, darytina išvada, kad tai atitinka tyčinio bankroto požymį, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas bankroto administratoriaus prašymą tenkinti ir įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nes esant nustatytai bankrutavusios mažosios bendrijos „Remvita“ bankroto požymių visumai, darytina pagrįsta išvada, jog egzistuoja tyčinio bankroto požymiai įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose bei 3 dalies 2 punkte.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

bankrutavusios mažosios bendrijos „Remvita“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ prašymą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios mažosios bendrijos „Remvita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Nutarčiai įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti Juridinių asmenų registrą Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodant sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu tvarka, ir nutarties kopiją išsiųsti prokurorui, taip pat pateikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė